Knygų kovos: Paul Murray "Bitė įgėlė" prieš Maggie Shipstead "Didysis ratas"

 

Sveiki!

 

Tai dvi pasaulinio lygio šiuolaikinės literatūros knygos: airių rašytojo Paulo Murray romanas „Bitė įgėlė“ ir amerikiečių autorės Maggie Shipstead kūrinys „Didysis ratas“. Abu šie romanai sulaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo, prestižinių apdovanojimų nominacijų bei aktyvių skaitytojų diskusijų literatūrai skirtuose portaluose. Knygos pasižymi stipriais, kompleksiškais siužetais, kuriuose gilinamasi į žmogiškųjų santykių dramas, šeimos paslaptis bei individo kovą su likimo iššūkiais.

 

Pirmasis kūrinys, Paul Murray romanas „Bitė įgėlė“, pasakoja apie vieną airių šeimą, kurios gyvenimas staiga apmiršta ir griūva susidūrus su finansine krize bei giliais tarpasmeniniais konfliktais. Autorius per keturių šeimos narių perspektyvas atskleidžia, kaip praeities klaidos, nepasitikėjimas ir išorinis spaudimas pamažu nuodija artimiausius santykius. Šios knygos didžiausias privalumas yra nepaprastai gyvi, ironiški ir žmogiški personažai bei autoriaus gebėjimas skaudžias temas derinti su subtiliu humoru. Pagrindinis trūkumas, kurį dažnai minimizuoja skaitytojai, yra lėtokas istorijos įsibėgėjimas pirmoje dalyje ir didelė romano apimtis, reikalaujanti kantrybės.

 

Antroji nuotraukoje esanti knyga yra Maggie Shipstead epinis romanas „Didysis ratas“, pasakojantis apie drąsią XX amžiaus pilotę Marianą Greivs, kurios gyvenimas paskirtas aviacijai ir laisvės paieškoms. Kūrinys pinasi su šių laikų jaunos aktorės gyvenimo istorija, bandant sujungti dvi skirtingas epochas per meno, drąsos ir moteriškos nepriklausomybės prizmę. Šio romano privalumai – įtraukiantys, kinematografiniai istorinės aviacijos aprašymai, didžiulis mastas ir drąsios, stiprios moters portretas. Trūkumu recenzentai dažnai įvardija tam tikras lėtesnes siužetinės linijos vietas dabarties laikmečio skyriuose, kurie kartais blaško nuo pagrindinės herojės dramos.

 

Remiantis „Goodreads“ platformos duomenimis, abiejų knygų įvertinimai yra gana aukšti ir svyruoja apie 3.9 balo ribą, kas rodo solidų skaitytojų palaikymą. „Bitė įgėlė“ (su 157 tūkstančių balsavusių turi 3,86 reitingą) sulaukia daug liaupsių už virtuozišką rašymo stilių ir gilią emocinę įtampą, o skaitytojai komentaruose ypač giria autoriaus sugebėjimą sukurti itin realistiškus šeimos portretus. Tuo tarpu „Didysis ratas“ (su 87 tūkstančių balsų turi 4.08 reitingą) pasižymi dideliu skaitančiųjų ratu, kuriam patinka epiniai pasakojimai, kelionės laiku ir stiprios nuotykių bei biografinės gijos.

 

Vertinant bendrą internautų simpatijų pasiskirstymą, atrodo, kad didesnį emocinį atgarsį ir šiltesnes diskusijas pastaruoju metu pelno Paulo Murray „Bitė įgėlė“. Skaitytojai šiam kūriniui dažniau skiria aukštesnius balus už sugebėjimą sukrečiančiai, bet su humoru atskleisti šiuolaikinio žmogaus ir šeimos krizę. Galiausiai abi knygos yra visiškai skirtingos savo dvasia, tačiau abiem pavyksta išlaikyti skaityti nepaliaujantį įsitraukimą iki pat paskutinių puslapių.

 

Maištinga Siela

Knygos: "Likimo upė", Witold Gombrowicz dienoraštis, "Bitė įgėlė", "Pavojingos paslaugos", "Nacių literatūra Amerikoje", "Dabar mūsų eilė" ir kt.

Sveiki, skaitytojai!

 

Šis knygų krepšelis internete buvo jau formuojamas mano paties nuo vasaros vidurio, tačiau tik spalio pradžioje galiausiai įsigijau. Kito to krepšelio turinys, vienas knygas atmečiau, kitas įtraukiau. Juk neįmanoma visko aprėpti ir perskaityti. Tą gali nebent koks... Audrius Ožalas arba Fantastiškų knygų žiurkių skaitytoja. Man iki jų labai toli. Bet knygų alkis man suprantamas, kitaip nebūtų tokių didelių pirkimų. Ką šįkart įsigijau ir papildžiau namų biblioteką? Taip, tai nebūtinai patys naujausi leidiniai.

 

Apolinaro Čepulio knyga pirmosios dilogijos dalis „Likimo upė“ kviečia skaitytoją į gilią emocinę bei filosofinę kelionę per gyvenimo išbandymus ir atradimus. Kūrinyje jautriai nagrinėjami likimo, žmogaus pasirinkimų ir laiko tėkmės motyvai, kurie verčia susimąstyti apie asmeninį kelią. Autorius meistriškai pina kasdienybės detales su gilesniais egzistenciniais apmąstymais, sukurdamas įtraukią ir prasmingą atmosferą. Šis leidinys patrauks dėmesį tų, kurie ieško įkvėpimo ir nori geriau suprasti žmogiškosios būties gelmes.

 

Paulo Murray romanas „Bitė įgėlė“ (pavadinimas verčia iš kojų) pasakoja apie išskirtinę šeimą, gyvenančią Airijos provincijoje ir susiduriančią su įvairiais sunkumais bei paslaptimis. Kiekvienas šeimos narys savaip išgyvena krizes, bandydamas rasti savo vietą pasaulyje ir išsaugoti tarpusavio ryšį. Knygoje gausu tiek kandaus humoro, tiek jautrių dramatiškų akimirkų, kurios suteikia pasakojimui ypatingo gyvumo. Tai įtraukiantis ir daugiasluoksnis kūrinys apie viltį, atleidimą ir gebėjimą atsitiesti po gyvenimo smūgių.

 

Maggie Shipstead didysis romanas „Didysis ratas“ nukelia skaitovus į svaiginančią kelionę per kelis žemynus ir dešimtmečius, sekant drąsios pilotės gyvenimo istoriją. Kūrinys meistriškai jungia aviacijos pionierių laikus su šių dienų kino industrija, tyrinėdamas laisvės kainą ir kūrybines ambicijas. Autorė sukuria kompleksiškus veikėjus ir įtemptą siužetą, neleidžiantį atsitraukti iki pat paskutinio puslapio. Ši knyga yra puikus pasirinkimas didelių epinių istorijų ir gilių psichologinių portretų mėgėjams. Žmonės buvo sumišę ir kažkiek pikti, kad ji nepelnė Bookerio.

 

Elizabeth Strout knyga „Olivija, ir vėl“ pratęsia nepamirštamos veikėjos Olivijos Kiteridž gyvenimo istoriją mažuose Amerikos miestelio namuose. Autorė su dideliu įžvalgumu ir užuojauta atskleidžia žmogiškųjų santykių trapiuosius kampus, senatvės iššūkius bei kasdienybės grožį. Kiekvienas skyrius atveria vis kitą kaimynų ar pačios Olivijos gyvenimo dramą, skatinančią empatiją ir apmąstymus. Tai subtilus ir emociškai stiprus kūrinys, pelnęs daugybę skaitytojų simpatijų visame pasaulyje.

 

Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraštis (I tomas, 1953–1958)“ yra vienas reikšmingiausių XX amžiaus autobiografinių ir filosofinių kūrinių, atskleidžiančių gilaus mąstytojo kasdienybę bei apmąstymus. Autorius atvirai ir ironiškai žvelgia į meno, kultūros bei visuomenės reiškinius, provokuodamas ir skatindamas skaitytoją mąstyti kritiškai. Šis tomas apima svarbų laikotarpį rašytojo gyvenime, kuomet jis stipriai išgyveno egzilinę būseną ir tapatybės paieškas. Knyga stebina savo intelektualine gelme ir nepraradimu aktualumu iki šių dienų.

 

Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraštis (II tomas, 1959–1969)“ tęsia autoriaus intelektualinį kelionės metraštį, kuriame gilinamasi į filosofines ir egzistencines žmogaus laisvės problemas. Rašytojas su jam būdinga ironija ir skepticizmu analizuoja literatūros pasaulio užkulisius bei savo paties kūrybos priėmimą. Šiame tome dar labiau atsiskleidžia autoriaus asmenybės prieštaringumas ir unikalus požiūris į jį supančią aplinką. Tai vertingas skaitinys visiems, norintiems geriau suprasti vieną savičiausių praėjusio amžiaus kūrėjų.

 

Ispanų rašytojo Pedro Simón romanas „Dabar mūsų eilė“ yra jautri ir gili šeimos drama, nagrinėjanti neišvengiamą senėjimą, kartų kaitą ir artimųjų netekties naštą. Kūrinyje autorius jautriai atskleidžia, kaip keičiasi šeimos dinamika, kai suaugusiems vaikams tenka rūptis senstančiais tėvais. Knygoje meistriškai pinamas kasdienis realizmas su skaudžiais egzistenciniais klausimais, priverčiančiais susimąstyti apie laiko tėkmę. Tai sukrečiantis ir vilties teikiantis kūrinys apie atleidimą, susitaikymą bei tarpusavio ryšius.

 

Colmo Tóibíno romanas „Magas“ yra meistriška biografinė knyga, įkvėpta žymaus vokiečių rašytojo Tomo Mano gyvenimo ir kūrybos kelio. Autorius subtiliai ir įtikinamai atkuria epochą, kurioje vyko didieji istorinio lūžio ir tremties išbandymai. Kūrinys giliai analizuoja menininko vidinius konfliktus, šeimos dinamiką ir sudėtingą santykį su besikeičiančiu pasauliu. Šis romaninis portretas išsiskiria nepriekaištingu stiliumi ir psichologine gelme.

 

Kates Atkinson romanas „Pavojingos paslaugos“ įtraukia į karo ir pokario Londono atmosferą, kurioje susipina šnipinėjimo, paslapčių ir moralinių pasirinkimų siūlai. Autorė sukuria įtemptą siužetą, kuriame paprasti žmogiški likimai lemia didžiulius istorijos posūkius. Knyga žavi dinamišku pasakojimu, taikliais charakteriais ir puikiai atkurta laikmečio dvasia. Tai intriguojantis kūrinys detektyvinių ir istorinių romanų mėgėjams.

 

Roberto Bolaño leidinys „Nacių literatūra Amerikoje“ yra originali enciklopedinė fikcija, pateikianti fiktyvių rašytojų biografijas su fašistinėmis pažiūromis. Autorius su švelnia ironija ir sarkazmu tyrinėja literatūrinio pasaulio paribius bei ideologijos įtaką kūrybai. Kiekvienas skyrius atskleidžia vis naują, absurdišką ir kartu intriguojantį personažo gyvenimo epizodą. Ši knyga stebina savo novatoriškumu ir intelektualiu žaidimu su skaitytoju.

 

Elizabeth Strout romanas „Mano vardas Liusė Barton“ jautriai ir intymiai pasakoja apie motinos ir dukters santykius ligoninės palatoje. Autorė minimalistišku, bet be galo paveikiu stiliumi atveria praeities žaizdas, vienatvę ir išgyventą skurdą. Ši trumpa, tačiau emociškai galinga knyga ilgam išlieka atmintyje dėl savo tiesumo ir žmogiškos šilumos. Tai kūrinys, skatinantis permąstyti savo pačių santykius su artimaisiais.

 

Maištinga Siela

Rašytojos Isabel Allende knygos lietuviškai: trilogija "Dvasių namai, "Fortūnos duktė", "Portretas sepija"

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Isabel Allende yra viena žymiausių ir skaitomiausių Lotynų Amerikos rašytojų pasaulyje, kurios kūryba pasižymi magiškojo realizmo elementais, gilia emocine jėga bei stipriais moterų charakteriais. Gimusi Čilėje, ji vėliau dėl politinių aplinkybių buvo priversta emigruoti, o šie asmeniniai išgyvenimai, netektys ir ilgesys tėvynei tapo svarbiais jos literatūrinių kūrinių varikliais. Autorė sugeba meistriškai pinti istorinius įvykius su intymiomis asmeninėmis dramomis, sukurdama epinio masto pasakojimus, kurie alsuoja gyvybe, aistra ir nepaprastu paslaptingumu. Jos romanai yra išversti į dešimtis kalbų, pelnę daugybę tarptautinių apdovanojimų ir pavergę milijonų skaitytojų širdis visame pasaulyje.

 

Ši trilogija, kurią sudaro romanai „Dvasių namai“, „Fortūnos duktė“ ir „Portretas sepija“, yra neatsiejamai susijusi ir viena kitą papildanti saga, apimanti kelias kartas bei žemynus. Kiekviena knyga atveria vis kitą epochą, tačiau jas visas jungia bendras giminės medžio kamienas, stiprios moterys, lemtis bei neišvengiami istorijos vėjai. Šie kūriniai skaitytoją nusiveda į kelionę per politinių sukrėtimų krečiamą Pietų Ameriką, XIX amžiaus Čilę, Kalifornijos aukso karštligę ir San Franciską. Trilogija stebina savo epine aprėptimi ir gebėjimu sukurti tirštą, mistinę atmosferą, kurioje realybė susipina su sapnais ir pranašystėmis.

 

Trilogijos pradžia ir pirmoji dalis „Dvasių namai“ (Originalo kalba pasirodė 1982 m.) vainikuoja giminės sagą nuo pat šaknų, apimdama beveik viso XX amžiaus Čilės istorijos laikotarpį. Knyga pasakoja apie patriarchalinę Truebų šeimą, kurios galva Estebanas Trueba yra ūmaus būdo ir valdžios trokštantis žemvaldys, o jo žmona Klara apdovanota aiškiaregystės dovanomis ir bendrauja su dvasiomis. Per šios giminės pakilimus ir nuosmukius, santykius tarp tėvų ir vaikų bei politinius sukrėtimus autorė vaizduoja visuomenės virsmą nuo feodalinių laikų iki kruvino karinio perversmo. „Dvasių namai“ tapo ne tik magiškojo realizmo klasika, bet ir giliu liudijimu apie diktatūrą, pasipriešinimą bei dvasinę stiprybę.

 

Antroji trilogijos dalis „Fortūnos duktė“ (originalo kalba pasirodė 1999 m.) nukelia mus į XIX amžiaus vidurį, kur Valparaise jauna našlaitė Eliza Zomers užauga britų pirklių šeimoje. Mergina slapta įsimyli neturtingą vaikiną Choakiną, kuris, prasidėjus aukso karštligei, išvyksta laimės ieškoti į Kaliforniją. Sužinojusi, kad laukiasi, Eliza nusprendžia leistis į itin pavojingą kelionę laivu per vandenyną, kad surastų savo mylimąjį. Šiame romane autorė meistriškai atskleidžia drąsios moters virsmą laukinės ir negailestingos Kalifornijos fone, kur susiduria įvairių tautų nuotykių ieškotojai, nusikaltėliai ir svajotojai.

 

Trečioji trilogijos dalis „Portretas sepija“ (originalo kalba pasirodė 2000 m.) pasakoja apie Elizos Zomers anūkę Aurorą Del Valę, gimusią San Franciske ir išgyvenusią skaudžią vaikystės traumą, dėl kurios ji prarado atmintį apie pirmuosius savo gyvenimo metus. Mergaitę užaugina jos ekscentriškoji ir valdinga senelė Paulina Del Valė, vėliau sugrąžinusi ją atgal į Čilę. Užaugusi Aurora tampa talentinga fotografe, bandančia per objektyvo lęšį ir sepijos spalvos nuotraukas sudėlioti savo praeities šukes bei suprasti savo tapatybę. Šis romanas giliai nagrinėja atminties, šeimos paslapčių, skaudžių netekčių ir brandos temas, pratęsdamas ankstesnėse knygose pradėtus likimo vingius.

 

Visi trys šios trilogijos kūriniai išsiskiria nepakartojamu autorės stiliumi, kuriame dera aštrus socialinis realizmas, poezija ir magiški reiškiniai, priimami kaip savaime suprantama kasdienybės dalis. Isabel Allende su reta atida ir empatija kuria personažus, ypač moteris, kurios privalo išlikti vyraujančioje vyriškoje visuomenėje, nešti sunkią tradicijų naštą ir kovoti už savo nepriklausomybę. Kiekviename puslapyje pulsuoja pietietiškas temperamentas, gamtos stichijų galybė, meilės aistra ir gyvenimo trapumas. Ši trilogija tampa ne tik įtraukiančia pramoga, bet ir gilia emocine bei intelektualine patirtimi, praturtinančia kiekvieną skaitytoją.

 

Skaityti šią trilogiją – tai patirti vientisą, svaiginantį epinį pasakojimą, kuriame praeities aidai nuolat atsispindi ateities kartose. Knygos sujungia giminės prakeiksmus ir palaiminimus į vieną darnų grandinės skambesį, įrodydamos, kad likimas yra išaudžiamas iš mūsų pasirinkimų, skausmo ir vilties. Tai literatūra, kuri įtraukia nuo pirmo puslapio ir nepaleidžia ilgai po to, kai užverčiamas paskutinis lapas, palikdama neišdildomą įspūdį apie žmogaus dvasios didybę. Isabel Allende kūriniai išlieka, kai kurių skaitytojų nuomone, amžinais literatūros šedevrais, gvildenančiais amžinąsias gyvenimo, mirties, atleidimo ir meilės paslaptis.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 206: pilni namai knygų – turtingo žmogaus požymis

 

Kas yra laimė ir meilė?

Užsikloti paskutiniu knygos puslapiu

Lyg apklotu iš lotoso.

 

Prieš užsimerkiant.

Išjungiant stalinę miegamojo lempą.

 

Lyg tos raidės.

Būsimų sapnų Brailio raštas...

 

Ilgai kutens smegenų rieves

Ir ves per žiemos šaltį per lauką.

 

Kas yra laimė, jeigu ne pasaulis,

Susiliejęs su kitu sukurtu pasauliu?

 

Per žodžių praskirtą Mozės jūrą,

Kur susijungia nesusijungę.

 

Kas yra laimė?

 

Jei ne pilni namai knygų.

Tyliai kvėpuojančių kaip suskirstytos

Pagal kailį katės.

 

Kai užmiegi prie knygų stirtos

Tarsi sielos radiatoriaus.

 

Nebaisi žiemos naktis.

Lotoso kokonas

Niekad nenuvysta.

 

 

Maištinga Siela

Knygos: Tarp „Iliados ir Odisėjos“ bei „Kleopatros ir Frankenšteino“: kaip „Popierinis laivelis“ ieško „Drąsos ir orumo šiandien“

 

Nuotraukoje matoma stilingai ir tvarkingai sutvarkyta namų bibliotekos lentyna, kurioje greta viena kitos sugulusios įvairių žanrų knygos, o bendrą vaizdą papuošia dekoratyviniai elementai – priekyje stovinti auksinė paukščio figūrėlė bei stebuklingą lempą primenantis daiktas. Šis knygų rinkinys apima platų literatūros spektrą, jame puikiai dera pasaulinė klasika, šiuolaikiniai romanai bei filosofiniai veikalai.   Lentynos kairėje ir vidurinėje dalyje išsirikiavę žinomi kūriniai, tokie kaip Margaret Atwood knyga „Popierinis laivelis“, Anos Cimos „Prabusiu Šibujoj“, John Boyne „Širdies tūžmai neregimi“ bei Coco Mellors romaną „Kleopatra ir Frankenšteinas“. Greta jų matomi Amor Towles kūrinys „Linkolno greitkelis“, Leonido Donskio „Drąsa ir orumas šiandien“, Joan Didion tekstai, Mel Robbins leidinys „Teorija: leisk jiems“ ir Percival Everett knyga „Džeimsas“, atskleidžiantys įvairiapusį šiuolaikinio skaitytojo skonį.   Dešinėje lentynos pusėje ypatingą dėmesį patraukia stambus, solidžiai įrištas leidinys „Homeras. Iliada ir Odisėja“, kuris tampa svarbiu visos lentynos akcentu. Šalia šio klasikinio šedvaro rikiuojasi mąstytojo Byung-Chul Han filosofiniai darbai „Psichopolitika“ ir „Nuovargio visuomenė“, o šį įvairiapusį kultūrinį kampelį sklandžiai užbaigia kitos greta esančios knygos.

Maištinga Siela

Rašytojo Guillaume Musso knygos lietuvių kalba: nuo "Mergina iš Bruklino" iki "Po 7 metų"

 

Sveiki!

 

Guillaume Musso – tai vienas populiariausių šių laikų prancūzų rašytojų, kurio knygos jau daugelį metų įtraukiamas į pasaulinius bestselerių sąrašus. Jo kūriniai pasižymi įtraukiančiais, kinematografiniais siužetais, kuriuose meistriškai pinasi psichologinis trileris, detektyvas, romantika ir mistiniai elementai, o netikėti siužeto posūkiai skaitytoją laiko įtampoje iki pat pabaigos.

 

„Mergina iš Bruklino“ – tai įtemptas psichologinis trileris, prasidedantis nuo pribloškiančio klausimo, kurį rašytojas užduoda savo sužadėtinei, o ji prieš atsakydama parodyti jo bendrą nuotrauką ir ištaria „Aš niekada to nepadariau“, po kurios akimirksniu dingsta. Autorius pamažu narplioja tamsias praeities paslaptis, kurios įrodo, kad mylimas žmogus gali būti visai ne tas, kuo dedasi.

 

„Centrinis parkas“ – tai neįprastas ir klaustrofobiškas detektyvas, kuriame Niujorko centriniame parke ant suolelio po nakties prabunda du nepažįstami žmonės: prancūzė policininkė Alisa ir amerikietis džiazo pianistas Gabrielė, prie kurių rieštų metaline grandine surakintos jų rankos. Bandydami išsiaiškinti, kaip čia pateko, jie pamažu suvokia, kad jų gyvenimai yra susiję kur kas giliau ir šiurpiau, nei jie galėjo įsivaizduoti.

 

„Mergaitė ir naktis“ – tai paini drama, prasidedanti praeities šmėklų sugrįžimu po Viduržemio jūros pakrantėje esančiame prabangiame licėjuje vykusio susitikimo su buvusiais bendramoksliais. Pagrindinis veikėjas kartu su draugu slepia tamsią paslaptį apie prieš dvidešimt metų įvykdytą žmogžudystę ir užbetonuotą kūną sienoje, o dabar kažkas pradeda juos šantažuoti ir grasinimai ima pildytis.

 

„Butas Paryžiuje“ – tai paslaptingas trileris, kurio veiksmas vyksta ramioje Paryžiaus gatvelėje esančiame menininko studijos tipo bute, kurį per klaidą tuo pačiu metu nuomoja du skirtingi žmonės: buvęs Londono policininkas ir prancūzų teatrologė. Bandydami išsiaiškinti šį nesusipratimą, jie susiduria su šiurpiomis buvusio buto šeimininko, garsaus dailininko, gyvenimo paslaptimis ir mįslinga jo vaiko žūtimi.

 

„Dabarties akimirka“ – tai jautrus ir filosofinis romanas apie laiką, antrąsias galimybes ir lemtingus pasirinkimus. Istorijos centre – vyras, netikėtai atradęs paslaptingą švyturį, kurio rūsyje slepiasi galimybė keliauti laiku ir ištaisyti didžiausias gyvenimo klaidas, tačiau už kiekvieną grįžimą į praeitį tenka sumokėti labai skaudžią kainą dabartyje.

 

„Rytoj“ – tai intriguojantis romantinis trileris, kuriame per stebuklą internetu susipažįsta du vieniši žmonės – Bostone gyvenantis profesorius ir Niujorko meno galerijos darbuotoja. Nors jie gyvena skirtinguose miestuose ir niekaip negali susitikti asmeniškai, netrukus paaiškėja, kad jie bendrauja per laiko slenkstį, skiriantį juos lygiai vieneriais metais, ir tai suteikia vilties pakeisti ateityje įvyksiančias tragedijas.

 

„Popierinė mergina“ – tai žavus ir ironiškas metoromanas apie kūrėjo krizę išgyvenantį rašytoją Tomą, kurio gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai iš jo pačio parašytos knygos puslapių į realų pasaulį iškrenta gyva ir kraujo turinti pagrindinė jo kūrinio heroje Bili. Ši netikėta pažintis priverčia autorius iš naujo permąstyti savo gyvenimą, o netrukus užsimezgusi meilė susiduria su negailestingais likimo smūgiais.

 

„Angelo kvietimas“ – tai dinamiškas detektyvinis trileris, prasidedantis oro uoste per kvailą susidūrimą, kai Niujorko virėja Madlena ir Paryžiaus policininkas Džonatanas netyčia sumaišo savo mobiliuosius telefonus. Grįžę namo ir iš smalsumo naršydami svetimuose aparatuose jie aptinka šiurpių faktų vienas apie kito praeitį, kurie priverčia juos susivienyti ir leistis į bendrą pavojingą paiešką.

 

„Po 7 metų...“ – tai pasakojimas apie buvusius sutuoktuvėse išsiskyrusius ir skirtingus kelius pasirinkusius draugus, kurie po septynerių metų susitinka sutartu laiku Paryžiuje. Jų susitikimas, turėjęs būti paprasta vakarienė, staiga virsta pavojingu žaidimu, kai paaiškėja, kad vienas iš jų yra pagrobtas, o kitiems tenka leistis į mirtinas gelbėjimo lenktynes su laiku.

 

Maištinga Siela

Knygų leidykla "Vyturys": istorija, knygos, vaikų literatūra

 

Lietuvos vaikų ir jaunimo literatūros leidykla „Vyturys“ užima ypatingą vietą šalies kultūros ir švietimo istorijoje, tapdama ne vienos karta užaugusio skaitytojo vaikystės simboliu. Puikiai pamenu palėpę, prikrautą spalvingomis sovietmečio pabaigos knygelėmis vaikams, kokius dabar matote paveikslėlyje. Oficialiai ši leidykla įsteigta 1985 metais Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, ši leidykla atsirado kaip specializuotas centras, sutelkęs dėmesį išskirtinai į jaunąją auditoriją. Iki tol vaikų literatūra dažnai skendėjo bendruose didelių leidyklų srautuose, o „Vyturio“ atsiradimas leidėjams leido tikslingiau ir profesionaliau formuoti repertuarą, pritaikytą specifinėms skirtingų amžiaus grupių poreikių raidoms.

Per savo pirmojo gyvavimo etapo metus – nuo įkūrimo iki 2001-ųjų – leidykla išleido šimtus kruopščiai atrinktų leidinių. Jos katalogą sudarė labai įvairiapusis turinys: ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams skirta originali lietuvių rašytojų kūryba, vertinė pasaulinė grožinė klasika, nuotykių romanai, pasakos, mokslo populiarinimo bei visuomeninė literatūra. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas lavinamosioms, žaislinėms bei pramoginėms knygoms, pritaikytoms mažiausiems skaitytojams, kad knyga jiems taptų ne tik informacijos šaltiniu, bet ir patraukliu žaidimu.

 

Nors vidutiniškai per metus leidykla išleisdavo apie 20–25 leidinius, kiekviena knyga pasižymėdavo itin aukšta menine ir poligrafine verte, vertinant ano meto standartais. „Vyturys“ glaudžiai bendradarbiavo su žymiausiais šalies vaikų rašytojais bei talentingais dailininkais-iliustratoriais, todėl jų išleistos knygos išsiskyrė estetišku apipavidalinimu, lavinusiu vaikų estetinį skonį. Šios knygos ne tik užpildė tuometinę dvasinės ir lavinamosios literatūros nišą, bet ir tapo literatūrinio lygio etalonu, suformavusiu gilias skaitymo tradicijas Lietuvos šeimose.

 

Politinėms ir ekonominėms šalies sąlygoms keičiantis, leidykla sugebėjo prisitaikyti prie rinkos ekonomikos iššūkių – 1995 metais ji įgijo specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės statusą. Vis dėlto, pasikeitus leidybos rinkos prioritetams ir sumažėjus valstybės paramai specializuotiems vaikų leidiniams, 2001 metais „Vyturys“ baigė savo pirminį spausdintų knygų gyvavimo etapą, palikdamas milžinišką ir vertingą palikimą Lietuvos kultūrai.

 

Istorinis leidyklos vardas nedingo amžiams – 2015 metais, minint 30-ąsias įkūrimo metines, „Vyturys“ atgimė visiškai nauju, skaitmeniniu formatu: www.vyturys.lt . Jis tapo pirmuoju legalios elektroninės vaikų ir jaunimo literatūros bei mokyklinės programos kūrinių projektu Lietuvoje. Ši internetinė biblioteka sugrąžino laiko patikrintas vertybes į šiuolaikinių moksleivių planšetes bei kompiuterius, suteikdama galimybę jaunajai kartai patogiai pasiekti lietuvių literatūros klasika tapusius kūrinius.

 

Maištinga Siela

Knygų kovos: Kate Atkinson "Gyvenimas po gyvenimo" prieš Joanna Bator "Kartu, kartu"

 

Sveiki!
 
Abi knygas turiu po ranka ir šiuo metu tuoj įpusėsiu K. Atkinson romaną „Gyvenimas po gyvenimo“. Ką tik įsigijau skaitytojų puikiai įvertintą lenkų romanistės Joannos Bater „Kartu, kartu“. Kuri knyga geresnė ir laimės dvikovą?
 
***
 
Literatūros pasaulyje netyla diskusijos, kai susiduria du išskirtiniai šiuolaikinės prozos kūriniai, priverčiantys skaitytojus iš naujo permąstyti laiko, lemties ir šeimos ryšių gijas. Šioje simbolinėje knygų dvikovoje susitinka Kate Atkinson romanas „Gyvenimas po gyvenimo“ ir Joannos Bator epinė saga „Kartu, kartu“. Abu šie kūriniai išsiskiria ne tik solidžia apimtimi, bet ir giluminiu žvilgsniu į moterų likimus, istorinių kataklizmų fone plėtojamas asmenines dramas bei neįprastas pasakojimo struktūras.
 
Kate Atkinson „Gyvenimas po gyvenimo“ skaitytojus nukelia į XX amžiaus pradžios Angliją, kur per didžiulę pūgą gimsta Ursula Tod. Unikali romano idėja paremta tuo, kad pagrindinė veikėja gauna begalę šansų gyventi iš naujo – jos gyvenimas nuolat nutrūksta ir vėl prasideda, leidžiant taisyti klaidas ir bandyti pakeisti grėsmingą istorijos bei Antrojo pasaulinio karo tėkmę. Tai filosofinis, sodraus ir įtraukiančio stiliaus kūrinys, verčiantis mąstyti apie alternatyvius pasirinkimus ir pačios būties trapumą.
 
Tuo tarpu Joannos Bator „Kartu, kartu“ atveria audringą Silezijos praeitį per kelių kartų moterų lūpas. Lenkų rašytoja sukuria galingą šeimos epopėją, kurioje susipina žiaurumas ir švelnumas, magiškasis realizmas bei kartėlis. Istorija prasideda nuo mėsininko dukters Bertos lemtingo poelgio, sukūrusio grandininę maišto ir nerimo reakciją per visus palikuonis. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas moteriškos linijos atminčiai ir laisvės ilgesiui patriarchaliniame pasaulyje.
 
Literatūrologai negaili pagyrų abiem autorėms, pabrėždami jų išskirtinį meistriškumą konstruojant sudėtingus siužetus. Kritikų vertinimu, Kate Atkinson pasižymi nepriekaištinga intelektualine intriga ir stilistiniu lengvumu, sugebančiu suvaldyti chaotišką laiko ciklą, o Joanna Bator giriama už tirštą, jausmingą ir ironišką prozą, kurioje istorijos trauma tampa gyvu organizmu. Abiejų knygų autoriai vertinami už gebėjimą sulaužyti tradicinio linijinio pasakojimo rėmus ir suteikti istoriniams romanams naują kvėpavimą.
 
Internautai ir aktyvūs knygų apžvalgininkai socialiniuose tinkluose bei platformose atskleidžia šiek tiek kitokį kasdienio skaitytojo žvilgsnį. Diskutuojant apie „Gyvenimą po gyvenimo“, dažnai pastebima, kad knyga reikalauja didelės koncentracijos, o pasakojimo pasikartojimai kartais vargina, nors galutinis emocinis užtaisas atperka visas pastangas. Vertinant Joannos Bator „Kartu, kartu“, skaitytojai pažymi, jog tai tirštas, lėtai skaitomas kūrinys, kurį baigus ilgai neįmanoma rasti nieko kito prilygstančio savo svoriui, nors kai kuriuos pasirodė sunkiai perprantami magiškojo realizmo elementai.
 
Subalansavus kritikos įžvalgas ir skaitytojų atsiliepimus, galima teigti, kad geresnės knygos šiame „mūšyje“ nėra, nes jos tarnauja skirtingiems skaitymo poreikiams. Kate Atkinson kūrinys labiau tiks ieškantiems intelektualaus laiko žaismo, egzistencinių klausimų ir subtilaus britiško stiliaus, tuo tarpu Joannos Bator saga idealiai tiks tiems, kurie trokšta sodrios, europietiškai aistringos šeimos dramos su stipriu istoriniu prieskoniu.
 
Galutinį šių dviejų kūrinių vertinimą internetinėje erdvėje ir literatūros bendruomenėje geriausiai atspindi ši žvaigždučių lentelė:

 
Maištinga Siela

Populiariausios ir skaitomiausios goodreads.com 2025 metų knygos

 

Sveiki!
 
Interneto platybėse aptikau tokį sąrašą, norisi pasidalyti. Visokie tie geriausių knygų sąrašai visada abejotini ir subjektyvūs, bet vis tiek užmesti į juos akį daugelis mėgsta. Tai praėjusių metų populiariausių knygų (sulaukusių daugiausiai vertinimų) goodreads.com platformoje. Žvelgiant į bendras skaitomiausių knygų tendencijas, pastaruoju metu platformoje aiškiai dominuoja kelios pagrindinės populiariosios literatūros bangos. Didžiąją dalį skaitomiausių viršūnių užima įtraukianti fantastika bei vadinamasis „romantasy“ žanras (romantinė fantastika), pasižymintis milžiniškomis tęstinėmis serijomis, pasauliniais fenomenais ir aktyvia bendruomenės gauta parama. Greta jų išlaiko nepaprastai tvirtas pozicijas šiuolaikiniai psichologiniai trileriai, rezgantys manipuliacijas ir netikėtus siužeto posūkius, taip pat jautrios istorinės bei draminės prozos knygos, kurios sugeba sudominti milijonus skaitytojų visame pasaulyje.
 
Tarp šio sąrašo autorių, kurių kūriniai jau yra sulaukę oficialių vertimų ir didelio populiarumo lietuvių kalboje, išsiskiria kelios ryškios pavardės. Rebecca Yarros („Ketvirtasis sparnas“, „Geležinė liepsna“) užkariavo lietuvių skaitytojų širdis savo dinamiškais drakonų raitelių pasauliais. Sarah J. Maas, kurios gausūs ciklai („Erškėčių ir rožių dvaras“, „Stiklo sostas“) yra nuolat skaitomų viršūnėse, jau daugelį metų išlieka viena skaitomiausių fantastikos autorių Lietuvoje. Kristin Hannah („Moterys“, „Lakštingala“) lietuvių auditoriją pavergia jautriomis, istoriniais išbandymais persmelktomis dramomis.
 
Ne mažiau sėkmingai Lietuvos knygynų lentynose įsitvirtino ir kiti autoriai. Freida McFadden savo intriguojančiais trileriais („Tarnaitė“, „Niekada nemeluok“) tapo tikra įtempto siužeto literatūros lyderė tarp lietuvių skaitytojų. Taylor Jenkins Reid, žinoma dėl savo romanų apie Holivudo praeitį („Septyni Evelinos Hugo vyrai“), užtikrintai traukia kokybiškos bei stilingos dramos ieškančius gerbėjus su naujausiu romanu „Atmosfera“. Galiausiai Suzanne Collins, pratęsusi „Bado žaidynių“ visatą, ir Alexas Michaelidesas su savo pasauliniais psichologiniais trileriais papildo šį svaresnių autorių būrį, kurio knygos sulaukia didelio atgarsio ir tėvynėje. Kitaip sakant, nieko naujo po saule, Lietuvos knygų rinka labai greitai perteikia knygas lietuvių kalba ir eina išvien su pasaulinėmis tendencijomis.
 
Maištinga Siela

Knygos: Drakula, Kleopatra ir Frankenšteinas, Lolita, Pabusiu Šibujoj, Ko ateini, vilke?, Popierinis laivelis, Trys laukiniai kūnai, Wittgensteino meilužė

 

Sveiki!
 
Gyvenimas nesnaudžia, o dar labiau nesnaudžia lietuviška verstinių knygų rinka, kuri nuolat kaip priekyje manęs skubantis traukinys, kurį bandau pasivyti ir niekaip nepavyksta. Prieš rudenį nusprendžiau jau nebekentėti ir pasipildyti naujausiomis knygomis savo namų biblioteką, nes po to tikrai knygos pasimirš, bus išleista naujesnių, geresnių ir taip liks neperskaitytos šios. Tai pirmoji knygų stirta, kita dar laukia savo internetiniame užsakymų krepšelyje. Reikia galvoti, kaip namuose „atsikratyti“ nepatikusiomis ir jau tikriausiai savo eilės niekada nesulauksiančiomis knygomis, kurios pragulėjo penkerius ir daugiau metų. Ką nors sugalvosiu.
 
Pirmojoje eilutėje, viršuje kairėje, matome Davido Marksono veikalą „Wittgensteino meilužė“, kadangi kolekcionuoju visas Raros knygas be išimties, šią būtinai reikėjo prigriebti. Šis postmodernistinis romanas yra intelektualinė studija apie vienatvę ir meną, kurioje pagrindinė veikėja, vienintelė likusi pasaulio gyventoja, per fragmentiškus prisiminimus ir filosofines aliuzijas rekonstruoja savo tapatybę ir kultūrinį palikimą. Greta eksponuojamas Vladimiro Nabokovo šedevras „Lolita“ – kontroversiškas, stilistiškai turtingas pasakojimas apie apsėdimą ir moralinį nuosmukį, kuriame estetinė kalbos raiška tarnauja kaip priemonė analizuoti sudėtingus, tabu laužančius psichologinius procesus. Turiu senesnį leidimą, kurią vertė Monika Vosyliūtė, bet neabejoju, kad Laimanto Jonušio versija išties kitoniška! Tęsiant tematiką, viršuje dešinėje pateikiama Margaret Atwood poezijos rinktinė „Popierinis laivelis“, apimanti autorės kūrybą nuo 1961 iki 2023 metų. Tai gilus ir įvairiapusis moters egzistencijos, mitologijos, socialinės kritikos ir gamtos pasaulio apmąstymas, pasižymintis aštria įžvalga ir ironija. Pirmojoje eilutėje dešinėje taip pat matome Evos Baltasar romaną „Trys laukiniai kūnai“, reprezentuojantį šiuolaikinę ispanų (reiktų sakyti katalonų) literatūrą ir analizuojantį trijų moterų santykius bei tapatybės paieškas per intymumo ir egzistencinio nerimasties prizmę.
 
Antrojoje eilutėje, kairėje pusėje, pristatomas Coco Mellors romanas „Kleopatra ir Frankinšteinas“, kuriame per dviejų menininkų santykius nagrinėjami sudėtingi šiuolaikinės meilės, priklausomybių ir asmeninės laisvės aspektai Niujorko meno pasaulio fone. Šalia esantis Annos Cimos grafinis romanas „Prabudę Šibujoj“ yra vizualiai įspūdingas darbas, kuriame pasitelkiant distopinę Tokijo atmosferą tyrinėjama paauglystės tapatybė, susvetimėjimas ir socialinio spaudimo mechanizmai. Toliau dešinėje matome Evos Viežnaviec istorinį-mitologinį romaną „Ko ateini, vilke?“, kurioje per autentišką liaudies pasakos stilių rekonstruojamas kolektyvinės atminties klodas ir nagrinėjami universaliai žmogiški klausimai. Galiausiai, rinkinį užbaigia Bramo Stokerio „Drakula“ – klasikinės gotikinės literatūros pavyzdys, kuriame per vampyro metaforą analizuojama gėrio ir blogio kova, geismas ir mirties baimė, palikusi gilų pėdsaką Vakarų populiariojoje kultūroje. Kadangi keliaudamas po Rumuniją šią vasarą daug girdėjau apie šią knygą, nusprendžiau, kad verta turėti tokį kūrinį savo bagaže.
 
O kurie kūriniai jums atrodo verti dėmesio?
 
Maištinga Siela

Ilgasis Booker Prize 2026 knygų sąrašas / Booker Prize Long List 2026

 

Sveiki!
 
Neseniai, liepos pabaigoje, buvo paskelbtas Booker Prize 2026 metų ilgasis sąrašas. Nors ne visada esu patenkintas išrinktomis finalinėmis knygomis, kurios kasmet vis labiau orientuojasi į populiarinimą, o ne į turinį, tačiau sąraše visada švysteli ir tikrai ne vienas geras kūrinys, kuris būna su laiku išverčiamas į lietuvių kalbą. Man smalsu, ką šiemet komisija atrinko į ilgąjį sąrašą. Siūlau susipažinti.

 
Romanas „The Shadow of the Object“ („Objekto šešėlis“), patekęs į prestižinės 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra iškilus, hipnotizuojantis ir giliai intymus pripažintos rašytojos Chloe Aridjis kūrinys, kurio siužetas vingiuoja tarp Meksiko ir Londono, tyrinėdamas troškimą, metamorfozę bei mirtingumą. Knygos centre – veikėja Flora, kurios gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis gimtajame Meksike po to, kad jai į ranką įsigeria šeimos šuo, užtraukdamas ilgą gydymą ligoninėje. Ten ji susipažįsta su pagyvenusia vokiečių kolekcioninere Wilhelmina, renkančia ikiemkino laikų žaislus ir optinius prietaisus, o jų sapniški pokalbiai ir surengtas stebuklingojo žibinto seansas įtraukia Florą į paslaptingą pasaulį, priverčiantį vėliau Londone susisiekti su Wilhelminos sūnumi Maxu bei iš naujo apibrėžti savo realybės bei vaizduotės ribas. Pasaulinio garso autoriai ir kritikai šią autorę vadina viena drąsiausių ir novatoriškiausių šių dienų balsų anglokalbiame pasaulyje, o pati knyga dėl savo impresionistinio, keisto grožio prozos stiliaus bei egzistencinio gylio sulaukė didžiulio literatūrinio atgarsio.
 
Goodreads reitingas: 3.84 (146 balsai)

Tarptautinio pripažinimo sulaukusios amerikiečių rašytojos Emma Cline romaną „Switzy“, taip pat patekusį į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, kritikai vadina hipnotizuojančiu, giliai jaudinančiu ir nepaprastai originaliu kūriniu. Knygos centre – išėjęs į pensiją verslo vadovas Deividas, sergantis degeneracine neurologine liga, kuris privačiu lėktuvu leidosi į paskutinę kelionę per Europą kartu su savo padėjėju, siekdamas atsisveikinti su artimaisiais ir draugais prieš pasiryždamas medicinos pagalba atliktai eutanazijai Ciuricho klinikoje. Jam judant per prabangius viešbutėlius, oro uostus bei susitinkant su suaugusia dukra ir senais bičiuliais, autoriaus meistriškai vystomas pasakojimas atskVERia nykstančią žmogiškąją sąmonę, kur pamažu trūkinėja ryšys su dabartimi, o praeities prisiminimai ir iliuzijos užlieja paskutinius gyvenimo mėnesius. Romane aštriai ir be sentimentų kvestionuojama elitinio pasaulio kaina, prabangos tuštuma bei esminis klausimas, kas iš tikrųjų lieka žmogaus gyvenimo pabaigoje, pasiekus visus pasiekimus, bet praradus atmintį.

Goodreads reitingas: 4.14 (162 balsai)

Amerikiečių rašytojos Makenna Goodman novatoriškas ir filosofiškai drąsus romanas „Helen of Nowhere“ (Helena iš niekur), taip pat įtrauktas į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra įtraukianti bei netikėta parabole apie gyvenimo iš naujo pradžią, gamtos trauką ir kainą, kurią tenka sumokėti už trokštamą laimę. Knygos centre – provincijoje nekilnojamojo turto agentės vedžiojamas diskredituotas profesorius, kuris apžiūri idilišką, atokų namą ir klausosi pasakojimų apie jo buvusią gyventoją, paslaptingąją Heleną. Per šiuos keistus, hipnotizuojančius pasakojimus bei ribą tarp realybės ir sapno trinančius susitikimus vyras ima tikėti radęs progą pabėgti nuo savo sugriautojo gyvenimo ir įsigyti paprastesnę, su žeme suaugusią būtį. Tačiau vakarui bręstant paaiškėja, kad tikroji šio pasirinkimo kaina yra kur kas didesnė, keistesnė ir reikalaujanti visiško asmeninio pasikeitimo, o kritikai šį ploną, bet galingą tomą lygina su šiuolaikine pasaka, meistriškai nagrinėjančia žmogaus ir gamtos santykius bei desperatišką prasmės ieškojimą mūsų susiskaldžiusiame pasaulyje.

Goodreas reitingas: 3.38 (966 balsai)

Pripažinto britų rašytojo M. John Harrison romanas „The End of Everything“ („Visko pabaiga“), taip pat įtrauktas į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra įnoringas, ironiškas ir nejaukus postapokaliptinis kūrinys, tyrinėjantis žmogaus supratimo ribas besikeičiančiame pasaulyje. Knygos centre – Kenturgijos pakrantėje gyvenantis vyras Filipas Tenentas (Phillip Tennent), kuris pelno duoną rinkdamas iš Lamanšo sąsiaurio krantus skalaujančių bangų išmetamus paslaptingus artefaktus po netikėtos krizės, visiškai pakeitusios pasaulio tvarką, sunykus vyriausybėms ir joms užplūdus nepažįstamoms jūrų būtybėms. Kai Filipas iš vandens ištraukia neįprastą, nuolat besikeičiantį padarą–artefaktą, jis privalo jį nugabenti į sausumos gilumą, kol šis daiktas nesugriovė visko, kuo jis iki tol tikėjo. Kritikai ir „Booker“ premijos teisėjai šį kūrinį apibūdina kaip švytintį, miglotą ir giliai dabartį atsppintį romaną, kuriame meistriškai susipina siurrealizmas, subtili satyra bei melancholiškas žvilgsnis į mūsų trapumą.

Goodreads reitingas: 4.25 (13.638 balsai)

 

Prestižinės „Booker“ premijos laureato, jamaikiečių kilmės rašytojo Marlon James galingas ir epochinis romanas „The Disappearers“ („Pranykėliai“), patekęs į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra ambicingas, sukrečiantis ir giliai žmogiškas kūrinys, žymintis autoriaus sugrįžimą į Jamaiką. Knygos veiksmas prasideda 1988 metais Kingstone, kur aštuoni nepažįstami vyrai susirenka į repeticiją ruoštis atvirai gėjų tematikos teatriniam pasirodymui, susidurdami su didžiuliais pavojais visuomenėje, kuri nepripažįsta jų tapatybės. Viskas apvirsta aukštyn kojomis, kai į repeticiją įsiveržia žiauri minia: vienas iš vyrų žūva, o visi kiti lieka sužeisti, sužadinant dviejų dešimtmečių trukmės traumos, keršto, kaltės ir išlikimo pasekmių seką. „Booker“ premijos teisėjai ir kritikai šį kūrinį vadina drąsia bei atvira Jamaikos homofobijos bei queer kultūros ekspozicija, kurioje meistriškai pinasi pulsuojantis kriminalinis siužetas, skaudus humoras ir gilus, niuansuotas žvilgsnis į visuomenės atstumtųjų gyvenimus.

Šito norėčiau lietuviškai!

Goodreads reitingas: 4.33 (49 balsai)

Britų poeto ir rašytojo Luke Kennard sąmojingas, absurdiškas ir giliai žmogiškas romanas „Black Bag“ („Juodas maišas“), taip pat įtrauktas į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra išvirkščias akademinis romanas (campus novel), tyrinėjantis šiuolaikinės vyriškumo krizės, meno bei tarpusavio ryšių temą. Knygos centre – vargingai besiverčiantis, bedarbis 37 metų aktorius, kuris priima keistą pasiūlymą dirbti su universiteto profesoriumi Dr. Blendu: jis turi kiekvieną rudeninio semestro paskaitą sėdėti pačiame auditorijos gale, visiškai užsitraukęs į didelį odinį (juodą) maišą, taip atkartojant 1967 metų psichologinį eksperimentą. Jam vis labiau įsitraukiant į šį vaidmenį ir randant keistą paguodą anonimiškume, aplinkiniai pradeda savaip išnaudoti situaciją – posthumanizmo profesorė svarsto, ar galima įsimylėti žmogų, pasislėpusį maiše, o aktoriaus kambariokas imasi kurti planus, kaip šį keistą reiškinį komercializuoti. „Booker“ premijos teisėjai ir kritikai šį kūrinį gyrė už aštrią satyrą, kandų humoro jausmą bei taiklius pastebėjimus apie šiuolaikinio gyvenimo beprotybę, internetines schemas ir pastangas rasti meilę bei prasmę nestabiliame pasaulyje.

Šitas mane asmeniškai irgi labai intriguoja. Norėčiau perskaityti lietuviškai!

Goodreads reitingas: 3.64 (721 balsas) 

Amerikiečių rašytojo Kenan Orhan debiutinis romanas „The Renovation“ („Renovacija“), taip pat įtrauktas į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, yra sukrečiantis, siurrealistinis ir giliai jaudinantis kūrinys apie emigraciją, atminties praradimą bei politinio priespaudos palikimą. Knygos centre – Italijoje (Salerne) gyvenanti turkų kilmės emigrantė Dilarai, kurios tėvas serga demencija, o ji pati samdo statybininkus, kad paruoštų savo butą tėvo atsikraustymui. Tačiau baigus darbus nutinka keistas ir absurdiškas dalykas: vietoje naujo vonios kambario statybininkai įrengia tikrą turkišką kalėjimo kamerą, kuri paslaptingu būdu jungiasi su Stambulu. Dilarai, bandant susidoroti su griūvančia santuoka, finansiniais sunkumais ir nykstančiais tėvo prisiminimais, ši paslaptinga erdvė tampa ne tik sukrečiančiu kafkišku košmaru, bet ir melancholišku tiltu atgal į prarastą tėvynę, priverčiančiu permąstyti laisvės, priklausymo jausmo ir namų sąvokas. „Booker“ premijos teisėjai ir kritikai šį kūrinį gyrė už meistrišką tragikomedijos ir politinės alegorijos sintezę, kandų humorą bei nepaprastai jautrią prozą.

Ši knyga irgi patraukė mano dėmesį, nes visada domėjausi atminties tema literatūroje!

Goodreads reitingas: 3.58 (551 balsas) 

Britų poetės ir romanistės Rebecca Perry debiutinis romanas „May We Feed the King“ („Ar galime pamaitinti karalių?“), patekęs į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą ir pelnęs „Waterstones“ debiutinės prozos apdovanojimą, yra poetiškas, intriguojantis ir jausmingas kūrinys, tyrinėjantis istorijos, atminties bei pasakojimo prigimtį. Knygos siužetas pinasi per dvi laiko linijas: šiais laikais gyvenančią muziejaus kuratorę, kuri praleidžia dienas rengdama ir dekoruodama istorinių pastatų interjerus bei pokylių stalus visuomenei, ir viduramžių rūmų realybę. Kuratorei pasinėrus į archyvus, jos dėmesį patraukia beveik pamirštas karalius – valdovas, netikėtai ir nenoromis paveldėjęs sostą po ankstyvų savo brolių mirčių bei susidūręs su dideliu dvaro pasipriešinimu bei abejonėmis dėl savo tinkamumo. Autorė meistriškai jungia juslingą poeziją, svajingą atmosferą ir klausimus apie tai, kuo skiriasi fikcija nuo istorinių faktų, sukurdama savitą ir kritikų išgirtą pasakojimą apie ribą tarp praeities bei dabarties.

Goodreads reitingas: 3.90 (1005 balsai) 

Britų prozininkė Gwendoline Riley yra plačiai pripažinta dėl savo išskirtinio psichologinio įžvalgumo, minimalistinio stiliaus ir nepriekaištingos dialogų klausos, leidžiančios nepaprastai taikliai atskleisti šiuolaikinių santykių įtampas bei žmogiškąją vienatvę. Šiuos bruožus puikiai atskleidžia ir jos romanas „The Palm House“ (liet. „Palmės namas“), kuriame pasakojama apie ilgametę dviejų draugų – Lauros Miller ir Edmundo Putnamo – draugystę, besiskleidžiančią sudėtingame bei kintančiame Londono fone. Kūrinio centre atsiduria 50-mečio sulaukęs Putnamas, kuris, netekęs tėvo ir susidurdamas su grėsmingomis permainomis bei naujo redaktoriaus invazija žurnale, kuriame dirbo, grimzta į gilią krizę ir depresiją; tuo tarpu pati Laura sprendžia savas problemas, įskaitant skaudžius ir komplikuotus santykius su motina. Šiame romane G. Riley meistriškai ir su jai būdingu kandžiu humoru gilinasi į tai, kaip du emociškai pažeidžiami žmonės bando padėti vienas kitam, išsaugoti bendrą ryšį bei susidoroti su asmeninio gyvenimo griūtimi.

Goodreads reitingas: 3.42 (1792 balsai) 

Pulitzerio premijos laureatė Elizabeth Strout savo 2026 metų romane „The Things We Never Say“ (liet. „Dalykai, kurių niekada nesakome“) jautriai ir su gilia empatija žvelgia į žmogiškąją vienatvę bei nutylėjimus šeimos gyvenime. Kūrinio centre atsiduria Artie Damas – Masačiusetso pakrantėje gyvenantis vidurinės mokyklos istorijos mokytojas, kurio iš pirmo žvilgsnio ramus ir pavyzdingas gyvenimas su žmona birželio ir rudens dienose ima trūkinėti. Nors Artie stengiasi būti palaikantis mokytojas bei kaimynas, iš vidaus jį drasko gilus izoliacijos jausmas, nerimas dėl aplinkinio pasaulio ir dešimtmečius ramybės neduodančios šeimos tragedijos. Netikėtas incidentas vandenyje ir vėliau išaiškėjusi ilgai sakyta ar nutylėta paslaptis priverčia jį iš naujo permąstyti santykius su artimaisiais bei susitaikyti su egzistencijos paslaptimis. Šis į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą įtrauktas kūrinys kritikų giriamas už sukrečiantį gėdos, santuokinių ryšių ir kasdienybės trapumo vaizdavimą.

Goodreads reitingas: 4.15 (54749 balsai) 

Škotų-amerikiečių rašytojas ir „Booker“ premijos laureatas Douglas Stuart savo 2026 metų romane „John of John“ nukelia skaitančiuosius į vėjuotą bei atokią Hariso salą Škotijos salyne. Kūrinio centre atsiduria 22-ejų Džonas-Kalumas (Kalas), kuris, baigęs meno studijas Edinburge ir neturėdamas pinigų, grįžta į gimtąjį kaimą. Čia jis priverstas suktis tarp dviejų visiškai skirtingų savo pasaulio polių: griežto tikėjimo tėvo – avių augintojo, audėjo bei vietos presbiterijonų bendruomenės ramsčio – ir sąmojingos bei aštriu liežuviu pasižyminčios močiutės Elos. Ši giliai jautri ir tekstūrine detalių gausa pasižyminti istorija nagrinėja sudėtingus tėvo ir sūnaus santykius, uždaros bendruomenės taisyklėse skendinčią gėdą bei vyriškumo sampratą. Tiek jaunam Kalui, tiek jo griežtą išorinį fasadą palaikančiam tėvui tenka slapta kovoti su savo tikraisiais troškimais ir tapatybės paieškomis pasaulyje, kur bet kokie nukrypimai nuo tradicijų yra pasmerkti.

Labai norėčiau! „Šugis Beinas“ buvo nuostabi autoriaus knyga!

Goodreads reitingas: 4.27 (21986 balsai) 

Jaunasis airių rašytojas Djamel White savo debiutiniame, į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą įtrauktame romane „All Them Dogs“ (liet. „Visi tie šunys“) pateikia šiurkštų, nesentimentalų ir galingą Vakarų Dublino nusikalstamo pasaulio portretą. Kūrinio centre atsiduria Tony Ward, po penkerių metų praleistų svetur grįžtantis į gimtąjį miestą ir bandantis vėl įsilieti į vietinį gaujų tinklą, kur jam tenka dirbti šalia nenuspėjamo ir pavojingo nusikalstamo bosų enforcerio Darreno „Flute“ Walsho. Brangiai kainuojančios praeities šešėliams tvenkiantis už nugaros, tarp dviejų vyrų užsimezga komplikuotas ir abipuse trauka pagrįstas santykis. Kritikai šį adrenaliną keliančius romaną gyrė už virtuozišką gatvės žargono valdymą, giesmės humoro elementus bei netikėtą, po brutalia išore ir hiper-vyriškumu slypinčią tekstūrinę žmogiškąją šilumą bei jautrumą.

Goodreads reitingas: 3.70 (940 balsų) 

Anglų rašytojos Missouri Williams jautrus ir eksperimentinis romanas „The Vivisectors“ (liet. „Gyvasekių pjovėjai“ / „Vivisektoriai“), įtrauktas į 2026 metų „Booker“ premijos ilgąjį sąrašą, pateikia visiškai netradicinį ir tamsų žvilgsnį į šiuolaikinį universitetinį gyvenimą. Kūrinio veiksmas vyksta žlungančiame, augmenijos pamažu užgrobiamame akademiniame mieste, kuriame valdžią dalijasi nusilpę akademikai ir grėsminga maištaujančių sodininkų grupuotė. Istorijos centre atsiduria ciniška ir apatiška moteris Agatė, dienas leidžianti prižiūrėdama savo neįgalią motiną bei aptarnaudama sukčiaujantį profesorių. Kuomet universitete kyla didžiulis skandalas dėl tariamos diskriminacijos tarp ambicingo studento Adamo ir jauno dėstytojo, Agatė bosės įsakymu yra priversta suartėti su Adamu ir tapti tam tikra šnipe. Tačiau netrukus tarp jų užsimezga keistas, įtampos ir egzistencinio nerimo pilnas ryšys, o M. Williams proza kritikų giriama už ledinį suspensą, gotikinę anguliarą bei drąsų paneigimą to, ką vadiname įprastais universiteto romano štampais.

Goodreads reitingas: 3.41 (307 balsai)

Maištinga Siela