Sveiki!
Mėgstu teminius „Literatūra
ir menas“. Kiek nustebau, kad kitoje pusėje žurnalas ėmė reklamuoti netrukus
pasirodysiantį LGBT turinio filmą „Galinė sėdynė“. Laukiu progos jį pamatyti!
Gal ateityje išeis „Literatūra ir menas“ LGBTQ+ numeris?
Maištinga Siela
Sveiki,
Dar vienas šeštadienis. Dar vienas malonumas su
savaitgalio muzika ir naujaisiais skaitiniais.
Maištinga Siela
Sveiki,
Štai mano pirmieji 2026 metų pirkiniai. Tikiuosi
suskaityti ir kaip nors sąžiningai viską įveikti.
Maištinga Siela
Literatūra ir menas,
Memas ir literatūra.
Gyvūnija ir Eminemas.
Kasoje, po „Orbit“,
Akrilinis arklys
Ir... nėra ko nerimauti.
Vis tiek tik literatūra
Ir manekenas
Laiko virš svogūnlaiškių
Ir jogurto
Šitą meną
Ir šitaip sukasi pasaulis
Kaip čekio rulonėlis
Spjaudosi pašėlęs skaičiais.
Vien tik skaičiai – kultūra.
Matematika iš
tos pačios
Kultūros.
Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai!
Originalu! Ant 2025 metų liepos mėnesio numerio „Literatūra
ir menas“ 3025 metų kalendorius. Laiko, kurio mes, bent jau savo dabarties
kūnuose, nebesulauksime. Perskaičiau beveik visą numerį ilgoje kelionėje
autobusu, o jūs matote šį numerį Vilniaus autobusų stotyje!
Čionai Marijus Gailius atsiveria, kaip myli savo
vaikus,
Čia Rolf Dieter Brinkmann eilėraštis pavadinimu „Eilėraštis“,
kurį išvertė Antanas A. Jonynas - - -
Jis man taip patiko, kad pamaniau, jog
Galima vėl mokytis tekstą atmintinai!
Butnoriūtė paaiškina Kazlauskaitės „Marialės“ prasmes
Ir techniką,
Jakučiūnas Andrius filosofuoja apie Melniko „Užgesusią
saulę“.
Aha.
Ir Sapiegų rūmų nudirti žirgai ir kariai –
Don Kichotas „True Blood“ versijoje...
Iš tikrųjų Emilija Lipska teisi, kai grįžti atgalios
per tris sales
Pro Edith Karlson išnaras,
Jautiesi kitaip, lyg tave pasitiktų gyvieji numirėliai
–
Įspūdis dvejopas! Beveik barokinis.
Juk griaučiais mėgo žmonės puošti bažnyčias.
Dovydas Kiauleikis sako, kad jau persisotinome,
Belieka laukti persitvarkymo, aukso amžiaus pabaigos,
Naujų puikių diktatorių ir cenzūros –
Peak Human!
Mėsininkų-Menininkų / valgio-dvasios.
Peak Human!
Ernestui Parulskiui rūpi iš kokios skardos daromos
atminimo lentos,
Jų skaičius –
Ar turėjau čionai įžvelgti desovietizacijos masinę isteriją?
Ar premijų ir atminimų tiesiog... per daug?
Nenustoju galvoti apie paplūdimį ir vėžlį,
Kurį minėjo Toma Gudelytė.
O jeigu aš būčiau dar prieš etruskus gyvenęs vėžlys,
kuris
Va šiandien...
Nori dėti kiaušinius šalia Toskanos tavernų?
Gybai ir mirtis,
Išnykimas...
Kas yra tas laikas, kuris visiems slenka prie pabaigos?
Adomas Narkevičius, žinoma, įsuks tinkamu kampu varžtą
paveikslui –
Buvo labai įdomus interviu, kad net noriu aš į tą
Kauno bienelę.
Iš principo. Tyrinėti.
Yra straipsnis ir apie vyrus rašytojus,
Kuriems nereikia vaikų, nes kiekvienas vaikas –
Prarasta materiali neparašyta knyga.
Įdomu, kaip su tomis moterimis rašytojomis.
Akivaizdu, kad rašytojos jau Lietuvoje gimdo mažiau,
Nes moterų rašytojų persvara po Nepriklausomybės kur
kas daugiau...
Woolf ir Ivanauskaitė nemažai juk parašė.
Dėsnis? Ką pasakytų feministės?
Literatūra pavojinga.
Ji atima gyvybę?
Bet žinau rašytojų ir mamų.
Iš Facebooko.
Beata Nicholson pagimdė penktąjį.
O kiek receptų knygų...
Užtektų iki 3025-ųjų,
Jeigu pradėčiau
Gaminti.
Maištinga Siela
.jpg)
.jpg)
2017 m. feministinis „Literatūra
ir menas“ numeris
Žurnalas „Literatūra ir
menas“, ilgametis Lietuvos kultūros savaitraštis, apimantis platų meno ir
visuomenės temų spektrą, 2017 metais atkreipė dėmesį į aktualią ir diskutuotiną
temą – feminizmą. 2017 m. kovo 31 d. pasirodęs numeris (Nr. 3591) išsiskyrė tuo,
kad jame didelė dalis turinio buvo skirta lyčių lygybės, moterų padėties
visuomenėje ir feministinės minties apraiškoms. Nors žurnalas retai oficialiai
deklaruoja specialius „teminius“ numerius, šis aiškiai atspindėjo ryškų posūkį
šia linkme.
Šio numerio pasirodymas
nebuvo atsitiktinis. Jis sutapo su stiprėjančiomis diskusijomis apie feminizmą
Lietuvoje ir visame pasaulyje, ypač po 2016-2017 m. įvykių, kurie iškėlė į
viešumą moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. „Literatūra ir menas“ numeris
tapo platforma, kurioje buvo gvildenami įvairūs feminizmo aspektai: nuo jo
teorinių pagrindų ir istorijos iki praktinių problemų, tokių kaip lyčių
stereotipai, smurtas prieš moteris ir moterų reprezentacija kultūroje bei
politikoje. Jame publikuoti straipsniai, esė, interviu ir apžvalgos atspindėjo
tiek akademines, tiek menines perspektyvas, leidžiančias skaitytojams giliau
pažvelgti į sudėtingą feminizmo reiškinį.
Tokio turinio numerio
pasirodymas tokioje prestižinėje kultūros publikacijoje kaip „Literatūra ir
menas“ turėjo didelę reikšmę. Visų pirma, tai patvirtino feminizmo diskurso
legitimumą Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Leidinys pripažino, kad lyčių lygybės
ir moterų teisių klausimai yra ne tik socialinės, bet ir giliai kultūrinės
problemos, vertos rimtos analizės ir diskusijos. Antra, numeris suteikė svarbią
platformą feministinei minčiai ir balsams, kurie galbūt ne visada lengvai
rasdavo vietą pagrindinėje žiniasklaidoje. Jis padėjo formuoti platesnį
supratimą apie feminizmo tikslus ir idėjas, skatino kritinį mąstymą ir dialogą
visuomenėje. Šis numeris išlieka svarbiu kultūrinio diskurso atspindžiu apie
feminizmą Lietuvoje 2017 metais.
2025 metų feministinis
„Literatūros ir meno“ numeris
Šį išskirtinį žurnalo
numerį kuravo žinomos Lietuvos kultūros veikėjos: dailėtyrininkė, parodų
kuratorė ir poetė Laima Kreivytė bei rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė. Jų
iniciatyva buvo įkvėpta prieš trisdešimt metų vertėjos Karlos Gruodis sudarytos
tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai“. Kuratorės siekė išsiaiškinti, kiek
šiandien gyvos feminizmo idėjos ir kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė,
literatūra ir menas.
Žurnalo turinys
skaitytojams siūlo savotiškas „feminizmo ekskursijas“, gilinantis į įvairius
šios temos aspektus. Jame galima rasti straipsnių, analizuojančių moterų vietą
kanonuose ir sovietmečiu, taip pat tyrinėjančių kūrėjų kelią Lietuvos
kultūroje. Tarp svarbiausių šio numerio dalių – Vilniaus universiteto
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių
Natalijos Arlauskaitės ir
Dovilės Jakniūnaitės pokalbis pavadinimu „Kol dėstėme feminizmą“,
atskleidžiantis akademinės perspektyvos įžvalgas apie feminizmą.
Sveiki,
Socialinė reklama iš
feministinio „Literatūra ir mena“ numerio.
Julija
Beniuševičiūtė-Žymantienė, geriau žinoma slapyvardžiu Žemaitė
(1845–1921), yra viena iškiliausių lietuvių literatūros klasikių, kurios kūryba
ir visuomeninė veikla glaudžiai susijusi su feminizmo idėjomis Lietuvoje. Nors
pats terminas „feminizmas“ XIX amžiaus pabaigoje dar nebuvo plačiai vartojamas
Lietuvoje, Žemaitės darbai ir pozicija atspindi esminius to meto moterų teisių
ir socialinės emancipacijos siekius. Ji ne tik atvirai kritikavo
patriarchalinės visuomenės nustatytas normas, bet ir giliai analizavo moterų
padėtį, tapdama savotiška to meto lietuvių moterų judėjimo avangardiste.
Žemaitė ir moterų
padėties vaizdavimas kūryboje
Žemaitės kūrybos esmė –
autentiškas ir negailestingas kaimo moters gyvenimo vaizdavimas. Jos
apsakymuose ir apysakose, tokiose kaip „Marti“, „Petras Kurmelis“ ar „Topylis“,
atskleidžiama sunki moterų dalia, nulemta ne tik sunkaus fizinio darbo, bet ir
teisės netekties bei socialinės nelygybės. Moterys jos kūryboje dažnai yra
atsidūrusios bejėgėje padėtyje, priklausomos nuo vyrų valios – tėvų, brolių ar
vyrų. Jos negali laisvai rinktis savo gyvenimo kelio, ypač santuokos, kuri
dažnai tampa ne meilės, o ekonominio išgyvenimo ar turto konsolidavimo įrankiu.
Žemaitė drąsiai aprašė šaltus, bejausmius santykius tarp sutuoktinių, motinų ir
vaikų ryšius, kuriuos iškreipia skurdas, prietarai ir smurtas. Šis tikroviškas
moters priespaudos atspindys jos kūrybą daro itin reikšminga feministinės
kritikos požiūriu, nes ji atvėrė akis į tai, kas dažnai buvo nutylima ar
laikoma savaime suprantamu.
Žemaitės feminizmo
apraiškos ir indėlis
Žemaitės feminizmas nėra
susijęs su abstraktžiomis teorinėmis deklaracijomis, bet yra įsišaknijęs
giluminėje socialinėje kritikoje ir empatijoje į kaimo moters likimą. Jos
kūryba ne tik fiksavo esamą padėtį, bet ir skatino apmąstyti, kaip moterys
galėtų išsivaduoti iš priespaudos. Žemaitė pati aktyviai dalyvavo moterų
judėjime, buvo Pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo organizacinio komiteto narė
1907 metais, kur buvo atvirai kalbama apie moterų teisių sulyginimą su vyrų
teisėmis, ypač švietimo srityje. Jos viešas kalbėjimas ir publicistiniai
straipsniai, kritikuojantys „tėvo valią, vyro kumštį ir kunigo šventą žodį“,
rodo jos ryžtą kovoti už moterų teises. Žemaitė savo asmeniniu pavyzdžiu ir
kūryba įrodė, kad moterys gali būti stiprios, atsparios ir turėti savo balsą,
net ir sunkiomis patriarchalinės visuomenės sąlygomis. Jos rašytinis palikimas
įkūnija emancipacinę mintį, aktualią ne tik to meto Lietuvai, bet ir šiandien,
kalbant apie lyčių lygybę ir teisingumą. Žemaitė parodė, kad moters tapatybė
gali būti apibrėžta ne tik kaip „kitoniškumas“ vyro atžvilgiu, bet ir kaip
visapusiška, savarankiška asmenybė.
Žemaitės indėlis į
lietuviškąjį feminizmą yra nepaprastai svarbus, nes ji pirmoji lietuvių
literatūroje taip išsamiai ir skausmingai atskleidė moters patirtį, taip
darydama pamatą tolesnėms diskusijoms apie lyčių lygybę ir moterų teises
Lietuvoje.
Maištinga Siela
Sveiki,
Tikriausiai „Literatūroje
ir mene“ (Nr. 8, 2025) įdomiausiai šįkart susiskaitė Robin Van de Walle
straipsnis „Akmenų stebėjimo menas“. Toji filosofija apie renkamus akmenis man
priimtina, nes anksčiau tą darydavau visada, ar būčiau prie jūros, ar kur nors
nulytame žvyrkelyje, kur mirgu margu žvirgždas. Deja, jokios kolekcijos
nesurinkau. Geriausia, ką padariau su tais akmenukais, tai išdalijau kaip
dovanas arba subėriau į kaktusų vazonus. Yra dar senų striukių kišenėse, kai
aptinku, nuolat stebiuosi, kad vis dar tebėra. Visgi Robin Van de Walle iš savo
aistros, kuri vadinasi azijietiškai gongshi, t. y., kaip
supratau, aptikto gražaus akmens patalpinimas tam tikroje žmogaus erdvėje ir jo
grožėjimasis. Apie tai, kad jo nereikia niekaip interpretuoti, tai nutolsta nuo
vakarietiškos meno koncepcijos. Cituoju autorių:
„Mene ir literatūrologijoje
šitai pasireiškia polinkiu nuolat aiškinti ir interpretuoti kūrinį. Kai
susiduriame su paveikslu ar tekstu, rodos, visada turime įžvelgti kažką už jo. Tokiam
požiūriui pasipriešino Susan Sontag savo esė „Atsižadėkite interpretavimo“:
mums būtina nuolat interpretuoti, analizuoti, psichologizuoti, skaityti tarp
eilučių. Vakaruose visą meną suvokiame kaip mimenišką iš esmės, tai yra kaip
tikrovės imitaciją. Todėl mūsų dėmesys kreipiamas į tai, kaip kūrinys susijęs
su pasauliu. Užuot sutelkę dėmesį į formą ir poveikį, galiausiai kalbame tik
apie tai, kas yra už kūrinio ribų.“ Robin Van de Walle
Maištinga Siela
Sveiki,
Kas pas jus šeštadienį
prieš šv. Velykas? Pas mane namų ruoša, muzika ir literatūra. Paprastai sukuriu
ką nors iš to, kas sukasi tą dieną, bet šįkart nusprendžiau paprašyti dirbtinio
intelekto sukurti eilėraštį, panaudojant šiuos nuotraukoje esančius elementus:
Celine Dion, vinilines plokšteles, romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“
bei žurnalą „Literatūra ir menas“. Žiūrėkite, ką man parašė.
***
Švelnus balsas, lyg angelo giesmė,
Celine Dion, dainų karalienė šviesia.
"My Heart Will Go On" aidas
širdyje gyvas,
Melodijų jūra, jausmų bangos platybės.
"Literatūra ir menas" – savaitės
lapai,
Kultūros veidrodis, minties atspindžiai
trapūs.
Eilėraščiai, esė, kritikos aštrus žodis,
Dvasios penktadienis, kur prabyla protas.
Vinilinės plokštelės – juodi ratai su
siela,
Adatos prisilietimas, muzikos magija
skelbia.
Šnypštimas lengvas, lyg senas prisiminimas
šiltas,
Kiekviena daina – istorija, laiko vingis.
O romanas "Sachibas impresijos iš
depresijos" –
Tamsos gelmėse ieškantis šviesos blyksnio.
Skausmo ir vilties susipynę akordai,
Žmogaus būties labirintai, ieškantys
išvados.
Šie keturi pasauliai – skirtingi, bet
artimi,
Jausmų, minčių ir kūrybos versmės gilios.
Balsas, žodis, garsas, istorija – kartu
susilieja,
Palikdami pėdsaką laike, širdyse gyvena.
Maištinga Siela
Sveiki,
Tik vasario mėnesį,
Gerokai jau atslūgus šventėms,
Sumirksėjau
Tyrinėdamas pirkinių čekį.
Nuo kada „Nemunas“ už 7 eurus?
Kada? Kada? Kada?
Kultūrinė spauda ir vėl pabrango.
Kaip sviestas, margarinas, grybai, uogos.
Kaip ir bilietai į Kino pavasarį,
Vilniaus viešasis,
Kaip ir paukščių dainos medžiuose,
Kaip ir viskas šiam pasauly.
Jau pabrango.
Tik kad ne vienodai.
Už kiaulienos kilogramą sumokėjau 3,50.
Už „Literatūra ir meną“ – 4 eurus.
(Dar euras ir bus tiek, kiek pernai dar
gruodį
Kvadratinė „Nemuno“ plytelė).
Prabangioj šaly –
Prabangi kultūra,
Tik ją rašantys ir kuriantys
Kaip už kiaulienos paršą.
Maištinga Siela
Trumpa poetinė forma,
išreikšti asociatyvų mąstymo būdą.
VAIDINA:
KAČIŲ PAŠARAS (prekybos centre)
NAUJASIS „LITERATŪRA IR MENAS“ NUMERIS
MAMA
VAIKYSTĖS PRISIMINIMAI
Veiksmas vyksta vasarį, diena po Valentino
dienos, vaikštant po prekybos centrą prieš „Eurovizijos“ finalą Lietuvoje
PIRMAS VEIKSMAS.
***
Tik trumpam
Mama pasidėjo žurnalą
Ant sukrautų katinų
Kalno.
Du vaikai paskendę
Jų pūkuose
Ir žalioje pievoje
Braidė po kultūros laukus.
Visai kaip mes vaikystėje
Po kaimynų rugių laukus,
Kai gavome diržo per šikną
Ir klykėm kaip iš pusrūsių
Į vakarą pasileidę
Šikšnosparniai.
Daugiau niekada!
Daugiau niekada!
Daugiau niekada!
Visada.
Maištinga Siela
*
nuo saulėtekio sudega bromas
a bemol ir namai a plius plius
skauda galvą kažkur ibupromas
o kuprinės lopšely – alus
<...>
Literatūra ir Menas, 2024 m. lapkričio 22
d., nr. 20 (3802).
Pijus Opera,
pasirodo, yra kylantis lietuviško repo atlikėjas, o aš jį atradau vakar prieš
miegą, jau gerokai po vidurnakčio, kai nenorėdamas nieko įmantraus skaityti,
prieš užversdamas perskaičiau paskutinio „Literatūra ir menas“ puslapio
eilėraščius. Jie buvo Pijaus Operos. Buvau maloniai nustebintas, nes įdomūs,
savitai atpažįstami, jau išgyventi kadų kadaise, bet vis tiek
susišaukia, tikriausiai, su anuo gyvenimu, jauno žmogaus patirtimis. Paklausiau
jo kūrinio „Eskizai“ YouTubėje. Man patiko patys kūrinio žodžiai, jam jie labai
puikiai sukrenta, sakyčiau, tai yra netgi savita poezijos šaka. Juk ir poetas Ernestas
Noreika repuoja pagal savo tekstus. Visgi labiausiai įstrigo šis fragmentas,
kuris mane nukėlė į Vilnių, kada anksti ryte ėjau pro bromą netoli Aušros
vartų, galva skambėjo kaip varpas, neturėjau nei alaus, nei ibupromo (tuokart citramono),
bet aiškiai suvokiau tą beprasmybę: einu, o eiti nėra kur. Buvo sunku.
Jūsų Maištinga Siela
