Sveiki.
Savaitgalį perklausiau garsiojo britų atlikėjo Robbie
Williamso naujausią albumą „Britpop“ ir noriu pasidalyti vienu
kūriniu, kuris labiausiai kol kas man įstrigo iš viso albumo.
Robbie Williamsas su naujausiu, jau 13-uoju studijiniu
albumu „Britpop“, išleistu 2026 m. sausio viduryje, kaip teigia daugelis
klausytojų, grįžta prie savo šaknų ir ambicingai bando perrašyti savo muzikinę
istoriją. Atlikėjas teigia, kad tai yra būtent toks įrašas, kokį jis norėjo
sukurti iškart palikęs grupę „Take That“ 1995-aisiais – pačiame britpop bangos
įkarštyje. Albume jaučiamas ryškus gitarinis skambesys, raw energija ir
nostalgiška duoklė dešimtojo dešimtmečio britų muzikos scenai, kurią Robbie
pavertė moderniu, bet kartu ir sentimentaliu poproko kokteiliu.
Kritikai šį darbą vertina kaip vieną drąsiausių ir
energingiausių dainininko projektų per pastarąjį dešimtmetį, pabrėždami, kad
Williamsas pagaliau atsisakė bandymų eksperimentuoti su elektronine muzika ar
repu ir sugrįžo prie to, ką moka geriausiai – kurti himniškas, stadionuose
skambėti skirtas melodijas. Nors kai kurie recenzentai pastebi tam tikrą
kūrybinį pasimetimą bandant imituoti praeitį, dauguma sutinka, kad „Britpop“
yra pilnas gyvybės ir pasitikėjimo savimi, o tai leido Robbie tapti atlikėju,
turinčiu daugiausiai Nr. 1 albumų Jungtinės Karalystės istorijoje, aplenkiant
net „The Beatles“. Tarp ryškiausių albumo kūrinių išsiskiria trankus „Rocket“,
kuriame gitaros partiją atlieka „Black Sabbath“ legenda Tony Iommi, melodingas
„Spies“ bei kontraversiškasis „Morrissey“, parašytas kartu su senuoju
bendražygiu Gary Barlow.
Vienas įdomiausių ir giliausių albumo kūrinių – daina „It’s
OK Until The Drugs Stop Working“, kuri užbaigia standartinę leidinio
versiją. Muzikaliai šis kūrinys primena grupės „Pulp“ išpopuliarintą ironišką
orkestrinį popą: jis pasižymi veržliu ritmu, užtikrintais elektrinės gitaros
rifais ir kiek neramiu, skubotu vokalo pateikimu. Tai nėra tradicinė baladė, o
veikiau skubantis, pulsą keliantis takelis, kuriame išlaikoma įtampa neieškant
lengvo emocinio palengvėjimo.
Kūrinio tekstas yra itin atviras ir savirefleksiškas –
jame Williamsas naudoja priklausomybės ir „nusileidimo“ (angl. comedown)
metaforą apibūdinti ne tik praeities klaidas, bet ir bendrą žmogaus būseną, kai
linksmybės baigiasi ir tenka likti vienam su savo mintimis. Dainoje minimi
momentai, kai „paukščiai pradeda čiulbėti“, o „nepažįstamieji išeina“, sukuria
stiprų vienatvės ir paranojos jausmą. Tai atviras žvilgsnis į saviapgaulės
mechanizmus, kuriuos žmonės kuria norėdami išlaikyti euforijos iliuziją, kol
galiausiai aušra priverčia susidurti su realybe.
Klausytojai dainą priėmė kaip itin autentišką ir
„tikrą“ Robbie kūrinį, vertindami jo sugebėjimą net ir sulaukus 50-mečio
kalbėti apie savo baimes be pagražinimų. Kritikai kūrinį vadina vienu
stipriausių albume būtent dėl jo dramatiškos struktūros ir teminio svorio, nors
kai kurie pastebi, kad daina galėjo būti ilgesnė, leidžiant muzikinei
kulminacijai dar labiau išsiskleisti. Visgi, „It’s OK Until The Drugs Stop
Working“ puikiai reziumuoja visą albumo idėją – tai šventė su kartoku poskoniu,
primenanti, kad po kiekvieno pakilimo neišvengiamai seka tiesos akimirka. Deja,
tarp pasirodžiusių iš albumų 5 singlų ši daina nėra kol kas išleista, galimas
daiktas, kad ji ir liks albume kaip eilinė. Nepaisant visko, man kūrinys
patiko, tad dalijuosi.
Robbie Williams – It’s OK Until The Drugs
Stop Working
[lyrics / žodžiai]
Teenage kicks, with messy kids
A lot of love, and shrugs, a local
insurrection
And what it was, is what it is
I have to smile when she offers me
protection
It's all fun until the ashtray's full
You call the man, but the man won't come
at all
Here comes the fall
And it's all good until the birds start
chirping
The strangers leave, and the drugs stop
working
It's all good until the dawn prevails and
what was in the mail
Is at your door again
And you're alone again
We feel good, but then we should
Because we pay, to feel, to feel like
we're perfection
A cheeky half, a proper laugh, and it goes
dark
And I dance with my reflection
It's all fun until the sun comes up
You call the man but he won't wake up at
all
Sunday morning call
And it's all good until the birds start
chirping
The strangers leave, and the drugs stop
working
It's all good until the dawn prevails and
what was in the mail
Is at your door again
The look of lust becomes a beast of burden
You're paranoid and peeking through the
curtains
It's way too late now to go to bed, you're
in your head
And on your own again
You're on your own again
Na na na na na...
And it's all fun until the birds start
chirping
(Birds start chirping)
The strangers leave and the drugs stop
working
(Drugs stop working)
It's all good until the dawn prevails and
what was in the mail
Is at your door again
The look of lust becomes a beast of burden
(Beast of burden)
You're paranoid and peeking through the
curtain
(Through the curtain)
It's way too late now to go to bed, you're
in your head
And on your own again
You're all alone again
Maištinga Siela
