Vyno dvikova: Cournon Lafleur Malbec (Prancūzija, 2019) vs.Conte di Campiano Appassimento (Italija, Apulija)

 

Sveiki, besidomintys vynais ir vyno kultūra!

 

Šioje nuotraukoje matomi du visiškai skirtingi raudonieji vynai atspindi dvi skirtingas Europos vyndarystės kultūras ir tradicijas, išsiskiriančias kilme, gamybos technologija bei skonio profiliu. Kartais atrodo, kad neverta net tokių skirtingų vynų lyginti, tačiau pabandykime! Kairėje pusėje esantis prancūziškas Cournon Lafleur Malbec atkeliavo iš saulėto Langedoko regiono Prancūzijoje ir reprezentuoja 2019 metus, o dešinėje stovi itališkas Conte di Campiano Appassimento, pagamintas Apulijos regione iš Negroamaro veislės vynuogių. Prancūziškasis gėrimas remiasi klasikinėmis Prancūzijos vyndarystės tradicijomis, kur didelis dėmesys skiriamas pačios vynuogės prigimčiai ir gaiviam vaisiškumui, o itališkasis atstovauja pietų Italijos tradicijai, kur saulė ir specifinės gamybos technikos kuria tirštus bei gilius skonis.

 

Gamybos subtilybės tarp šių dviejų vynų stipriai skiriasi, nes prancūziškasis Malbec yra fermentuojamas nerūdijančio plieno talpose, siekiant išsaugoti kuo grynesnius bei gyvesnius tamsiųjų uogų aromatus. Tuo tarpu itališkasis gaminamas naudojant tradicinį appassimento metodą, kuomet vynuogės dalinai išdžiovinamos, kad prarastų dalį drėgmės ir sutelktų savyje didesnę cukraus bei skonio koncentraciją. Prancūzijos regiono vyndariai orientuojasi į lengvesnį, šviežesnį ir nesudėtingą stilių kasdieniam mėgavimuisi, o itališkos gamybos filosofija Apulijoje siekia išgauti maksimalų kūną, sodrumą ir kompleksiškumą.

 

Skonio ir aromato profiliai taip pat atskleidžia visiškai skirtingą šių vynų charakterį, kur prancūziškas variantas pasižymi ryškiomis šviežių gervuogių, mėlynių, juodųjų serbentų natomis bei švelniu šokolado bei aviečių poskoniu. Italijos gamintojo kūrinys džiugina visiškai kitokiais pojūčiais, nes jame dominuoja prinokusios slyvos, saldūs prieskoniai, tamsusis šokoladas, vanilė ir džiovintų vaisių užuominos su švelniais bei suapvalintais taninais. Prancūziškas gėrimas palieka gaivų ir kiek karstelėjantį, elegantišką užbaigtumą, o itališkasis gundo klampiu, ilgai išliekančiu, šiltu ir salstelėjusiu poskoniu.

 

Somelje ir vyno ekspertų vertinimuose prancūziškas variantas apibūdinamas kaip modernus ir lengvesnis klasikinio Malbec veislės interpretavimas, vertinamas už švarų vaisių charakterį ir gerą derėjimą su jautienos ar ėrienos patiekalais. Itališkas Appassimento sulaukia aukštų įvertinimų už puikų kainos ir kokybės santykį bei išraiškingą, sodrią struktūrą, kuri patenka tarp geriausiai vertinamų regiono biudžetinių vynų. Profesionalai pastebi, kad abiejuose buteliuose paslėpti charakteriai puikiai atitinka savo kilmės šalių vyndarystės ambicijas – prancūzai siekia elegancijos, o italai – saulės sušildytos pilnatvės.

 

Internautų atsiliepimai bei vartotojų nuomonės internetinėse platformose abiem gėrimams negaili pagyrų, nors vartotojų patirtys skiriasi priklausomai nuo asmeninių skonio preferencijų. Prancūziškojo vyno gerbėjai giria jį už gaivumą, lengvumą ir neapsunkinantį skonį, tinkantį ramiems vakarams, o italų kūrinio vertintojai dažnai akcentuoja jo kūniškumą, švelnumą bei saldžių prieskonių gausą, nors retesni vartotojai pastebi, kad jis gali pasirodyti pernelyg saldus ar tirštas. Galiausiai abi šios skirtingos butelių etiketės sudaro puikų kontrastą stalui, leidžiantį pajusti tiek Prancūzijos vynuogynų gaivą, tiek itališkos saulės brandintą turtingumą.

Maištinga Siela