Vyno dvikova: Tommasi Valpolicella (2024, Italija) / Nero Marone Edizione Privata (2024, Italija)

 
Sveiki!
 
Lygindami nuotraukoje užfiksuotus itališkus vynus – „Tommasi Valpolicella“ ir „Nero Marone Edizione Privata“ – someljė ir vyno ekspertai pirmiausia atkreipia dėmesį į jų visiškai skirtingą kilmę bei stilistiką. Kairėje pusėje esantis „Tommasi Valpolicella“ atstovauja klasikiniam Veneto regionui, garsėjančiam lengvesniais, gaiviais ir elegantiškais raudonaisiais vynais iš vietinių vynuogių veislių. Tuo tarpu dešinėje stovi „Nero Marone Edizione Privata“ – platesnės geografinės kilmės „Vino d'Italia“ kategorijos vynas, pasižymintis tamsesniu, modernesniu ir sodresniu charakteriu, kas pastebima net iš tamsios, masyvios butelio formos ir 14 proc. alkoholio stiprumo.
 
Analizuojant „Tommasi Valpolicella“ privalumus, vyno vertintojai išskiria jo išskirtinį gaivumą, švelnius taninus ir universalumą stalo kultūroje, nes šis vynas puikiai dera prie lengvesnių užkandžių, picos ar makaronų. Jo trūkumu kartais įvardijamas tam tikras lengvumas ir paprastumas, kuris gali nuvilti sodrių, sunkių ir brandintų vynų gerbėjus, ieškančius gilaus bei ilgai išliekančio poskonio. Someljė pastebi, kad tai puikus kasdienis pasirinkimas, tačiau jam trūksta kompleksiškumo, būdingo aukštesnės klasės šio regiono vynams, pavyzdžiui, „Valpolicella Ripasso“ ar „Amarone“.
 
Pereinant prie „Nero Marone Edizione Privata“, ekspertai akcentuoja jo stipriąsias puses – aksominę tekstūrą, ryškų kompleksiškumą ir ąžuolo aromatus, kurie vynui suteikia prabangią išraišką. Etiketėje nurodoma, kad tai gerai subalansuotas vynas su šilkiniais taninais, o tai someljė vertina kaip didelį privalumą tiems, kurie mėgsta intensyvesnius, bet ne pernelyg aštrius pojūčius burnoje. Pagrindinis šio vyno trūkumas, dažnai minimas ekspertų diskusijose apie masinio segmento itališkus vynus, yra tam tikras standartizuotas, komercinis salstelėjęs stilius, kuris gali prarasti regioninį autentiškumą ir greitai atsibosti tikriems gurmanams.
 
Vyno ekspertai, vertindami šių dviejų butelių paskirtį, pabrėžia, kad jie tarnauja visiškai skirtingoms progoms ir vartotojų lūkesčiams. „Tommasi“ namai yra gerai žinomi dėl savo istorinės reputacijos ir griežto kokybės standarto Valpolicellos zonoje, todėl šį vyną someljė rekomenduoja vertinantiems tradicijas ir gastronominę darną. Kita vertus, „Nero Marone“ orientuojasi į platesnį vartotojų ratą, ieškantį stipresnio kūno, ryškesnės uogų koncentracijos ir šildomojo efekto, kurį užtikrina didesnis alkoholio kiekis.
 
Apibendrinant someljė atsiliepimus, abu vynai savo kainos kategorijoje yra verti dėmesio, tačiau jų pasirinkimas priklauso nuo individualių skonio preferencijų. Jeigu ieškote gyvumo, uogų rūgštelės ir lengvumo maisto palydai – „Tommasi Valpolicella“ bus pranašesnis pasirinkimas. Jeigu prioritetas teikiamas tirštumui, medžio natoms ir švelniam salstelėjusiam sodrumui vakarui be sunkaus maisto – „Nero Marone Edizione Privata“ suteiks norimą patirtį. Abu vynai Lietuvoje kainuoja nuo 10  iki 15 eurų.

 
Maištinga Siela

Vyno dvikova: „Piccini Chianti DOCG“, 2024 (Italija) vs. „Maison Castel Bordeaux“, 2023 (Prancūzija)

 

Sveiki!

Vyno kultūra dažnai tampa puikiu pretekstu susipažinti su skirtingomis Europos vyndarystės tradicijomis, regionų specifika bei amato subtilybėmis. Šiame palyginime susiduria du populiarūs ir lengvai prieinami raudonieji vynai: itališkasis „Piccini Chianti DOCG“ (2024 m.) iš saulėtosios Toskanos ir prancūziškasis „Maison Castel Bordeaux“ (2023 m.) iš legendinio Bordo regiono. Nors abu šie buteliai užima panašią kasdienio ar vakarienės vyno nišą, jų gamybos filosofija, dominančios vynuogių veislės ir aromatinis profilis skiriasi iš esmės.

Italijos techologijos klasikai atstovaujantis „Piccini Chianti“ yra pagrįstas tradicine Sangiovese vynuogių veisle. Toskanos regionui vingiuojantis Chianti stilius pasižymi gyvumu, pastebima gaivia rūgštele ir išraiškingomis uogų natomis. Taurėje šis vynas skleidžia prinokusių vyšnių, raudonųjų uogų bei subtilius žolelių ar prieskonių tonus. Jis yra vidutinio kūno, lankstus, o jo švelnūs taninai ir šviežumas padaro jį nepriekaištingu pasirinkimu prie tradicinių itališkų patiekalų – picų, pomidorų padažu pagardintų makaronų ar lengvesnių mėsos užkandžių. Tai gyvybingas, nesudėtingas, bet labai charakteringas itališkas gėrimas.

Tuo tarpu prancūziškasis „Maison Castel Bordeaux“ nukelia į gilias tradicijas turintį Bordo kraštą, kur vyndariai remiasi meistrišku vynuogių kupetažu. Šis regionas garsėja struktūrizuotais, subalansuotais ir elegantiškais vynais, kuriuose dominuoja tamsiųjų uogų aromatai. „Maison Castel“ butelis pasižymi juodųjų serbentų, gervuogių, slyvų bei lengvomis vanilės ar ąžuolo natomis, atsirandančiomis dėl brandinimo subtilybių. Lyginant su itališkuoju „Chianti“, šis Bordo vynas dažnai pasirodo kiek labiau suapvalintas, tamsesnio vaisiškumo ir su tvirtesniu, brandesniu struktūriniu pagrindu, puikiai tinkančiu prie raudonos mėsos kepsnių ar kietesnių sūrių.

Galutinį šių dviejų vynų vertinimą internetinėje erdvėje (pavyzdžiui, „Vivino“ platformoje) gerai atspindi vartotojų bei ekspertų nuomonės, kurios išreikštos balais ir žvaigždutėmis:

Maištinga Siela

Vyno dvikova: Torre del Falasco Valpolicella Ripasso Superiore vs. Domaines Paul Mas "Vignes de Nicole" Cabernet Sauvignon - Merlot

 

Sveiki!
 
Vyno pasaulis yra neįtikėtinai įvairus ir žavus, o kiekvienas butelis pasakoja savitą kilmės, klimato ir vyndario tradicijų istoriją. Lyginant du raudonuosius vynus – prancūziškąjį „Domaines Paul Mas „Vignes de Nicole“ Cabernet Sauvignon – Merlot“ ir itališkąjį „Torre del Falasco Valpolicella Ripasso Superiore“ – susiduriame su dviem visiškai skirtingomis vyndarystės filosofijomis bei regionų charakteriais. Nors abu šie gėrimai nusipelno didelio dėmesio ir savo kategorijose yra aukštos kokybės pavyzdžiai, jų skonio savybės ir gamybos metodika patenkins skirtingus skonio lūkesčius.
 
Prancūzijos pietuose, saulėtame Languedoc regione, gimstantis „Domaines Paul Mas „Vignes de Nicole“ atstovauja klasikiniam Bordo regiono kupetažo stiliui, kuriame susipina Cabernet Sauvignon ir Merlot vynuogės. Šis IGP lygio vynas pasižymi elegantiška pusiausvyra ir aiškiai išreikštu pietų prancūzišku charakteriu. Ąžuolo statinėse brandintas gėrimas įgauna struktūros ir subtilių prieskonių tonų, kurie puikiai dera su tamsiųjų uogų, tokių kaip juodieji serbentai ir gervuogės, aromatais. Tai solidus, sausas ir gana tvirtas vynas, idealiai tampantis kulinariniu kompanionu sunkesniems mėsos patiekalams, kepsniams ar brandintiems sūriams, kur jo tvirtas charakteris gali atsiskleisti visu gražumu.
 
Tuo tarpu itališkasis „Torre del Falasco Valpolicella Ripasso Superiore“ iš Veneto regiono atveria duris į visiškai kitokį, kur kas kompleksiškesnį pojūčių pasaulį. Valpolicella Ripasso gamybos metodas yra unikalus ir išskirtinis – bazinis vynas papildomai fermentuojamas ant garsiųjų Amarone vyno išspaudų, praturtinant gėrimą gyliu, papildomu alkoholiu bei sodriais aksominiais taninais. Šio proceso dėka taurėje skleidžiasi prinokusių vyšnių, džiovintų vaisių, šokolado ir saldžių prieskonių natos. Šis D.O.C. statuso vynas yra sunkesnis, apgaubiantis ir šiltesnis, todėl puikiai tiks prie sodrių mėsos troškinių, žvėrienos patiekalų ar net kaip savarankiškas, meditacinis gėrimas ramiam vakarui.
 
Apibendrinant galima teigti, kad objektyviai „geresnio“ vyno šioje dvikovoje nėra, nes viskas priklauso nuo progos ir asmeninių pageidavimų. Jei jūsų tikslas – rasti klasikinį ir tvirtą gėrimą prie tradicinio jautienos kepsnio, prancūziškasis Paul Mas pasirinkimas taps nepriekaištingu palydovu. Jeigu ieškote išraiškingesnio, salstelėjusių džiovintų vaisių natų kupino bei itin gilaus vyno, galinčio nustebinti savo kompleksiškumu, italų meistrų kūrinys Valpolicella Ripasso nusipelnys pirmenybės jūsų taurėje.

 
Maištinga Siela

Literatūra ir vynas šeštadienį: knygos "Editas kompleksas", "Irenos Rei išnykimas", "Užmirštos bylos"

 

Sveiki,

 

Tylus ir šaltas šeštadienis. Apledijęs mano mietas. Belieka kiurksoti namuose tingiai ir šiltai namuose, skaityti literatūrą, gerti vyną, negalvoti apie darbą. Klausytis vinilinių plokštelių. Filosofuoti ir vėl skaityti knygas. Ir nueiti galų gale miegoti... raudonai dažytomis lūpomis.

 

Maištinga Siela

Vyno eksportas (statistika): kokia šalis daugiausia pasaulyje pagamina ir eksportuoja vyną? Atsakymas...

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Vynas – neatsiejama tūkstantmetės kultūros dalis, gėrimas, kurio gamybos tradicijos ir mastai atspindi gilias agronomines žinias ir ekonominę galią. Pasaulinė vyno rinka yra didžiulė, ir joje dominuoja keletas šalių, kurios ne tik išaugina didžiausius kiekius vynuogių, bet ir efektyviausiai jį eksportuoja. Šios šalys diktuoja tendencijas, užtikrina pasiūlą ir formuoja tarptautinę vyno prekybą.

 

Italija dažnai įvardijama kaip didžiausia vyno gamintoja pasaulyje pagal metinį tūrį, nuolat konkuruojanti dėl lyderio pozicijos su Prancūzija. Italijos privalumas slypi jos geografinėje ir klimato įvairovėje, leidžiančioje auginti tūkstančius skirtingų vynuogių veislių visuose regionuose – nuo Pjemonto šiaurėje iki Sicilijos pietuose. Dėl didžiulės gamybos, didelė dalis itališko vyno, įskaitant Prosecco, Chianti ir Pinot Grigio, keliauja į užsienio rinkas. Italija yra viena iš pagrindinių pasaulio eksportuotojų pagal tūrį, nors pagal vertę ji paprastai nusileidžia Prancūzijai.

 

Antroji ir dažnai lyderio pozicijas užimanti šalis yra Prancūzija. Nors pagal pagaminamo vyno kiekį Prancūzija kartais nusileidžia Italijai, ji neabejotinai yra neginčijama ekporto vertės lyderė. Tokie regionai kaip Bordo (Bordeaux), Burgundija (Burgundy), Šampanė (Champagne) ir Rona (Rhône) yra pasauliniai etalonai kokybės ir prestižo atžvilgiu. Prancūzijos vynai, ypač aukštos klasės Grand Cru ir šampanas, užima didžiausią dalį tarptautinėje prabangaus vyno rinkoje, atnešdami didžiules pajamas.

 

Į trejetuką patenka Ispanija, pasižyminti didžiausiais vynmedžių plotais pasaulyje. Ispanijos klimatas leidžia nuimti gausų derlių, todėl ji dažnai patenka į Top 3 pagal pagaminamą tūrį. Nors Ispanija gamina daug puikios kokybės vyno, pavyzdžiui, iš Rioja ar Ribera del Duero regionų, didelę dalį jos eksporto sudaro bulk (didmeniniai) vynai, o tai reiškia, kad jos eksporto vertė, palyginti su Prancūzija, yra mažesnė. Tačiau Ispanija išlieka viena svarbiausių vyno tiekėjų Europai ir pasauliui dėl savo konkurencingos kainos ir masto.

 

Tarp kitų svarbiausių eksportuojančių šalių, kurios užima ketvirtą ir penktą pozicijas, paprastai išsiskiria Naujojo Pasaulio atstovai. Australija yra žymi dėl savo galingų Shiraz (Sira) vynuogių, ir yra viena didžiausių eksportuotojų į Azijos rinkas. Kaimyninė Čilė taip pat pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai išsiveržė į priekį, siūlydama puikų kokybės ir kainos santykį, ypač su Cabernet Sauvignon ir Carmenere veislėmis. Čilės vynai puikiai vertinami JAV ir Europos rinkose dėl savo patikimumo ir skonio profilio. Šios penkios šalys – Italija, Prancūzija, Ispanija, Australija ir Čilė – bendrai sudaro didžiausią dalį pasaulinio vyno tūrio ir vertės.

 

Apibendrinant, pasaulinė vyno gamyba ir eksportas yra susitelkę Europoje, kuri istoriškai dominuoja ir pagal tūrį (Italija, Ispanija) ir pagal vertę (Prancūzija). Tačiau Naujasis Pasaulis, atstovaujamas tokių šalių kaip Australija ir Čilė, sparčiai mažina atotrūkį, siūlydamas didelius kiekius ir kokybišką vyną už prieinamesnę kainą. Visi šie penki lyderiai, nors ir konkuruoja tarpusavyje, yra būtini pasaulinei vyno prekybos ekosistemai.

 

Maištinga Siela

Piccini wine: itališkas "Piccini" serijos vynas (baltasis ir raudonas)

 

Sveiki,

Ne kartą važiavau į Italiją ir norėjau itališko vyno. Man itališkas vynas – nr. 1 jau kuris laikas. Nusprendžiau pasidomėti populiariu (ir autobanuose parduodamu) itališku vynu „Piccini“. Ne visi man patiko iš tos serijos, bet kai kurie išties labai puikūs.

Piccini vyno kompanijos istorija prasidėjo 1882 m. Toskanoje, kai, pasirodo, toksai Angiolo Piccini su dideliu entuziazmu ir ambicija įkūrė savo vyno ūkį. Nuo pat pradžių jo filosofija rėmėsi ne kiekybe, o aistra ir pagarba žemei – principais, kurie išlieka gyvybiškai svarbūs ir šiandien. Šeimos verslas perėjo iš kartos į kartą ir dabar jam vadovauja ketvirtoji šeimos karta, o kompanija išaugo iš nedidelio vietinio gamintojo į vieną iš didžiausių ir labiausiai vertinamų vyno gamintojų visoje Italijoje. Nuosavi vynuogynai dabar išsidėstę penkiuose skirtinguose šalies regionuose.

Pagrindinis Piccini kompanijos sėkmės raktas – platus ir kokybiškas asortimentas. Jų pavyzdinis vynas – garsusis Chianti su oranžine etikete, kuris tapo atpažįstamu prekės ženklu visame pasaulyje. Tačiau asortimentas apima ir kur kas daugiau: nuo kasdienio vartojimo „Buon Governo“ vyno, gaminamo senoviniu Toskanos metodu, iki aukštesnės klasės Brunello di Montalcino ar Chianti Classico. Kompanija didelį dėmesį skiria tvarumui ir aplinkosaugai: nenaudoja herbicidų ar pesticidų, o taiko natūralius kenkėjų kontrolės metodus.

Atsižvelgiant į finansinius rodiklius, „Piccini“ yra sėkminga ir nuolat auganti įmonė. Didžiąją dalį pajamų sudaro eksportas – net 80% visos produkcijos iškeliauja į daugiau nei 70 šalių. 2020 m. bendra apyvarta siekė apie 68 mln. eurų, o per metus buvo pagaminta 18 mln. butelių vyno. Tai rodo, kad įmonė yra itin konkurencinga pasaulinėje vyno rinkoje ir geba prisitaikyti prie kintančių vartotojų poreikių.

Nors oficialūs „Piccini“ ir Lietuvos įmonių bendradarbiavimo susitarimai viešai neskelbiami, šios kompanijos vynas Lietuvoje yra kai kam žinomas (asmeniškai prieš kelerius metus bandžiau įsigyti – šnipštas, dabar matau, kad kai kur, bet sunkiai prieinamas). Piccini vynų galima rasti didžiuosiuose prekybos tinkluose ir specializuotose gėrimų parduotuvėse. Tai patvirtina, kad Lietuva yra svarbi jų eksporto rinka, o vietiniai vartotojai vertina itališką kokybę ir tradicijas, kurias puoselėja Piccini šeima.

Maištinga Siela

Vynas ir literatūra: Krėvė "Skirgaila", Motiejūnaitė "Mūsų miestelis", Fosse "Trilogija" (Doppio Passo, primitivo)

 

Sveiki,

 

„Vynas – tai buteliuke esanti poezija, “ – sako Robert Louis Stevenson. Arba proza. Vis prisimenu Bredberio „Pienių vyną“ arba Prousto arbatos gurkšnį iš „Prarasto laiko beieškant“. Ir išties... literatūra ir vynas, knygos puslapis ir gurkšnis iš Pietų Europos, Italijos. „Gerai gerti vyną su saiku. Geriant be saiko, vynas geria tave.“ – Miguel de Cervantes, iš „Don Kichoto“.

 

Maištinga Siela

Raudonasis ir baltasis vynas pagal rūšį: sodrumas, lengvumas, svarumas (skalė / lentelė / diagrama)

 Sveiki,

Skaitau vieną nuostabią knygą apie vynus ir jų degustavimą (ją pristatysiu vėliau). Tiesiog pilna nuostabiausių iliustracijų, lentelių ir diagramų. Tikiuosi niekas nesupyks, jeigu viena lentele visgi pasidalysiu apie vyno svarumą-sodrumą. Kartais perkame ir nelabai žinome, kokios rūšies vynas yra lengvesnis, o kuris svaresnis. Taigi viršuje, žiūrint į skalę, yra patys lengviausi, o slenkant žemyn skonis pilnėja.

Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Madonna, Frozen, vinilinė plokštelė, vynas ir žvakės

Sveiki,

Dar vienas savaitgalis užbrauktas iš gyvenimo. Ir vėl pirmadienis – „mėgstamiausia“ savaitės diena. Juokauju. Nors neabejoju, kad kai kam ši savaitės diena išties puiki, kad ir darbe, kad ir išeiginė – nesvarbu.

Štai mano savaitgalio momentas – jaukus pasisėdėjimas namie prie taurės vyno, užgesinus lempas, besiklausant Madonnos dvasingosios dainos Frozen, rikiuojant ir išardant daugybę minčių galvoje.

Mėgstu tokius jaukius vakarus. Tiesiog būti.

Jūsų Maištinga Siela

Įsimintinos vietos: UAB Česlovo vynas (Česlovo Ramoškos vyno ūkis)

Sveiki, skaitytojai,

Paskutiniuoju metu tai tikriausiai keisčiausias mano tinklaraščio įrašas, netgi buvau pamiršęs, kad buvau jį sugalvojęs seniai, prifotografavęs, bet „užkrito“ ir niekaip neparengiau apie Česlavo Ramoškos vyno ūkio sodybą. Ši vyndarių sodyba įsikūrusi Virkytų k. 1, (Žagatpurvių kaime), Švėkšnos sen., Šilutės raj. 

Tiesą sakant, apie Česlovo vynus nieko pernelyg nepasakosiu, kadangi patys kuo puikiausiai galite pasiskaityti jų asmeniniame tinklaraštyje www.vyndariai.lt Keliaudamas po Šilutę ir jos apylinkes, visiškai atsitiktinai užsukau su kompanija į Česlovo Ramoškos sodybą, kuri kertasi istoriškai Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kryžkelėmis. Išties niekada nelankytos, įdomios ir savitos žemės, kraštai, istorija ir papročiai. Viskas itin patiko, bet labai nustebino, kaip gyvena Ramoškos, kaip gražiai sutvarkyta jų sodyba, kokia vyno erudicija, verslo gyslelė, darbas ir apskritai penkių vynų degustacija praėjo beregint. Geras lietuviškas unikalus vynas tiesiog sutirpo burnoje, todėl negaliu neparekomenduoti užsukti pas juos į sodybą (priima mokamai degustacijai su sūriais) grupes, papasakoja apie vyną, Lietuvos vyno istoriją, pasiūlo vaisinių vynų. Mane asmeniškai labiausiai nustebino svarainių vynas – neįtikėtinai unikalus (tokį derėtų „prastumti“ į užsienį kaip lietuvišką produktą), taip pat sužavėjo aviečių vynas, kuris, manau, itin patiks moterims. Vieno butelio kaina 10 eurų, todėl kaip suvenyrą desertą galite drąsiai paimti namiškiams.

Daugiau apie jų platinamą vyną ir pirkimą – jų tinklaraštyje, na, o aš dalinuosi sodybos vaizdais, kuriuos pavyko užfiksuoti pavasarį.

 Įėjimas į krautuvėlę.

 Varteliai.

 Vyndarių eksterjeras.

 Takas į vyno rūsį.

 Degustavimo salė.

 Krautuvėlės lentyna su įvertinimais ir apdovanojimais.

 Vynų kainos.

Jūsų Maištinga Siela

Pietų Afrikos Respublikos raudonasis vynas: savaitgalio ritmas - J. M. Coetzee, vynas ir kinas

Sveiki, 

Žinau, daugelis lietuvių tiesiog negali pakęsti raudonojo sauso vyno, tačiau man jis labai tinka ir patinka. Praėjusį penktadienį galėjau trumpam sustoti ir atsipalaiduoti po sunkios darbo savaitės su Pietų Afrikos vynu ir kinu jaukiai namuose su man svarbiu žmogumi. Tačiau vis galvoju, kad vynas ne šiaip sau alkoholinis gėrimais. Lygiai taip pat kaip ir britams gurkšnoti viskį su ledukais ir aptarinėti svarbius reikalus, taip ir man vynas yra filosofija, tam tikras ritualas. Jeigu vynas – būtinai iš kokios nors egzotiškos šalies, tai prisiminsiu jį gurkšnodamas tos šalies rašytojus, jų knygas, kultūrines nuotrupas, miestus, kino filmus, politinius įvykius. 

Taip ir su Pietų Afrikos Respublika (PAR) – PAR brandintos vynuogės, PAR žemės vanduo, PAR saulė ir dulkės, PAR akmenys, plantacijos, kubilai, vardai, jūra ir uolėti krantai... Ar nenuostabu, kad viskas gali tilpti po vienu gomuriu? Šįkart prisiminiau J. M. Coetzee – vieną geriausių pasaulyje rašytojų ir, žinoma, PAR rašytojų. Knygos, kinas, vynas – ar gali būti turiningesnis penktadienis?

Jūsų Maištinga Siela