Dar vienas savaitgalis
užbrauktas iš gyvenimo. Ir vėl pirmadienis – „mėgstamiausia“ savaitės diena. Juokauju.
Nors neabejoju, kad kai kam ši savaitės diena išties puiki, kad ir darbe, kad
ir išeiginė – nesvarbu.
Štai mano savaitgalio
momentas – jaukus pasisėdėjimas namie prie taurės vyno, užgesinus lempas,
besiklausant Madonnos dvasingosios dainos Frozen, rikiuojant ir išardant
daugybę minčių galvoje.
Pirmąjį šių metų įrašą
pradėsiu nuo keistos dainos. Gal ne tiek keistos, kiek magiškai užlyliuojančios
Madonnos singlo „Frozen“, kuris, kaip ir
visas septintasis jos studijinis albumas „Ray of Light“, pasirodęs 1998 metais,
buvo įvertintas tiek klausytojų ir tiek muzikos kritikų. Iki tol lengvu
erotišku popsu garsėjusi atlikėja pasuko visiškai neprognozuojamu keliu –
elektroninės muzikos ir magiškų, kone mistinių filosofinių garsų prisodrintų
kūrinių keliu. Tikriausiai šis albumas apskritai žymi ne tik ryškų lūžį
Madonnos karjeroje, bet iš esmės ir pop muzikos rinkoje, kada į padanges šauna
visai kitokie, kur kas modernesni šiai dienai garsai.
Daina „Frozen“ –
vidutinio tempo elektroninė baladė apie šaltą ir bejausmį žmogų susilaukė dėmesio
visame pasaulyje, o štai Belgijoje ši daina buvo netgi kurį laiką uždrausta
atseit dėl plagijavimo, tačiau 2014 metais šis draudimas panaikintas. Billboard
Hot 100 tope daina pasiekė antrąją vietą, o įvairių šalių topuose tapo numeriu
vienas. Garsusis klipas apie juodaplaukę melancholijos raganą pelnė solidų
muzikos apdovanojimą už specialiuosiusvaizdo efektus.
Pasiklausykime šios
keistos Madonnos dainos, kuri, kad ir kaip bebūtų keista pop karalienei,
visiškai iškrenta tiek savo tekstu, tiek raiška iš pop muzikos rėmų: