Kultūros barai (Žurnalas), Dr. Kate Lister "Įdomioji sekso istorija", Percival Everett knyga "Džeimsas"

 

Laikraštis "Šilalės artojas": istorija, tiražas, naujienos, žinios, prenumerata

 

Labi, žmonės,

 

„Šilalės artojas“ – tai ne tik vietinis laikraštis, bet ir ilgaamžis Šilalės rajono veidrodis, atspindintis krašto gyvenimą, istoriją bei visuomeninius pokyčius. Jo kelionė prasidėjo dar 1951 metais, kai leidinys pasirodė pavadinimu „Spalio pergalė“. Tais laikais, sovietmečiu, laikraščio turinys ir jo leidybos mastas buvo griežtai kontroliuojamas valstybės, o pagrindinė funkcija siejosi su oficialios ideologijos ir partijos nurodymų sklaida rajono gyventojams. Dėl to ir jo tiražai buvo dideli, nes tai buvo vienas iš nedaugelio prieinamų informacijos šaltinių.

 

Lemtingi pokyčiai atėjo su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. 1989 metais, siekiant atspindėti naująjį, laisvės ir atgimimo dvasią, laikraštis pakeitė pavadinimą į „Šilalės artojas“. Šis pavadinimas, pasirinktas neatsitiktinai, puikiai simbolizavo glaudų krašto žmonių ryšį su žeme ir ilgametes žemdirbystės tradicijas, pabrėžiant vietos bendruomenės darbštumą ir atkaklumą.

 

Per savo gyvavimo metus „Šilalės artojas“ nuolat keitėsi, prisitaikydamas prie besikeičiančios aplinkos. Nuo ideologizuoto sovietinio leidinio jis transformavosi į labiau atvirą ir įvairiapusišką žiniasklaidos priemonę. Laikraštis fiksavo ir tebefiksuoja visus svarbiausius rajono įvykius: nuo kasdienio gyventojų gyvenimo, kultūrinių ir sportinių renginių iki vietos valdžios sprendimų ir ekonominių tendencijų. Jis tapo savotišku rajono istorijos metraščiu, dokumentuojančiu perėjimą iš sovietmečio į nepriklausomą Lietuvą, Europos Sąjungos integraciją, socialines problemas ir švietimo ar sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Nors interneto ir skaitmeninių platformų atsiradimas keitė žiniasklaidos kraštovaizdį ir turėjo įtakos jo tiražams, „Šilalės artojas“, kaip ir daugelis regioninės spaudos leidinių, stengėsi prisitaikyti, siekdamas išlikti aktualiu ir patikimu vietinės informacijos šaltiniu savo bendruomenei.

 

1989 metais tiražas siekė 8300 egzempliorių, apie 1997 metus siekė jau 4500. Šiandien „Šilalės artojas“ yra du kartus per savaitę leidžiamas laikraštis. Tai reiškia, kad naują numerį skaitytojai gali rasti antradieniais ir penktadieniais. Toks leidybos dažnumas yra būdingas daugeliui regioninių leidinių Lietuvoje, siekiant reguliariai pateikti naujausią vietinę informaciją. Kalbant apie dabartinį tiražą, laikraščio „Šilalės artojas“ deklaruojamas tiražas yra 3600 egzempliorių.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "Literatūra ir menas": viršelyje 3025-ųjų metų kalendorius

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Originalu! Ant 2025 metų liepos mėnesio numerio „Literatūra ir menas“ 3025 metų kalendorius. Laiko, kurio mes, bent jau savo dabarties kūnuose, nebesulauksime. Perskaičiau beveik visą numerį ilgoje kelionėje autobusu, o jūs matote šį numerį Vilniaus autobusų stotyje!

 

Čionai Marijus Gailius atsiveria, kaip myli savo vaikus,

Čia Rolf Dieter Brinkmann eilėraštis pavadinimu „Eilėraštis“,

kurį išvertė Antanas A. Jonynas - - -

Jis man taip patiko, kad pamaniau, jog

Galima vėl mokytis tekstą atmintinai!

 

Butnoriūtė paaiškina Kazlauskaitės „Marialės“ prasmes

Ir techniką,

Jakučiūnas Andrius filosofuoja apie Melniko „Užgesusią saulę“.

 

Aha.

 

Ir Sapiegų rūmų nudirti žirgai ir kariai –

Don Kichotas „True Blood“ versijoje...

Iš tikrųjų Emilija Lipska teisi, kai grįžti atgalios per tris sales

Pro Edith Karlson išnaras,

Jautiesi kitaip, lyg tave pasitiktų gyvieji numirėliai –

Įspūdis dvejopas! Beveik barokinis.

Juk griaučiais mėgo žmonės puošti bažnyčias.

 

Dovydas Kiauleikis sako, kad jau persisotinome,

Belieka laukti persitvarkymo, aukso amžiaus pabaigos,

Naujų puikių diktatorių ir cenzūros –

Peak Human!

Mėsininkų-Menininkų / valgio-dvasios.

Peak Human!

 

Ernestui Parulskiui rūpi iš kokios skardos daromos atminimo lentos,

Jų skaičius –

Ar turėjau čionai įžvelgti desovietizacijos masinę isteriją?

Ar premijų ir atminimų tiesiog... per daug?

 

Nenustoju galvoti apie paplūdimį ir vėžlį,

Kurį minėjo Toma Gudelytė.

 

O jeigu aš būčiau dar prieš etruskus gyvenęs vėžlys, kuris

Va šiandien...

Nori dėti kiaušinius šalia Toskanos tavernų?

 

Gybai ir mirtis,

Išnykimas...

 

Kas yra tas laikas, kuris visiems  slenka prie pabaigos?

Adomas Narkevičius, žinoma, įsuks tinkamu kampu varžtą paveikslui –

Buvo labai įdomus interviu, kad net noriu aš į tą Kauno bienelę.

Iš principo. Tyrinėti.

 

Yra straipsnis ir apie vyrus rašytojus,

Kuriems nereikia vaikų, nes kiekvienas vaikas –

Prarasta materiali neparašyta knyga.

 

Įdomu, kaip su tomis moterimis rašytojomis.

Akivaizdu, kad rašytojos jau Lietuvoje gimdo mažiau,

Nes moterų rašytojų persvara po Nepriklausomybės kur kas daugiau...

 

Woolf ir Ivanauskaitė nemažai juk parašė.

 

Dėsnis? Ką pasakytų feministės?

Literatūra pavojinga.

Ji atima gyvybę?

 

Bet žinau rašytojų ir mamų.

Iš Facebooko.

 

Beata Nicholson pagimdė penktąjį.

O kiek receptų knygų...

Užtektų iki 3025-ųjų,

Jeigu pradėčiau

Gaminti.

 

Maištinga Siela

Feministinis "Literatūra ir mena(s)" numeris: 2017 metų vs. 2025 metų numerį (istorija)

2017 m. feministinis „Literatūra ir menas“ numeris

Žurnalas „Literatūra ir menas“, ilgametis Lietuvos kultūros savaitraštis, apimantis platų meno ir visuomenės temų spektrą, 2017 metais atkreipė dėmesį į aktualią ir diskutuotiną temą – feminizmą. 2017 m. kovo 31 d. pasirodęs numeris (Nr. 3591) išsiskyrė tuo, kad jame didelė dalis turinio buvo skirta lyčių lygybės, moterų padėties visuomenėje ir feministinės minties apraiškoms. Nors žurnalas retai oficialiai deklaruoja specialius „teminius“ numerius, šis aiškiai atspindėjo ryškų posūkį šia linkme.

Šio numerio pasirodymas nebuvo atsitiktinis. Jis sutapo su stiprėjančiomis diskusijomis apie feminizmą Lietuvoje ir visame pasaulyje, ypač po 2016-2017 m. įvykių, kurie iškėlė į viešumą moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus. „Literatūra ir menas“ numeris tapo platforma, kurioje buvo gvildenami įvairūs feminizmo aspektai: nuo jo teorinių pagrindų ir istorijos iki praktinių problemų, tokių kaip lyčių stereotipai, smurtas prieš moteris ir moterų reprezentacija kultūroje bei politikoje. Jame publikuoti straipsniai, esė, interviu ir apžvalgos atspindėjo tiek akademines, tiek menines perspektyvas, leidžiančias skaitytojams giliau pažvelgti į sudėtingą feminizmo reiškinį.

Tokio turinio numerio pasirodymas tokioje prestižinėje kultūros publikacijoje kaip „Literatūra ir menas“ turėjo didelę reikšmę. Visų pirma, tai patvirtino feminizmo diskurso legitimumą Lietuvos kultūrinėje erdvėje. Leidinys pripažino, kad lyčių lygybės ir moterų teisių klausimai yra ne tik socialinės, bet ir giliai kultūrinės problemos, vertos rimtos analizės ir diskusijos. Antra, numeris suteikė svarbią platformą feministinei minčiai ir balsams, kurie galbūt ne visada lengvai rasdavo vietą pagrindinėje žiniasklaidoje. Jis padėjo formuoti platesnį supratimą apie feminizmo tikslus ir idėjas, skatino kritinį mąstymą ir dialogą visuomenėje. Šis numeris išlieka svarbiu kultūrinio diskurso atspindžiu apie feminizmą Lietuvoje 2017 metais.

2025 metų feministinis „Literatūros ir meno“ numeris

Šį išskirtinį žurnalo numerį kuravo žinomos Lietuvos kultūros veikėjos: dailėtyrininkė, parodų kuratorė ir poetė Laima Kreivytė bei rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė. Jų iniciatyva buvo įkvėpta prieš trisdešimt metų vertėjos Karlos Gruodis sudarytos tekstų rinktinės „Feminizmo ekskursai“. Kuratorės siekė išsiaiškinti, kiek šiandien gyvos feminizmo idėjos ir kaip per tą laiką pasikeitė visuomenė, literatūra ir menas.

Žurnalo turinys skaitytojams siūlo savotiškas „feminizmo ekskursijas“, gilinantis į įvairius šios temos aspektus. Jame galima rasti straipsnių, analizuojančių moterų vietą kanonuose ir sovietmečiu, taip pat tyrinėjančių kūrėjų kelią Lietuvos kultūroje. Tarp svarbiausių šio numerio dalių – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorių

Natalijos Arlauskaitės ir Dovilės Jakniūnaitės pokalbis pavadinimu „Kol dėstėme feminizmą“, atskleidžiantis akademinės perspektyvos įžvalgas apie feminizmą.

Maištinga Siela

Mėnesinis kultūrinis žurnalas "Durys" (leidybos istorija, dienraščio "Klaipėda" priedas) triptikas

Sveiki, skaitytojai,

Šiek tiek vėl leidybinės istorijos apie kultūros leidinius.

Žurnalas „Durys“ Klaipėdoje – tai ilgametis mėnesinis nekomercinis kultūros ir meno žurnalas, kuris nuo pat įkūrimo yra neatsiejama Vakarų Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis. Leidžiamas lietuvių kalba ir platinamas kartu su apskrities ir miesto laikraščiu „Klaipėda“, „Durys“ tapo savotišku uostamiesčio meno ir kultūros pulso matuokliu.

Žurnalo istorija ir raida

„Durys“ dienos šviesą išvydo 1995 metais. Nuo pat pradžių žurnalas buvo skirtas plačiam kultūros spektrui: scenos ir vaizduojamiesiems menams, literatūrai ir apskritai Klaipėdos krašto bei Vakarų Lietuvos kultūrinėms aktualijoms. Per savo gyvavimo metus „Durys“ keitėsi ir augo – nuo pirmojo numerio iki dabartinio formato. Reikšmingas pokytis įvyko 2003 m. balandžio mėnesį, kai prie „Durų“ prisijungė atnaujinti literatūriniai „Gintaro lašai“. Šis leidinys, turintis savo istoriją nuo 1985 metų, papildė „Durų“ turinį ir sustiprino jo literatūrinę pusę. Nuo 2014 metų, minint 20-ąsias leidimo metines, „Durys“ įgavo dabartinį, išplėstą formatą – tapo mėnesiniu, 64 puslapių apimties, spalvotu kultūros ir meno žurnalu.

Redaktoriai ir leidinio komanda

Nuo pat „Durų“ įkūrimo ir iki šiol pagrindinė leidinio siela yra kultūros žurnalistė ir teatrologė Rita Bočiulytė. Ji yra ir žurnalo įkūrėja, ir nuolatinė redaktorė bei sudarytoja. Jos ilgametis atsidavimas ir patirtis kultūrinėje žurnalistikoje užtikrina „Durų“ kokybę ir aktualumą.

Leidimas ir turinys

„Durys“ leidžiamos vieną kartą per mėnesį. Pagrindinis platinimo būdas yra kartu su dienraščiu „Klaipėda“, tačiau žurnalą taip pat galima įsigyti „Klaipėdos“ laikraščio redakcijos skyriuose arba užsiprenumeruoti atskirai.

Žurnalo turinys apima platų kultūros ir meno lauką. Jame rasite išsamius straipsnius ir interviu apie:

Teatrą: spektaklių recenzijas, teatrų naujienas, interviu su aktoriais ir režisieriais.

Vizualiuosius menus: parodų apžvalgas, straipsnius apie dailininkus, skulptorius, fotografus.

Literatūrą: knygų recenzijas, interviu su rašytojais, poezijos ir prozos ištraukas, literatūros renginių apžvalgas.

Muziką: koncertų apžvalgas, interviu su muzikantais.

Bendrąją kultūrą: straipsnius apie kultūros paveldo išsaugojimą, miesto renginius, kultūrines iniciatyvas ir diskusijas.

„Durys“ yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir svarbi platforma vietos menininkams ir kultūros veikėjams pristatyti savo kūrybą ir idėjas, o skaitytojams – giliau pažinti ir įsitraukti į Klaipėdos regiono kultūrinį gyvenimą.

Jūsų Maištinga Siela

Nuotraukų triptikas: eros pabaiga, užsidarė dar vienas Lietuvos spaudos kioskas Smiltelės stotelėje prie MOLO, Klaipėdoje

Sveiki,

„Tyliai leidžias pavargusi saulė...“ ant Klaipėdos kapų. O kapinėmis tampa Lietuvos spaudos kioskai su legendine „Pauzė“ kava uostamiestyje. Štai toks užkalto Klaipėdoje, Smiltelės stotelėje, Taikos prospekte atsirado kiosko vaizdelis. Kodėl? Ar bus renovacija? Atnaujinimas? Velnias žino.

Maištinga Siela

Nemokamas kultūrinis žurnalas-laikraštis "370": istorija, leidimai, informacija

Sveiki,

Dažnai tenka kur nors kavinėje ar restoranėlyje paimti leidinį „370“, teko kai kada įdomesnį numerį ir paslapčiomis įsidėti į kuprinę, nors jis ir nemokamas. Pradėjau galvoti, kada jis atsirado, lyg ir pamenu, kad jau seniai jis visur, bet štai ką sužinojau... 

Nemokamas kultūrai skirtas priedas „370“ buvo pristatytas dienraščio „Vilniaus diena“ iniciatyva 2010 metų pavasarį. Jo pagrindinė idėja buvo sukurti platformą šiuolaikinės Lietuvos kultūros reiškiniams, suteikiant balsą įvairiems kūrėjams, intelektualams ir meno kritikams. Pavadinimas „370“ greičiausiai simbolizavo Lietuvos tarptautinį telefono kodą, taip tarsi pabrėžiant lietuvišką kontekstą ir siekį vienyti kultūros lauką.

Pradžioje žurnalas buvo numatytas leisti kiekvieno mėnesio pabaigoje ir platinamas kartu su „Vilniaus diena“ Vilniaus mieste bei atskirai tam tikrose kultūros erdvėse. Ankstyvieji pranešimai pabrėžė norą publikuoti ne tik pripažintų menininkų, bet ir jaunų kūrėjų darbus, atkreipti dėmesį į aktualius kultūros įvykius ir renginius. Taip pat buvo akcentuojamas komentarų ir analitikos svarba, siekiant skatinti diskusiją apie šiuolaikinės kultūros tendencijas.

Tai, kad žurnalas sėkmingai gyvuoja iki šiol ir jūs turite jo balandžio mėnesio numerį, rodo, kad projektas buvo sėkmingas ir rado savo skaitytojų auditoriją. Tikėtina, kad per daugiau nei dešimtmetį žurnalo formatas ir turinys galėjo šiek tiek evoliucionuoti, prisitaikydamas prie besikeičiančių kultūros ir medijų tendencijų. Galbūt atsirado naujų rubrikų, nuolatinių autorių ar specialiųjų teminių numerių.

Radau jų oficialiame tinklapyje https://370.diena.lt/ šitokią informaciją.

Ką reiškia pavadinimas?

Suprask kaip nori. Vieniems – tai tarptautinis Lietuvos telefono kodas, kitiems  – skaičius, reiškiantis daugiau nei 360 laipsnių. Kiek laipsnių gali pasisukti tavo mintis?

 

 Kas jį leidžia?

UAB „Sunra“ kartu su UAB “Dienamedia”.

 

 Kas jį spausdina?

„Lietuvos ryto“ spaustuvė.

 

 Tai žurnalas ar laikraštis?

Laikraščio dydžio mėnesinis žurnalas, spausdinamas ant itin kokybiško knyginio popieriaus.

 

 Apie ką jūs rašote?

Apie tai, ko vengia ir prisibijo kiti. Mada, muzika, teatras, literatūra, menas, fotografija, naujosios technologijos ir kitos temos, aktualios jaunam, smalsiam ir kultūringam miestiečiui.

 

 Kam jis skirtas?

Smalsiems protams – socialiai aktyviems 16–36 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams.

 

 Koks leidinio tiražas?

Popierinio – 10 tūkst. egzempliorių. Kiek perskaito internete, nelabai ir skaičiavome.

 

 Su kuo valgomas „370“? 

Su kava, arbata, vynu, alumi tavo mėgstamoje kavinėje, bare, universitete ir pan. O jeigu rimtai, „370“ nevalgomas, tik skaitomas. Jei nespėjai nučiupti popierinio mieste, skaityk internete elektroninę versiją.

 

 Kada ieškoti? 

Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno viešose vietose  – mėnesio viduryje. Internete – visą mėnesį.

 

 Ar jį kas nors remia? 

Taip, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Ir ačiū jam labai už tai.

 

 Ar „370“ straipsnių galima rasti internete? 

Taip.

 

Maištinga Siela

Literatūrinis žurnalas "Metai" (2025, balandis) viršelis

 

Sveiki,

 

Foto iš oficialaus Metai facebooko grupės

***

Yra metai

Ir yra Metai

 

Dar vieneri

Dar vienas balandis

 

Dar vienas puslapis

Po slyvomis

Pasimylėjus

Po saule

 

Dar yra žodžių

Kuriuos sudėliojus

Atsiveria vis kitos

Durys

 

Dar yra laiko

Dar viskas tik dabar

Prasideda ir

Jau baigias

 

Balandis praeina

O Metai vis lieka

Po pagalve

Balkone

Rūsyje

Palėpėje

 

Kaip pienių vynas

Bredberio puslapių

Kolboje.

 

Maištinga Siela

Laikraštis dienraštis "Klaipėda" švęs 80 metų sukaktį – reklaminis dienraščio stendas

 Sveiki,

 

Dienraštis „Klaipėda“ yra leidžiamas nuo 1945 metų lapkričio mėnesio, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir leidžiamas beveik be pertrūkio 6 kartus per savaitę lietuvių ir rusų kalbomis. Belaukdamas taksi stotelėje ir žiūrėdamas į šį reklaminį stendą, ėmiau skaičiuoti, ką turėjo išgyventi šis istoriškai senas leidinys, kurį skaitydavo kai kurie jau mirę mūsų seneliai ar proseneliai.

 

Maištinga Siela

Žurnalas "Kinas" kalba apie LGBTQ ir queer kiną!

 

Sveiki,

 

Šio sezono žurnalas „Kinas“ (Nr. 2024/3 (378) skirtas LGBTQ ir queer kino pasauliui. Šiaip retai kada perku „Kiną“, patinkančius straipsnius perskaitau stovėdamas prekybos centre, tačiau pamatęs Justino Šulioko straipsnį apie mano mėgstamą italų režisierių Luca Guadagnino, neatsispyriau. Pastarasis sukūrė daug estetiškos ir išraiškingo kino, o queer kultūrai padovanojo labai matomą ir aptariamą filmą „Vadink mane savo vardu“.

 

Šiame numeryje daug turinio apie LGBTQ kiną, tai pagrindinė numerio tema, kurią plėtoja Artūras Tereškinas straipsnyje „Apie nepatogumą ir netvarką kaip queer dalykus: žvilgsnis į queer kiną“. Štai Santa Lingevičiūtė savo publikacijoje apie lesbiečių vaizdavimą kine prisimena ir kultinė filmą „Svetimas“ bei populiarų serialą „Ksena – karingoji princesė“ bei komentuoją naujausią Coenų filmą „Ieškomos lėlytės“. Mantė Valiūnaitė  parengė interviu su indų režisiere Payal Kapadia, kuri vaizduodama indišką lesbietišką istoriją filme „Viskas, ką įsivaizduojame kaip šviesą“, pelnė 2024 metų Kanų Didįjį žiuri prizą.

 

Ant žurnalo viršelio – homoseksualumo neslepiantis britų aktorius Andrew Scott serialo „Riplis“ amplua. Tiesa, leidinyje apžvelgiamas ir jo pasirodymas „Kino pavasaryje“ rodytas filmas LGBTQ tema „Visi mes svetimi“, pastarasis, neslėpsiu, bus vienas geriausių šiemet matytų kino filmų. Kalbinamas ir lietuvių režisierius, vienintelis mūsų šalyje kuriantis LGBTQ kiną, jis kalba apie savo naują filmą „Rašytojas“.

 

Maištinga Siela

Laikraštis "Šiaurės Atėnai", knygos "Gatopardas", "Moneta ir labirintas", žurnalas "Nemunas"

 

Sveiki,

 

Paprastai neperku „Šiaurės Atėnų“, bet pravartau kokiame prekybos centre. Vis prisimenu vaizdus, kaip šio leidinio redaktorė Giedrė Kazlauskaitė važiuoja Vilniaus centre ant dviračio, vilkėdama sportines spalvotas tampres. Šįkart tiek daug mažų jos apžvalgų apie paauglių ir suaugusiųjų literatūrą, kad ėmiau ir nusipirkau! Suskaičiau visus vienu prisėdimu ir suabejojau, ar man beverta rašyta ilgas recenzijas ir knygų apžvalgas, kai galima šitaip paprastai ir lakoniškai keliais sakiniais nusakyti vieną knygos aspektą ir duoti užuominą – patiko ar nepatiko, verta ar neverta skaityti.

 

P. S. Suintrigavo Virginijos Kulvinskaitės pristatomos trumposios prozos knygos.

 

Maištinga Siela