Thomo Manno muziejus Nidoje: Thomo Manno namo istorija, muziejaus vidaus nuotraukos, įspūdžiai

 

Sveiki, mieli skaitytojai!
 
Thomo Manno muziejuje, įkurtame jo paties pastatytame vasaros rezidencijoje Nidoje lankiausi jau trečią kartą. Pirmąkart – prieš maždaug 18 metų, atrodo, 2008 metų vasarą. Tada ne viskas dar buvo atidaryta, pamenu kai kuriuos dalykus kitaip, tad šįkart buvo smagu trečiąkart grįžti į Thomo Manno rezidenciją ir viską pamatyti kitaip. Gausiai šįkart dalijuosi savo padarytomis nuotraukomis ir šio namo istorija.
 
APIE THOMĄ MANNĄ
 
Tomas Manas (Thomas Mann, 1875–1955) buvo vienas iškiliausių XX amžiaus vokiečių rašytojų, eseistų ir visuomenės veikėjų, pelnęs pasaulinę šlovę dėl savo gilių psichologinių romanų bei intelektualiosios prozos. Gimęs Liubeke, pasiturinčio pirklio šeimoje, jis anksti pasinėrė į literatūrą ir sugebėjo meistriškai aprašyti Europos buržuazijos nuosmukį, menininko ir visuomenės konfliktą bei žmogaus dvasios krizes. Jo kūrybai būdinga subtili ironija, sudėtinga simbolika ir gilus filosofinis kontekstas, dėl kurių jis tapo neatsiejama moderniosios Vakarų literatūros klasikos dalimi.
 
Didžiausias jo kūrybinis pasiekimas buvo įvertintas 1929 metais, kai rašytojui buvo paskirta Nobelio literatūros premija, daugiausia už jo monumentalų debiutinį romaną „Budenbrokai“, kuriame vaizduojama vienos giminės žlugimo istorija. Ne mažesnio tarptautinio pripažinimo sulaukė ir kiti jo šedevrai, tokie kaip „Užburtas kalnas“, nagrinėjantis ligos, laiko ir Europos civilizacijos būklę prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bei novelė „Mirtis Venecijoje“, tyrinėjanti grožio ir mirties estetiką. Be grožinės literatūros, Manas aktyviai reiškėsi kaip humanistas ir antifašistas: Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas emigracijoje Jungtinėse Valstijose, jis garsiai kritikavo nacizmą savo radijo laidose ir straipsniuose, tapdamas „kitos“, demokratiškos Vokietijos balsu.
 
Lietuvai Tomas Manas yra ypač artimas dėl jo ryšio su Nida, kur jis 1930–1932 metų vasaromis gyveno paties pasistatytame vasarnamyje ant Uošvės kalno. Sužavėtas Kuršių nerijos gamtos grožio, rašytojas čia ne tik ilsėjosi, bet ir intensyviai dirbo, rašydamas savo garsiąją romanų tetralogiją „Juozapas ir jo broliai“. Šiandien šis vasarnamis veikia kaip Tomo Mano memorialinis muziejus ir kultūros centras, kuriame kasmet vyksta jo vardo tarptautinis festivalis, tęsiantis rašytojo puoselėtas humanizmo idėjas bei kultūrinį dialogą.
 
APIE THOMO MANNO VASAROS REZIDENCIJĄ IR MUZIEJŲ NIDOJE
 
Tomo Mano vasarnamio statybos Nidoje prasidėjo po to, kai rašytojas su šeima 1929 metų vasarą pirmą kartą apsilankė Kuršių nerijoje ir liko visiškai pakerėtas vietos kraštovaizdžio bei ramybės. Nusprendęs čia įsigyti būstą, jis pasirinko sklypą ant Uošvės kalno, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į marias. Namą pagal vietos žvejų trobų stilių suprojektavo jaunas architektas Herbertas Reissmannas, o statybos buvo baigtos 1930 metais. Tai buvo elegantiškas medinis pastatas su nendriniu stogu, nudažytas tradicine žvejo namų spalva – mėlyna ir ruda. Tris vasaras Manas čia praleido kurdamas bei ilsėdamasis, tačiau 1933 metais, Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, rašytojas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas Nidoje buvo konfiskuotas ir paverstas nacių elito poilsio baze, vėliau pavadinta „Briedžių giria“.
 
Po Antrojo pasaulinio karo apgriautas ir nuniokotas pastatas kurį laiką buvo apleistas, tačiau netrukus buvo perduotas valstybinėms žinyboms, o vėliau – Klaipėdos viešajai bibliotekai. Sovietmečiu, praėjus keleriems metams po rašytojo mirties, kilo idėja atkurti šį istorinį objektą. Didžiausi nuopelnai atkuriant rašytojo atminimą Nidoje priklauso lietuvių šviesuoliams, kultūros darbuotojams ir architektams, kurie 1967 metais pastatą restauravo ir įrengė pirmąją memorialinę ekspoziciją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1995–1996 metais vasarnamis buvo dar kartą kapitaliai restauruotas, o jame įkurtas Tomo Mano kultūros centras, kurį kartu su lietuvių intelektualais aktyviai puoselėjo ir Vokietijos partneriai.
 
Šiandien šiame istoriniame pastate veikia Tomo Mano memorialinis muziejus, kuris kartu su kultūros centru atlieka gyvo kultūrinio židinio vaidmenį. Muziejaus lankytojai gali išvysti autentiškai atkurtą rašytojo darbo kambarį, kuriame stovi ano meto baldai, o pro langą matosi tas pats vaizdas į marias, kurį pats Manas vadino „Italijos vaizdu“. Ekspozicijoje saugomi unikalūs archyviniai dokumentai, rašytojo laiškai, pirmieji jo knygų leidimai, rankraščiai ir asmeniniai daiktai. Modernizuota paroda taip pat pristato interaktyvius sprendimus, leidžiančius giliau pažinti rašytojo biografiją, jo kūrybą bei šeimos gyvenimo Nidoje akimirkas.
 
Namo aplinka ir pats muziejus yra viena labiausiai lankomų vietų visoje Kuršių nerijoje, pritraukianti tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio. Čia ypač gausiai lankosi vokiečių turistai, literatūros tyrinėtojai bei kultūros mylėtojai iš Lietuvos ir užsienio. Kiekvieną vasarą šiame name ir jo terasoje vyksta Tomo Mano tarptautinis festivalis, suburiantis muzikos, literatūros ir kino kūrėjus bei intelektualus diskusijoms apie Europos kultūrinę ateitį. Tai jau nebe šiaip muziejus, o gyva susitikimų erdvė, kurioje puoselėjama humanizmo dvasia, tolerancija ir dialogas tarp skirtingų tautų.
 
Siūlau pasidairyti po muziejų mano fotoreportaže.

Thomo Manno darbo kabinetas, labai mažas, tačiau čionai rašytojas ilgai užsidaręs rašydavo. Šiandien ant sienos – projektoriumi sukurta jo atvaizdą būtent iš to paties kambario.

Thomo Manno biblioteka.

Thomo Manno pagrindinė svetainė su židiniu.

Atminimo lentelė ant namo.

Audio, kuris papildomai nieko nekainuos, galėsite išklausyti 26 trumpas istorijas apie rašytoją, jo gyvenimą ir šio namo istoriją įvairiomis kalbomis.

Vienas žymiausių Thomo Manno romanų „Užburtas kalnas“, kurį galite įsigyti kasoje lietuviškai, kaip ir kitus kūrinius apie Thomą Manną už priimtiną kainą. Šįkart pasipildžiau savo namų biblioteką šituo.

Trumpas reportažas iš pagrindinio kambario.

Maištinga Siela

Ruduo. Tauro kalnas. Vilnius. Rudens nuotraukos, rudeniški Vilniaus, Tauro kalno vaizdai

 Sveiki,

 

Pamačiau šias nuotraukas šiandien atsitiktinai socialiniame tinkle. Autorius nenurodytas, bet tokios gražios, šviežios. Mano spalvos!

 

M. S.

Viešbutis "Art City Inn": adresas Jasinskio g. 14, Vilnius: nuotraukos, atsiliepimai, viešbučio istorija

 Sveiki,

 

Kai apsistoju Vilniuje, dažnai renkuosi šį Jasinskio g. 14 esantį viešbutį „Art City Inn“, kuris tenkina dėl savo neįtikėtinai puikios lokacijos (šalia Gedimino prospektas, Seimas, prekybos centrai, patogu grįžti iš centre esančių teatrų ir koncertų, o ir susiekimo mazgas su tolimaisiais rajonais puikus). Paprastai imu ir pusryčius, jeigu apsistoju savaitei ir ilgiau, o vakarais galima gurkšnoti vyną arba alų, nes baras dirba iki 22 valandos, jeigu neklystu. Nutariau pasidomėti šio viešbučio istorija ir štai ką sužinojau...

 

Viešbutis „Art City Inn“, įsikūręs patogioje Vilniaus vietoje, išsiskiria savo unikaliu konceptu, jungiančiu apgyvendinimą su meno pasauliu. Šio viešbučio reikšmingumas ir siūlomas konceptas slypi jau pačiame pavadinime: jis yra tarsi miesto meno galerija, kurioje galima gyventi. Viešbutis nuolat eksponuoja įvairių menininkų kūrinius, suteikdamas savo svečiams galimybę mėgautis meno atmosfera ne tik muziejuose, bet ir savo kambariuose ar bendrose erdvėse. Nors tikslus parodų grafikas nuolat kinta, viešbutis yra įsipareigojęs nuolat demonstruoti naujus paveikslus ir kitus meno kūrinius, taip palaikydamas gyvybingą ir kintančią meninę aplinką. Šis viešbutis pervadintas iš anksčiau veikusio „Europa City“, o pavadinimo pakeitimas atspindi būtent šį naują, sustiprintą dėmesį menui ir estetikai, siekiant sukurti išskirtinę patirtį.

 

Dėl savo išskirtinio koncepto ir patogios vietos, viešbutyje „Art City Inn“ apsistoja įvairaus profilio svečiai. Dėl artumo Gedimino prospektui ir pėsčiomis pasiekiamo senamiesčio, jis ypač populiarus tarp turistų ir porų, ieškančių romantiškos ar kultūrinės patirties. Verslo keliautojus privilioja ne tik centrinė lokacija, bet ir galimybė naudotis konferencijų salėmis, o šeimos vertina erdvius kambarius ir patogumus, tinkamus ilgesnėms viešnagėms. Apskritai, viešbutis apeliuoja į tuos, kurie vertina švarą, komfortą ir ieško kažko daugiau nei tiesiog nakvynės vietos, o „meno“ koncepcija tampa papildoma vertybe.

 

Viešbučio pasiūla yra išties plati ir pritaikyta įvairiems poreikiams. Svečiai gali rinktis iš standartinių, verslo ir liukso klasės numerių, o ilgesnei viešnagei siūlomi studijos tipo apartamentai su virtuvėlėmis ir netgi terasomis. Visi kambariai yra erdvūs, pasižymi klasikiniu interjeru ir yra aprūpinti moderniais patogumais, tokiais kaip oro kondicionieriai, palydovinius kanalus rodantys televizoriai, mini barai ir nemokamas belaidis internetas. Be apgyvendinimo paslaugų, „Art City Inn“ siūlo ir kitų laisvalaikio bei verslo paslaugų: čia veikia restoranas „Perfect“, kuriame patiekiami savitarnos pusryčiai, pietūs ir vakarienė, siūlomi tarptautiniai bei tradiciniai lietuviški patiekalai. Taip pat veikia baras, yra sauna, treniruoklių salė, o atvykusiems nuosavu transportu siūloma privati automobilių stovėjimo aikštelė. Turistams siūloma galimybė išsinuomoti automobilį ar dviratį, taip pat teikiama išsami turizmo informacija. Tokia plati paslaugų įvairovė leidžia viešbučiui išlaikyti konkurencingumą ir atitikti tiek turistų, tiek verslo klientų lūkesčius.

 

Pastatas, kuriame veikia „Art City Inn“, turi santykinai trumpą, tačiau dinamišką istoriją. Iki maždaug 2002 metų šioje vietoje buvo sklypas su keliais pastatais, o šalia vyko intensyvi miesto plėtra. Pats viešbučio pastatas, nors ir atrodo kaip modernios statybos, buvo pastatytas ar iš esmės perstatytas ir pritaikytas komercinei veiklai apie 2003 metus. Būtent tada čia atsidarė viešbutis „Europa City“, kuris ilgainiui tapo populiarus dėl patogios vietos Vilniaus centre.

 

Ilgą laiką šalia viešbučio, tame pačiame dideliame sklype, kurio pagrindinis adresas taip pat yra J. Jasinskio g. 14, veikė „Neste“ degalinė. Ji buvo nugriauta tik 2019 metais. Jos vietoje šiuo metu statomas naujas verslo centras, kuris vadinasi „Yellowstone“.

 

Taigi, apibendrinant, J. Jasinskio g. 14 adresas apima ne tik viešbutį, bet ir šalia esantį sklypą, kuriame buvo degalinė ir dabar statomas verslo centras. Viešbučio pastatas buvo pastatytas maždaug 2003 metais, o apie 2014–2015 metus pervadintas į „Art City Inn“, pakeičiant jo koncepciją į menui skirtą erdvę.

Maištinga Siela

Konrado cukrainė, Vilnius, Pilies gatvė 10 – adresas: istorija, interjeras, kainos, maistas

 

Sveiki,

 

Nežinau, kada pastebėjau Vilniuje, Pilies gatvės 10 numerio name įsirengusį „Konrado cukrainė“, kurią įsteigė „Bernelių užeigos“ filialas. 2024 m rudenį jau ten tikrai lankiausi prieš pat Helovyną ir tuokart atmosfera atrodė dar labiau puošnesnė, įmantresnė. Jeigu ir buvo anksčiau, nepamenu, nes Pilies gatvėje konkuruoti ir ką nors įteigti labai sudėtinga. Paprastai einu į vis mažiau kažkodėl populiarią lankytojų „Soprano ledainę“ Pilies gatvės pradžioje, bet pažįstamas vis tempiasi mane į „Konrado cukrainę“, kur jis labai mėgsta kavą ir spurgą arba „Napoleono“ gabaliuką pagal tarpukario Lietuvos receptą. Aš nemėgstu beveik nė vieno deserto, išskyrus jaukią ir kiek pompastiškai gėlėmis ir Viktorijos laikų vizija nuklotą interjerą. Bėda tik viena – lauke mažai staliukų ir visada beveik būna užimta, o viduje anksčiau būdavo bėdos su internetu. Nežinau, gal jau susitvarkė...

 

Visgi, kaip suprantu, ši vieta istorinė, ta trumpa istorija apie „Konrado cukrainę“

 

„Konrado cukrainė“, legendinė tarpukario Kauno kavinė, 2024 metais atgimė Vilniuje, Pilies g. 10, siekdama atkurti ir perskelti savo dvasios dalį iš laikinosios sostinės į dabartinę. Šis adresas, esantis pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, tapo naujuoju tašku, kuriame susilieja istorija ir šiuolaikinis miestas.

 

Originalioji „Konrado cukrainė“ (kurią matote nuotraukoje) duris atvėrė 1920-aisiais metais Kaune, tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje. Ji greitai tapo kultiniu susitikimų tašku ir bohemos centru, itin mėgiama menininkų, inteligentijos, garsenybių ir bohemos atstovų. Kavinė garsėjo ne tik gardžia kava ir kepiniais, bet ir kaip vieta, kurioje plėtojosi diskusijos, mezgėsi pažintys, gimė kūrybinės idėjos. Čia skambėjo gyva muzika, romansus traukdavo net tokios asmenybės kaip Aleksandras Vertinskis. Tarpukario „Konrado cukrainė“ buvo ne tik kavinė, bet ir tam tikras kultūrinės laisvės ir atvirumo simbolis. Sovietmečiu ši Kauno kavinė buvo pertvarkyta į „Tulpės“ kavinę, o vėliau pastato likimas pasikeitė – 2003 metais ji virto drabužių parduotuve, prarasdama savo autentišką dvasią ir funkciją. Tarpukario „Konrado cukrainė“ Kaune buvo įsikūrusi adresu Laisvės alėja 45.

 

„Konrado cukrainės“ atgimimas Vilniuje ir vieta Pilies g. 10

 

Naujoji „Konrado cukrainė“ Vilniuje, Pilies g. 10, atidaryta 2024 metų rugsėjo 9 dieną. Šiuo atgimimu siekiama atkurti tarpukario Kauno „Konrado cukrainės“ atmosferą ir dvasią, integruojant šiuolaikiškumą su prasminga istorija. Lankytojams siūloma įvairių rūšių kava, šviežiai kepami kepiniai, pyragaičiai, pavyzdžiui, varškės spurgos, kruasanai ir legendinis Napoleonas. Interjeru taip pat stengiamasi atkurti to laikmečio nuotaikas.

 

Pati Pilies g. 10 vieta Vilniuje nėra istoriškai susijusi su buvusia „Konrado cukraine“. Originalioji cukrainė veikė Kaune. Pastatas Pilies g. 10 Vilniuje turi savo ilgą ir turtingą istoriją, tačiau ne kaip „Konrado cukrainės“ buvusi vieta. Šiame pastate Pilies gatvėje, pavyzdžiui, nuo 1946 m. iki mirties gyveno legendinis lietuvių estrados dainininkas Antanas Šabaniauskas (1900-1987), taip pat jis mena studentų bendrabučius, redakcijas ir kitas istorines asmenybes bei įstaigas. „Konrado cukrainė“ yra naujas atgimimo projektas Vilniuje, kuris savo pavadinimu ir koncepcija siekia perkelti tarpukario Kauno legendos dvasią į dabartinę sostinę, bet ne atkurti buvusią veiklą toje pačioje Vilniaus vietoje.

 

Kalbant apie pastatą Pilies g. 10, kuriame įsikūrusi cukrainė, jis turi labai ilgą ir turtingą istoriją, tačiau nėra „Konrado cukrainės“ nuosavybė. Šis pastatas yra vienas seniausių ir vertingiausių Vilniaus senamiesčio pastatų. Istoriškai jis priklausė tokioms iškilioms asmenybėms kaip Lietuvos didysis kancleris Mikalojus Radvila (XVI a.) ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius. Per amžius pastatas keitė savininkus, buvo niokojamas gaisrų ir perstatomas. Naujausi duomenys rodo, kad pastatas Pilies g. 10 per pastaruosius metus patyrė dideles investicijas ir atnaujinimo darbus. Pavyzdžiui, 2020 metais buvo pranešta, kad nekilnojamojo turto bendrovė „Build Me“ į šio XVI a. pastato atnaujinimą investuoja milijonus eurų, įrengdama jame apartamentus ir komercines patalpas. Taigi, „Konrado cukrainė“ veikia nuomojamose patalpose šiame istoriniame, bet dabar jau komerciniams tikslams pritaikytame pastate, kuris priklauso kitai nekilnojamojo turto įmonei ar keliems savininkams.

 

Šiandien siūlau savo nuotraukas iš užeigos „Konrado cukrainė“.

Maištinga Siela