Thomo Manno muziejus Nidoje: Thomo Manno namo istorija, muziejaus vidaus nuotraukos, įspūdžiai

 

Sveiki, mieli skaitytojai!
 
Thomo Manno muziejuje, įkurtame jo paties pastatytame vasaros rezidencijoje Nidoje lankiausi jau trečią kartą. Pirmąkart – prieš maždaug 18 metų, atrodo, 2008 metų vasarą. Tada ne viskas dar buvo atidaryta, pamenu kai kuriuos dalykus kitaip, tad šįkart buvo smagu trečiąkart grįžti į Thomo Manno rezidenciją ir viską pamatyti kitaip. Gausiai šįkart dalijuosi savo padarytomis nuotraukomis ir šio namo istorija.
 
APIE THOMĄ MANNĄ
 
Tomas Manas (Thomas Mann, 1875–1955) buvo vienas iškiliausių XX amžiaus vokiečių rašytojų, eseistų ir visuomenės veikėjų, pelnęs pasaulinę šlovę dėl savo gilių psichologinių romanų bei intelektualiosios prozos. Gimęs Liubeke, pasiturinčio pirklio šeimoje, jis anksti pasinėrė į literatūrą ir sugebėjo meistriškai aprašyti Europos buržuazijos nuosmukį, menininko ir visuomenės konfliktą bei žmogaus dvasios krizes. Jo kūrybai būdinga subtili ironija, sudėtinga simbolika ir gilus filosofinis kontekstas, dėl kurių jis tapo neatsiejama moderniosios Vakarų literatūros klasikos dalimi.
 
Didžiausias jo kūrybinis pasiekimas buvo įvertintas 1929 metais, kai rašytojui buvo paskirta Nobelio literatūros premija, daugiausia už jo monumentalų debiutinį romaną „Budenbrokai“, kuriame vaizduojama vienos giminės žlugimo istorija. Ne mažesnio tarptautinio pripažinimo sulaukė ir kiti jo šedevrai, tokie kaip „Užburtas kalnas“, nagrinėjantis ligos, laiko ir Europos civilizacijos būklę prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bei novelė „Mirtis Venecijoje“, tyrinėjanti grožio ir mirties estetiką. Be grožinės literatūros, Manas aktyviai reiškėsi kaip humanistas ir antifašistas: Antrojo pasaulinio karo metais, būdamas emigracijoje Jungtinėse Valstijose, jis garsiai kritikavo nacizmą savo radijo laidose ir straipsniuose, tapdamas „kitos“, demokratiškos Vokietijos balsu.
 
Lietuvai Tomas Manas yra ypač artimas dėl jo ryšio su Nida, kur jis 1930–1932 metų vasaromis gyveno paties pasistatytame vasarnamyje ant Uošvės kalno. Sužavėtas Kuršių nerijos gamtos grožio, rašytojas čia ne tik ilsėjosi, bet ir intensyviai dirbo, rašydamas savo garsiąją romanų tetralogiją „Juozapas ir jo broliai“. Šiandien šis vasarnamis veikia kaip Tomo Mano memorialinis muziejus ir kultūros centras, kuriame kasmet vyksta jo vardo tarptautinis festivalis, tęsiantis rašytojo puoselėtas humanizmo idėjas bei kultūrinį dialogą.
 
APIE THOMO MANNO VASAROS REZIDENCIJĄ IR MUZIEJŲ NIDOJE
 
Tomo Mano vasarnamio statybos Nidoje prasidėjo po to, kai rašytojas su šeima 1929 metų vasarą pirmą kartą apsilankė Kuršių nerijoje ir liko visiškai pakerėtas vietos kraštovaizdžio bei ramybės. Nusprendęs čia įsigyti būstą, jis pasirinko sklypą ant Uošvės kalno, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama į marias. Namą pagal vietos žvejų trobų stilių suprojektavo jaunas architektas Herbertas Reissmannas, o statybos buvo baigtos 1930 metais. Tai buvo elegantiškas medinis pastatas su nendriniu stogu, nudažytas tradicine žvejo namų spalva – mėlyna ir ruda. Tris vasaras Manas čia praleido kurdamas bei ilsėdamasis, tačiau 1933 metais, Vokietijoje į valdžią atėjus naciams, rašytojas buvo priverstas emigruoti, o jo turtas Nidoje buvo konfiskuotas ir paverstas nacių elito poilsio baze, vėliau pavadinta „Briedžių giria“.
 
Po Antrojo pasaulinio karo apgriautas ir nuniokotas pastatas kurį laiką buvo apleistas, tačiau netrukus buvo perduotas valstybinėms žinyboms, o vėliau – Klaipėdos viešajai bibliotekai. Sovietmečiu, praėjus keleriems metams po rašytojo mirties, kilo idėja atkurti šį istorinį objektą. Didžiausi nuopelnai atkuriant rašytojo atminimą Nidoje priklauso lietuvių šviesuoliams, kultūros darbuotojams ir architektams, kurie 1967 metais pastatą restauravo ir įrengė pirmąją memorialinę ekspoziciją. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1995–1996 metais vasarnamis buvo dar kartą kapitaliai restauruotas, o jame įkurtas Tomo Mano kultūros centras, kurį kartu su lietuvių intelektualais aktyviai puoselėjo ir Vokietijos partneriai.
 
Šiandien šiame istoriniame pastate veikia Tomo Mano memorialinis muziejus, kuris kartu su kultūros centru atlieka gyvo kultūrinio židinio vaidmenį. Muziejaus lankytojai gali išvysti autentiškai atkurtą rašytojo darbo kambarį, kuriame stovi ano meto baldai, o pro langą matosi tas pats vaizdas į marias, kurį pats Manas vadino „Italijos vaizdu“. Ekspozicijoje saugomi unikalūs archyviniai dokumentai, rašytojo laiškai, pirmieji jo knygų leidimai, rankraščiai ir asmeniniai daiktai. Modernizuota paroda taip pat pristato interaktyvius sprendimus, leidžiančius giliau pažinti rašytojo biografiją, jo kūrybą bei šeimos gyvenimo Nidoje akimirkas.
 
Namo aplinka ir pats muziejus yra viena labiausiai lankomų vietų visoje Kuršių nerijoje, pritraukianti tūkstančius lankytojų iš viso pasaulio. Čia ypač gausiai lankosi vokiečių turistai, literatūros tyrinėtojai bei kultūros mylėtojai iš Lietuvos ir užsienio. Kiekvieną vasarą šiame name ir jo terasoje vyksta Tomo Mano tarptautinis festivalis, suburiantis muzikos, literatūros ir kino kūrėjus bei intelektualus diskusijoms apie Europos kultūrinę ateitį. Tai jau nebe šiaip muziejus, o gyva susitikimų erdvė, kurioje puoselėjama humanizmo dvasia, tolerancija ir dialogas tarp skirtingų tautų.
 
Siūlau pasidairyti po muziejų mano fotoreportaže.

Thomo Manno darbo kabinetas, labai mažas, tačiau čionai rašytojas ilgai užsidaręs rašydavo. Šiandien ant sienos – projektoriumi sukurta jo atvaizdą būtent iš to paties kambario.

Thomo Manno biblioteka.

Thomo Manno pagrindinė svetainė su židiniu.

Atminimo lentelė ant namo.

Audio, kuris papildomai nieko nekainuos, galėsite išklausyti 26 trumpas istorijas apie rašytoją, jo gyvenimą ir šio namo istoriją įvairiomis kalbomis.

Vienas žymiausių Thomo Manno romanų „Užburtas kalnas“, kurį galite įsigyti kasoje lietuviškai, kaip ir kitus kūrinius apie Thomą Manną už priimtiną kainą. Šįkart pasipildžiau savo namų biblioteką šituo.

Trumpas reportažas iš pagrindinio kambario.

Maištinga Siela

Kokie muziejai lankomiausi pasaulyje? Reitingas: Luvras, Vatikano muziejus, Britų muziejus Londone ir t. t.

 

Paryžiaus širdyje įsikūręs Luvras yra tikras kultūros milžinas, kurio koridorių ilgis siekia net kelis kilometrus. Šis buvęs karalių rūmų kompleksas lankytojus vilioja ne tik garsiąja stikline piramide, bet ir neįkainojamais meno lobiais, pradedant mistiška Leonardo da Vinci „Mona Liza“ ir baigiant didingomis Egipto senienomis. Tai vieta, kurioje persipina tūkstantmečių istorija ir prancūziška prabanga, o kiekviena salė pasakoja vis kitą žmonijos civilizacijos etapą.

Vatikano muziejai yra unikalus dvasinio paveldo ir aukščiausio lygio meno derinys, sutalpintas vienoje mažiausių pasaulio valstybių. Kelionė per šį muziejų primena prabangų labirintą, vedantį pro gausiai dekoruotas galerijas iki pat kulminacijos – Siksto koplyčios, kurioje lankytojų žvilgsnius prikausto genialiosios Mikelandželo freskos. Čia saugomos popiežių per šimtmečius sukauptos kolekcijos atspindi ne tik religinę svarbą, bet ir neįtikėtiną Renesanso meistrų talentą.

 

Londono Britų muziejus išsiskiria savo globalumu, nes po jo stogu saugoma visos žmonijos istorija ir kultūra iš visų šešių žemynų. Po įspūdingu stikliniu kupolu lankytojai gali išvysti tokius kritinius radinius kaip Rozetės akmuo, padėjęs iššifruoti egiptiečių hieroglifus, ar Partenono skulptūras iš senovės Graikijos. Tai intelektuali erdvė, kurioje nemokamai galima tyrinėti pasaulio civilizacijų raidą nuo pirmųjų akmens įrankių iki šiuolaikinių meno objektų.

 

Maištinga Siela

Vilniaus Energetikos ir technikos muziejus: istorija ir ką verta šiandien muziejuje pamatyti; darbo laikas ir adresas

 Nuotr. V. Laukaičio

Sveiki,

 

Seniai bebuvau (gal prieš 10 metų?) šiame muziejuje, manau, laikas ir vėl jame apsilankyti, bet šiandien nusprendžiau labiau supažindinti su muziejaus įkūrimo istorija.

 

Energetikos ir technikos muziejaus istorija ir buvusi paskirtis

 

Energetikos ir technikos muziejus (ETM) yra įsikūręs išskirtiniame pastate – buvusioje Vilniaus viešojoje centrinėje elektrinėje, kuri veikė net 95 metus (nuo 1903 m. vasario 14 d. iki 1998 m.). Tai buvo pirmoji viešoji elektrinė Vilniuje, tiekdama elektros energiją gatvių apšvietimui, gyvenamiesiems namams ir pramonei. Muziejus savo duris lankytojams atvėrė 2003 metais, minint elektrinės įkūrimo 100-metį. Pradžioje muziejus užėmė tik nedidelę dalį patalpų (apie 17%), tačiau po vėlesnių rekonstrukcijų, ypač 2008 metais, jo erdvės išsiplėtė iki 5000 kv. m, paverčiant jį didžiausiu technikos muziejumi Lietuvoje.

 

Ekspozicijos ir eksponatai: nuo garlaivių iki kvanto

 

Muziejaus ekspozicijos išsiskiria autentiškumu ir interaktyvumu. Lankytojai gali išvysti autentišką senosios elektrinės įrangą, įskaitant garo katilą ir turbiną, kurios atkurtos pasitelkiant papildytos realybės technologiją. ETM yra suskirstytas į kelias pagrindines sritis: Energetiką (rodančią Vilniaus elektrinės vystymosi etapus), Transporto (eksponuojančią senus automobilius, motociklus ir dviračius), Vilniaus istoriją ir naujausią, moderniausią dalį – Virsmos salę. Ši po žeme esanti 1000 kv. m ploto interaktyvi ekspozicija skirta žmogaus santykiui su skirtingomis energijos rūšimis ir energijos transformacijai, o joje demonstruojamos dvi didžiausios Baltijos šalyse Teslos ritės Faradėjaus narve, siūlančios įspūdingą ir moksliškai pagrįstą patirtį.

 

Pastato ypatingumas ir skulptūra „Elektra“

 

Muziejaus pastatas, esantis ant Neries kranto, yra pats savaime reikšmingas technikos istorijos paminklas. Jis išsiskiria savo architektūra, kurioje susijungia industrinės ir eklektiškosios detalės. Tačiau bene labiausiai atpažįstamas elementas yra ant bokštelio, žvelgiančios Senamiesčio link, esanti skulptūra „Elektra“. Ši Boleslovo Balzukevičiaus sukurta skulptūra simbolizuoja šviesos triumfą prieš tamsą – elektros pergalę prieš dujinį apšvietimą. Originali skulptūra buvo pastatyta 1903 m., bet sovietmečiu sunaikinta. 1995 metais, remiantis išlikusiomis nuotraukomis, ją atkūrė skulptorius Petras Mazūras, suteikdamas pastatui jo ikoninę išvaizdą.

 

Kodėl verta apsilankyti?

 

Energetikos ir technikos muziejus yra viena populiariausių technikos paveldo vietų Vilniuje, sulaukianti daug lankytojų, ypač moksleivių ir šeimų. Didelį lankomumą lemia ne tik unikali istorinė aplinka, bet ir nuolatinis dėmesys interaktyvumui ir edukacijai. Verta apsilankyti, nes tai yra vieta, kurioje galima realiai pamatyti ir pajusti Vilniaus modernėjimo istoriją – nuo pirmųjų lempučių, apšvietusių miestą, iki šiuolaikinių energijos virsmo technologijų. Muziejus organizuoja temines ekskursijas, edukacines programas ir kūrybines dirbtuves, siūlydamas ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti technikos stebukluose.

 

Darbo laikas: antradieniais–sekmadieniais nuo 10:00 iki 18:30 val. Pirmadieniais nedirba.

Adresas: Rinktinės g. 2, Vilnius.

 

Jūsų Maištinga Siela