Žurnalas "Literatūra ir menas": viršelyje 3025-ųjų metų kalendorius

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Originalu! Ant 2025 metų liepos mėnesio numerio „Literatūra ir menas“ 3025 metų kalendorius. Laiko, kurio mes, bent jau savo dabarties kūnuose, nebesulauksime. Perskaičiau beveik visą numerį ilgoje kelionėje autobusu, o jūs matote šį numerį Vilniaus autobusų stotyje!

 

Čionai Marijus Gailius atsiveria, kaip myli savo vaikus,

Čia Rolf Dieter Brinkmann eilėraštis pavadinimu „Eilėraštis“,

kurį išvertė Antanas A. Jonynas - - -

Jis man taip patiko, kad pamaniau, jog

Galima vėl mokytis tekstą atmintinai!

 

Butnoriūtė paaiškina Kazlauskaitės „Marialės“ prasmes

Ir techniką,

Jakučiūnas Andrius filosofuoja apie Melniko „Užgesusią saulę“.

 

Aha.

 

Ir Sapiegų rūmų nudirti žirgai ir kariai –

Don Kichotas „True Blood“ versijoje...

Iš tikrųjų Emilija Lipska teisi, kai grįžti atgalios per tris sales

Pro Edith Karlson išnaras,

Jautiesi kitaip, lyg tave pasitiktų gyvieji numirėliai –

Įspūdis dvejopas! Beveik barokinis.

Juk griaučiais mėgo žmonės puošti bažnyčias.

 

Dovydas Kiauleikis sako, kad jau persisotinome,

Belieka laukti persitvarkymo, aukso amžiaus pabaigos,

Naujų puikių diktatorių ir cenzūros –

Peak Human!

Mėsininkų-Menininkų / valgio-dvasios.

Peak Human!

 

Ernestui Parulskiui rūpi iš kokios skardos daromos atminimo lentos,

Jų skaičius –

Ar turėjau čionai įžvelgti desovietizacijos masinę isteriją?

Ar premijų ir atminimų tiesiog... per daug?

 

Nenustoju galvoti apie paplūdimį ir vėžlį,

Kurį minėjo Toma Gudelytė.

 

O jeigu aš būčiau dar prieš etruskus gyvenęs vėžlys, kuris

Va šiandien...

Nori dėti kiaušinius šalia Toskanos tavernų?

 

Gybai ir mirtis,

Išnykimas...

 

Kas yra tas laikas, kuris visiems  slenka prie pabaigos?

Adomas Narkevičius, žinoma, įsuks tinkamu kampu varžtą paveikslui –

Buvo labai įdomus interviu, kad net noriu aš į tą Kauno bienelę.

Iš principo. Tyrinėti.

 

Yra straipsnis ir apie vyrus rašytojus,

Kuriems nereikia vaikų, nes kiekvienas vaikas –

Prarasta materiali neparašyta knyga.

 

Įdomu, kaip su tomis moterimis rašytojomis.

Akivaizdu, kad rašytojos jau Lietuvoje gimdo mažiau,

Nes moterų rašytojų persvara po Nepriklausomybės kur kas daugiau...

 

Woolf ir Ivanauskaitė nemažai juk parašė.

 

Dėsnis? Ką pasakytų feministės?

Literatūra pavojinga.

Ji atima gyvybę?

 

Bet žinau rašytojų ir mamų.

Iš Facebooko.

 

Beata Nicholson pagimdė penktąjį.

O kiek receptų knygų...

Užtektų iki 3025-ųjų,

Jeigu pradėčiau

Gaminti.

 

Maištinga Siela

Antanas A. Jonynas, eilėraštis "Atminties laisvas" (iš rinkinio "Atminties laivas" 1980)

 

Antanas A. Jonynas, eilėraštis "Lapkritis" (iš rinkinio "Atminties laivas" 1980)

 

Antanas A. Jonynas, eilėraštis "Saulėtas rytas" (analizės fragmentas)

 

SAULĖTAS RYTAS

 

Laibi kaip pirštai ryto spinduliai

aistringai daužo čerpių klavišus

spalvas sumaišo saulė tobulai

ir pila ant senamiesčio dažus

 

staiga ant gatvių penklinių tinklų

tarytum natos išsibarsto žmonės

už nuplautų nakties stiklų

prabyla parduotuvių babilonas

 

o saulė vėl darbuojas teptuku

ir mėlyna spalva medžius nudažo

kiekvienas šypsos su visais sykiu

širdy suspaudęs juodą savo ašarą

 

Antanas A. Jonynas. „Tiltas ir kiti eilėraščiai“ – Vilnius: Vaga, 1987.

Analizės fragmentas iš LEU studentės V. Bareišaitės darbo „Kultūrų dialogai Antano A. Jonyno poezijoje“ (2015)

 

<...>

 

Eilėraštyje „Saulėtas rytas“ itin tapybiškai ir muzikaliai („Jonynas eilėraščiu muzikuoja“) metaforizuota miesto erdvė. Vertikalių ir horizontalių, pozityvių saplvų ir (spalvų) simbolių žaismė: Laibi kaip pirštai ryto spinduliai / aistringai daužo čerpių klavišus / spalvas sumaišo saulė tobulai / ir pila ant senamiesčio dažus / staiga ant gatvių penklinių tinklų / tarytum natos išsibarsto žmonės <...>. Sugestyvi personifikacija, mėlynos spalvos įvedimas, tradiciškai siejamas „su dangaus karalyste, viltimi, pastovumu, tyrumu, tiesa, idealu,“ priešinamas su juodos spalvos simbolika, sukuria kontempliatyvią reikšmę: o saulė vėl darbuojas teptuku /ir mėlyna spalva medžius nudažo / kiekvienas šypsos su visais sykiu / širdy suspaudęs juodą savo ašarą.

 

<...>

 

Maištinga Siela

Poetas Antanas A Jonynas, eilėraščių knygos "Atminties laivas", "Tiltas ir kiti eilėraščiai"

 

Sveiki,

 

Pastaruoju metu kitokiems reikalams skaitau dar sovietmečių išleistą Antano A. Jonyno eilėraščius. Koks grožis! Subtilios laikmečio užuominos ir jautrumas.

 

Maištinga Siela

Antanas A Jonynas, eilėraštis "Baltų alyvų tylumoj"

Antanas A Jonynas, eilėraštis "Užupio tiltas"

Antanas A Jonynas, eilėraštis "Spalvotas kinas"