SAULĖTAS RYTAS
Laibi kaip pirštai ryto spinduliai
aistringai daužo čerpių klavišus
spalvas sumaišo saulė tobulai
ir pila ant senamiesčio dažus
staiga ant gatvių penklinių tinklų
tarytum natos išsibarsto žmonės
už nuplautų nakties stiklų
prabyla parduotuvių babilonas
o saulė vėl darbuojas teptuku
ir mėlyna spalva medžius nudažo
kiekvienas šypsos su visais sykiu
širdy suspaudęs juodą savo ašarą
Antanas A. Jonynas. „Tiltas ir kiti eilėraščiai“ –
Vilnius: Vaga, 1987.
Analizės fragmentas iš LEU
studentės V. Bareišaitės darbo „Kultūrų dialogai Antano A. Jonyno poezijoje“
(2015)
<...>
Eilėraštyje „Saulėtas rytas“ itin tapybiškai ir
muzikaliai („Jonynas eilėraščiu muzikuoja“) metaforizuota miesto erdvė.
Vertikalių ir horizontalių, pozityvių saplvų ir (spalvų) simbolių žaismė: Laibi
kaip pirštai ryto spinduliai / aistringai daužo čerpių klavišus / spalvas
sumaišo saulė tobulai / ir pila ant senamiesčio dažus / staiga ant gatvių
penklinių tinklų / tarytum natos išsibarsto žmonės <...>. Sugestyvi
personifikacija, mėlynos spalvos įvedimas, tradiciškai siejamas „su dangaus karalyste,
viltimi, pastovumu, tyrumu, tiesa, idealu,“ priešinamas su juodos spalvos
simbolika, sukuria kontempliatyvią reikšmę: o saulė vėl darbuojas teptuku
/ir mėlyna spalva medžius nudažo / kiekvienas šypsos su visais sykiu / širdy
suspaudęs juodą savo ašarą.
<...>
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą