Girdiškė, Šilalės rajonas, Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia

 

Girdiškė – tai vaizdinga gyvenvietė Šilalės rajone, įsikūrusi Žemaitijos kalvų apsuptyje, garsėjanti savo ramiu ritmu ir istoriniu paveldu. Nors tai nedidelė gyvenvietė, ji pasižymi stipriu bendruomeniškumu ir išsaugotomis tradicijomis, kurias puoselėja čia gyvenantys žmonės. Vietovė yra ypač patraukli tiems, kurie vertina autentišką kaimišką kraštovaizdį bei ramybę, nes Girdiškė sugeba išlaikyti savo unikalų charakterį, nepaisant besikeičiančio pasaulio.
 
Ryškiausias šios gyvenvietės akcentas ir pasididžiavimas yra Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia, statyta XIX amžiaus viduryje. Ši neoromaninio stiliaus bažnyčia išsiskiria ne tik savo architektūra, bet ir itin retais, iš medžio šakų bei kamienų suformuotais altoriais, kurie sukuria mistišką ir kartu gamtišką interjero įspūdį. Tai vienas iš nedaugelio tokių sakralinio meno pavyzdžių Lietuvoje, todėl bažnyčia traukia lankytojus ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš tolimesnių kraštų, norinčius pamatyti šį unikalų meistriškumo ir gamtos derinį.
 
Girdiškės gyventojai yra svarbiausia šios vietovės dvasios dalis, pasižyminti nuoširdumu, svetingumu ir meile savo kraštui. Čia vykstantys religiniai bei kultūriniai renginiai, ypač garsieji Švč. Mergelės Marijos Snieginės atlaidai, suburia ne tik vietos žmones, bet ir kraštiečius, sugrįžtančius į gimtinę iš įvairių Lietuvos kampelių. Visuma, kurią sudaro kalvota gamta, istorinė šventovė ir bendruomeniškas žmonių ryšys, paverčia Girdiškę ypatinga vieta, reprezentuojančia gilias žemaitiškas tradicijas ir ramią, tačiau prasmingą kasdienybę.
 
Maištinga Siela

Laikraštis "Šilalės artojas": istorija, tiražas, naujienos, žinios, prenumerata

 

Labi, žmonės,

 

„Šilalės artojas“ – tai ne tik vietinis laikraštis, bet ir ilgaamžis Šilalės rajono veidrodis, atspindintis krašto gyvenimą, istoriją bei visuomeninius pokyčius. Jo kelionė prasidėjo dar 1951 metais, kai leidinys pasirodė pavadinimu „Spalio pergalė“. Tais laikais, sovietmečiu, laikraščio turinys ir jo leidybos mastas buvo griežtai kontroliuojamas valstybės, o pagrindinė funkcija siejosi su oficialios ideologijos ir partijos nurodymų sklaida rajono gyventojams. Dėl to ir jo tiražai buvo dideli, nes tai buvo vienas iš nedaugelio prieinamų informacijos šaltinių.

 

Lemtingi pokyčiai atėjo su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. 1989 metais, siekiant atspindėti naująjį, laisvės ir atgimimo dvasią, laikraštis pakeitė pavadinimą į „Šilalės artojas“. Šis pavadinimas, pasirinktas neatsitiktinai, puikiai simbolizavo glaudų krašto žmonių ryšį su žeme ir ilgametes žemdirbystės tradicijas, pabrėžiant vietos bendruomenės darbštumą ir atkaklumą.

 

Per savo gyvavimo metus „Šilalės artojas“ nuolat keitėsi, prisitaikydamas prie besikeičiančios aplinkos. Nuo ideologizuoto sovietinio leidinio jis transformavosi į labiau atvirą ir įvairiapusišką žiniasklaidos priemonę. Laikraštis fiksavo ir tebefiksuoja visus svarbiausius rajono įvykius: nuo kasdienio gyventojų gyvenimo, kultūrinių ir sportinių renginių iki vietos valdžios sprendimų ir ekonominių tendencijų. Jis tapo savotišku rajono istorijos metraščiu, dokumentuojančiu perėjimą iš sovietmečio į nepriklausomą Lietuvą, Europos Sąjungos integraciją, socialines problemas ir švietimo ar sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Nors interneto ir skaitmeninių platformų atsiradimas keitė žiniasklaidos kraštovaizdį ir turėjo įtakos jo tiražams, „Šilalės artojas“, kaip ir daugelis regioninės spaudos leidinių, stengėsi prisitaikyti, siekdamas išlikti aktualiu ir patikimu vietinės informacijos šaltiniu savo bendruomenei.

 

1989 metais tiražas siekė 8300 egzempliorių, apie 1997 metus siekė jau 4500. Šiandien „Šilalės artojas“ yra du kartus per savaitę leidžiamas laikraštis. Tai reiškia, kad naują numerį skaitytojai gali rasti antradieniais ir penktadieniais. Toks leidybos dažnumas yra būdingas daugeliui regioninių leidinių Lietuvoje, siekiant reguliariai pateikti naujausią vietinę informaciją. Kalbant apie dabartinį tiražą, laikraščio „Šilalės artojas“ deklaruojamas tiražas yra 3600 egzempliorių.

 

Maištinga Siela

Šilalė. Šilalės herbas: istorija, reikšmė, pašto ženklas,

 

Labi,

 

Šilalė, kuriame ne kartą man teko būti, – miestas, glaudžiai susijęs su gamta, ypač su aplinkiniais miškais, ir turintis išskirtinį, nors ir istoriškai jauną, herbą. Miesto herbas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 2001 metų lapkričio 5 dieną, atspindi Šilalės dvasinę tvirtybę ir ryšį su ąžuolu – ilgaamžiškumo ir stiprybės simboliu. Nors Šilalė miesto teises gavo gana vėlai, tik 1952 metais, ir neturėjo istorinio herbo iš senesnių laikų, jo dabartinis simbolis puikiai atspindi krašto identitetą.

 

Šilalės herbo aprašas yra vizualiai įsimintinas ir simboliškai įkrautas. Herbinis skydas yra perkirstas, o tai reiškia, kad jis padalintas į dvi dalis. Viršutiniame sidabriniame (baltame) lauke vaizduojamas raudonas ąžuolas, o apatiniame raudoname lauke – apverstas sidabrinis ąžuolas. Šis unikalus dviejų ąžuolų – vieno tiesaus, kito apversto – derinys sukuria įdomią vizualinę dinamiką ir atspindi gilias prasmes. Sidabrinė spalva heraldikoje dažnai simbolizuoja tyrumą ir šviesą, o raudona – drąsą, gyvybingumą ir pralietą kraują.

 

Ąžuolas herbe pasirinktas neatsitiktinai. Dar 1968 metais Lietuvos heraldikos komisija nutarė panaudoti ąžuolą kaip tvirtybės ir šilališkių atkaklumo kovose už laisvę simbolį. Tai liudija apie ilgą krašto istoriją, kurioje vietos gyventojams teko kovoti ir atlaikyti įvairius išbandymus. Tuometinį herbą, kuris tapo dabartinio pagrindu, sukūrė dailininkas Arūnas Tarabilda. Nors šis herbas buvo panaikintas 1970 metais, jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 metų balandžio 19 dieną Lietuvos heraldikos komisija patvirtino dabartinį herbą, kuris buvo sukurtas pagal 1968 metų piešinį. Šis atkuriamasis procesas pabrėžia nenutrūkstamą Šilalės ryšį su savo istorija ir gamtine aplinka. Herbo simbolika kalba ne tik apie fizinę stiprybę, bet ir apie dvasinį atsparumą, kuris leido miestui išsaugoti savo unikalų charakterį.

2010 m. išleistas su herbu ir Šilalės pašto ženklas.

 

Maištinga Siela

 

Nuotraukos: Šilalės laisvės paminklas Kovo 11-ajai "Laisvės šauklys" (Šilalė)

Sveiki, 

Tas, kas niekada nebuvo Šilalėje, tikriausiai nė nežino, kad miesto centre egzistuoja šitoks laisvės paminklas pavadinimu „Laisvės šauklys“. Tai pirmasis paminklas Lietuvoje, skirtas Kovo 11-osios įvykiams pagerbti.

Jūsų Maištinga Siela

Nuotraukos: Struikų kaimas (Šilalės rajonas)

Sveiki,

Struikų kaimas, įsikūręs šalia Šilalės. Tai tokia gyvenvietė, kurioje gyvena apie 150 žmonių (bent jau taip teigia Vikipedia. 2017 vieną gegužės rytą ant keliuko, kuris iš Šilalės įsuka į Struikų kaimą, praleidau rytą. Neįtikėtinai ramu, tekantis upelis Balčia, pušys ir senos, kiek apdžiūvusios eglės. Vis dar žmonės važiuoja su dviračiais, vilkėdami (dabar jau tikriausiai pagal taisykles) salotines ryškias liemenes, apsiūtais įvairių atšvaito juostelių. Anksčiau dar kibirai trankydavosi į dviratį, dabar tyliai, vos girdimai dunksi plastikiniai bidonėliai. Tikriausiai pilni pieno. 

Kokia šio kaimo istorija? Nežinau. Ar čia gyvena laimingi žmonės? Nežinau. Tačiau tos kelios valandos tekant saulei, mane kaip reikiant nuramino. Dalijuosi kai kuriais kadrais iš Struikų kaimo prieangio.

Jūsų Maištinga Siela