Erelis ir jo simbolis kiekvienos šalies vėliavoje ir heraldikoje: valstybės, kurios turi erelio simbolį

 

Sveiki,

 

Ar pastebėjote, kiek daug šalių naudoja vieną ir tą patį valdžios ir galios simbolį erelį? Nusprendžiau trumpai apžvelgti, ką gi reiškia šie simboliai.

 

Albanija. Albanijos vėliavoje ir herbe pavaizduotas juodas dvigalvis erelis yra vienas galingiausių nacionalinio identiteto simbolių. Jis reiškia suverenitetą, atkaklumą ir tautos išlikimą per amžius trukusią priespaudą. Erelis tiesiogiai siejamas su XV amžiaus didvyriu Gjergj Kastrioti Skanderbegu, kuris ant savo šalmo ir vėliavos naudojo šį Bizantijos imperijos simbolį. Dvi erelio galvos simbolizuoja Albanijos vienybę ir galbūt jos istorinį atsigręžimą tiek į Rytus, tiek į Vakarus, arba dvasinės ir pasaulietinės valdžios dualumą.

 

Austrija. Austrijos herbas, kuriame pavaizduotas viengalivis juodas erelis, simbolizuoja respublikos atgimimą ir nepriklausomybę po Habsburgų imperijos žlugimo. Erelis, kuris šimtmečius buvo Šventosios Romos imperijos ir vėliau Austrijos-Vengrijos (dvigalvis variantas) galios simbolis, po 1919 m. buvo modifikuotas. Svarbiausia, kad erelis laiko kūjį (simbolizuojantį darbininkus) ir pjautuvą (simbolizuojantį valstiečius), o jo galvą puošia mūro karūna (simbolizuojanti miestiečius), pabrėžiant liaudies jėgą ir demokratinę respubliką.

 

Buvusi Bizantijos imperija. Dvigalvis erelis yra pagrindinis Bizantijos imperijos (dar vadinamos Rytų Romos Imperija) simbolis, ypač Paleologų dinastijos metu. Jis simbolizavo imperijos universalumą ir valdžios dualumą: imperatoriaus, kaip Romos palikuonio, valdžią Rytuose ir Vakaruose, arba pasaulietinės (valstybės) ir dvasinės (stačiatikių Bažnyčios) valdžios dermę. Šis simbolis buvo perimtas ir tapo svarbus ne tik stačiatikių Bažnyčios, bet ir vėlesnių imperijų, tokių kaip Rusijos, simboliu, pabrėžiant jį kaip Bizantijos paveldo tęsėją.

 

Čekija. Čekijos herbe erelis nėra pagrindinis simbolis. Centrinis ir svarbiausias Čekijos (istorinės Bohemijos) simbolis yra sidabrinis (baltas) liūtas raudoname fone. Tačiau valstybės herbe yra pavaizduoti du skirtingi regioniniai ereliai: Moravijos simbolis – raudonas-baltas languotas erelis, ir Silezijos – juodas erelis. Šie trys simboliai – liūtas ir du ereliai – kartu atspindi ir simbolizuoja istorinių Čekijos Karūnos Žemių – Bohemijos, Moravijos ir Silezijos – vienybę dabartinėje Čekijos Respublikoje.

 

Egiptas. Egipto herbas naudoja Saladino Erelį, kuris yra galingas arabų tautos vienybės, jėgos ir suvereniteto simbolis. Erelis, žvelgiantis į kairę, siejamas su XII amžiaus sultonu Saladinu, kuris sėkmingai vadovavo arabų pajėgoms kovojant su kryžiuočiais ir suvienijo didelę dalį arabų regiono. Šis erelis tapo populiarus XX amžiuje, simbolizuojantis Arabų Respublikų federacijos idėją ir nacionalizmą.

 

Vokietija. Vokietijos herbe pavaizduotas Juodasis Erelis (Bundesadler) yra vienas seniausių ir labiausiai atpažįstamų Europos simbolių. Šiandien jis simbolizuoja Vokietijos Federacinės Respublikos jėgą, nepriklausomybę, suverenitetą ir federalinį stabilumą. Šis erelis tiesiogiai perimtas iš Šventosios Romos Imperijos heraldikos. Nors dabartinis erelis yra viengalvis, simbolizuojantis respublikinę valdžią, jo ištakos siekia viduramžius. Erelis vaizduojamas su išskėstais sparnais, bet nuleistomis plunksnomis, tarsi pasiruošęs skrydžiui, ir yra valstybės tapatybės tęstinumo ženklas.

 

Šventosios Romos Imperija. Dvigalvis Erelis buvo pagrindinis Šventosios Romos Imperijos (gyvavusios nuo X a. iki 1806 m.) simbolis. Jo dvejopa prigimtis simbolizavo imperatoriaus pasaulietinės valdžios universalumą ir jo titulą kaip Romos Imperijos palikuonio. Galvos, nukreiptos į Rytus ir Vakarus, žymėjo Imperijos teritoriją ir įsipareigojimą tiek krikščioniškajam Vakarų pasauliui, tiek Rytų Europai. Vėlesniaisiais laikais jis tapo imperijos galios, vienybės ir prestižo ženklu, o vėliau jo tradiciją perėmė Habsburgų dinastija ir Austrijos-Vengrijos imperija.

 

Kazachstanas. Kazachstano herbas naudoja ne šiaip įprastą erelį, o stepių erelio (dar vadinamo auksiniu ereliu) atvaizdą, vadinamą Būriu (Būrkit), kuris simbolizuoja laisvę, nepriklausomybę, didingumą ir didelį polėkį į ateitį. Šis paukštis yra giliai įsišaknijęs Kazachstano klajoklių ir stepių kultūroje, kur jis buvo jėgos, ištikimybės ir išminties simbolis. Būrkit herbe pavaizduotas virš tradicinės jurtos viršaus – šanyrako (apskrito skliauto), pabrėžiant valstybės suverenumą, senovės tradicijas ir nacionalinę tapatybę.

 

Irakas. Irako vėliavoje ir herbe naudojamas Saladino erelis, kurio simbolika panaši į Egipto. Jis simbolizuoja arabų nacionalizmą, revoliuciją ir vienybę. Erelis siejamas su XII a. sultonu Saladinu, kuris kovojo prieš kryžiuočius ir suvienijo arabų žemes. Šiandien erelis reiškia valstybės jėgą, pakilimą ir suverenitetą. Centre ant erelio krūtinės pavaizduotas skydas, kuriame yra pavaizduota Irako vėliava su užrašu Allahu Akbar (Dievas yra didis), pabrėžiančia šalies tapatybę.

 

Indonezija. Indonezijos nacionalinis simbolis yra Garuda – mitinis erelio paukštis, kuris hinduizmo ir budizmo mitologijoje buvo Dievo Višnu nešėjas. Indonezijos kontekste Garuda simbolizuoja kūrybinę jėgą, didingumą, drąsą, teisingumą ir laisvę. Paukščio penkios plunksnų eilės uodegoje ir sparnuose atspindi šalies nacionalinę filosofiją Pancasila (penkis principus). Garuda yra auksinės spalvos, reiškiantis tautos didybę ir šlovę.

 

Meksika. Meksikos herbas, kuris yra pavaizduotas ir ant vėliavos, vaizduoja aukso erelį, stovintį ant kaktuso ir draskantį gyvatę. Šis vaizdinys simbolizuoja senovės actekų legendą. Erelis rodo galybę, atkaklumą ir teisingumą, o gyvatės nugalėjimas reiškia gėrio pergalę prieš blogį ir actekų civilizacijos pamatus. Anot legendos, actekai čia įkūrė savo sostinę Tenočtitlaną (dabartinę Meksiko miestą) ten, kur pamatė šį ženklą, todėl erelis simbolizuoja tautos gimimą, tapatumą ir kultūrinį paveldą.

 

Moldova. Moldovos herbas, kuris yra ir šalies vėliavos centre, vaizduoja aukso erelį, laikantį kryžių snape ir skeptrą bei žalią alyvos šakelę kojose. Erelis yra tiesiogiai perimtas iš Rumunijos (su kuria Moldova turi bendrą kultūrinę ir kalbinę istoriją) heraldikos ir simbolizuoja lotyniškąją kilmę, drąsą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Kryžius snape pabrėžia krikščioniškąjį identitetą, o alyvos šakelė simbolizuoja taiką. Erelis iš esmės rodo Moldovos istorinį tęstinumą ir atstovauja valstybės galią.

 

Juodkalnija. Juodkalnijos herbas naudoja dvigalvį aukso erelį, kuris yra tiesiogiai perimtas iš Bizantijos ir vėliau Petrovičių-Njegošų dinastijos heraldikos, pabrėžiant valstybės istorinį tęstinumą ir nepriklausomybės idėją. Erelis simbolizuoja suverenitetą, valdžios dualumą (bažnytinę ir pasaulietinę) ir istorinį ryšį su stačiatikių Rytų tradicija. Nors erelis laikė valdžios simbolius, dabartiniame herbe erelio krūtinę dengia liūtas (simbolizuojantis vyskupų valdžią ir jėgą), o visa kompozicija pabrėžia Juodkalnijos didingumą ir ištikimybę valstybingumo tradicijoms.

 

Lenkija. Lenkijos herbas – Baltasis Erelis (lenk. Orzeł Biały) – yra vienas seniausių Lenkijos nacionalinių simbolių, simbolizuojantis nepriklausomybę, valstybingumą ir narsą. Legendos sieja jį su Lenkijos įkūrėju Lechu, kuris pamatė baltą erelį, nutūpusį ant medžio. Erelis, pavaizduotas raudoname fone, simbolizuoja valstybės jėgą ir suverenitetą. Po komunizmo žlugimo ereliui buvo grąžinta karūna, pabrėžianti šalies atsiskyrimą nuo sovietinės įtakos ir grįžimą prie senųjų karališkųjų tradicijų.

 

Buvusi Romos Imperija. Senovės Romos Imperijoje erelis (Aquila) buvo ne tik simbolis, bet ir svarbiausias kariuomenės ženklas. Jis simbolizavo Romos valstybės galią, Jupiterio globą, jėgą ir pergalę. Kiekvienas legionas turėjo savo erelio ženklą, kuris buvo nešiojamas į mūšį, o jo praradimas buvo laikomas didžiausia gėda. Erelis buvo imperatoriaus galios ir teisėtumo ženklas, pabrėžiant Romos dominavimą pasaulyje, ir tapo visų vėlesnių Vakarų ir Rytų imperijų bei karalysčių (pvz., Bizantijos, Šventosios Romos Imperijos) erelių simbolikos prototipu.

 

Rumunija. Rumunijos herbe puikuojasi auksinis erelis, laikantis skeptrą ir kalaviją, simbolizuojantis didvyriškumą, narsą ir suverenitetą. Erelis yra tiesiogiai perimtas iš istorinės Valakijos provincijos heraldikos. Ant erelio krūtinės esantis skydas atspindi visus Rumunijos istorinius regionus (Valakiją, Moldovą, Transilvaniją), o erelio vaidmuo yra pabrėžti šių regionų vienybę po vienu simboliu. Erelis, kaip dangiškasis valdovas, taip pat simbolizuoja šalies didingumą ir apsaugą.

 

Rusija. Rusijos herbe pavaizduotas dvigalvis erelis yra tiesiogiai paveldėtas iš Bizantijos Imperijos ir vėliau perimtas Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, ypač po Ivano III santuokos su Bizantijos princese. Erelis simbolizuoja Rusijos, kaip „Trečiosios Romos“, įpėdinę, galią, suverenitetą ir valdžios dualumą (vieną galvą atgręžiant į Rytus, kitą į Vakarus). Centre ant erelio krūtinės yra pavaizduotas Šv. Jurgis, žudantis slibiną, simbolizuojantis Maskvą, gynybą ir pergalę prieš blogį. Dvigalvis erelis Rusijoje atspindi valstybės istorinį tęstinumą ir jos imperines ambicijas.

 

Serbija. Serbijos herbe pavaizduotas dvigalvis erelis simbolizuoja valstybinį suverenitetą ir istorinį tęstinumą. Šis Bizantijos simbolis buvo perimtas ir pritaikytas Serbijos Nemanjičių dinastijos viduramžiais, pabrėžiant Serbijos, kaip stačiatikių kultūros paveldėtojos, statusą. Erelis yra baltos spalvos ir ant jo krūtinės yra mažas raudonas skydas su keturiais ugnies plieniniais (simbolizuojančiais keturias kirilicos raides S, arba tiesiog ginklus), kurie yra nacionalinis serbų simbolis. Erelis atspindi Serbijos valstybingumo ir karališkųjų tradicijų atgimimą.

 

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV). Jungtinių Valstijų nacionalinis paukštis ir heraldikos simbolis yra Baltagalvis Erelis (Bald Eagle). Jis simbolizuoja laisvę, jėgą ir nepriklausomybę, ypač pabrėžiant Naujojo Pasaulio laisvės idealus. JAV Didžiajame Antspaude erelis laiko alyvos šakelę (simbolizuojančią taiką) ir strėlių pluoštą (simbolizuojantį karą ir pasirengimą gintis), pabrėžiant valstybės galią ir norą taikai, bet pasirengimą mūšiui. Erelis neša juostą su valstybės šūkiu E Pluribus Unum ('Iš daugelio – vienas'), akcentuojančiu valstybės vienybę.

 

Zambija. Zambijos herbas vaizduoja Afrikinį Juodąjį Žuvinį Erelį (African Fish Eagle), kuris yra pavaizduotas virš skydo. Erelis simbolizuoja laisvę, Zambijos žmonių polėkį į ateitį ir tikėjimą. Būdamas stiprus paukštis, gyvenantis virš vandenų, jis rodo drąsą ir narsą. Jis yra svarbus šalies nepriklausomybės atgavimo simbolis ir pabrėžia nacionalinį suverenitetą bei ambicijas.

 

Maištinga Siela

Pašto ženklai su Lietuvos miestų herbais, kolekcija. Kas yra filatelija ir filateslistas? Paaiškinimas

 

Sveiki,

 

Nesitikiu, kad visi čia netyčia papuolę ir skaitantys yra filatelistas. Kas nežino filatelisto žodžio reikšmės, aiškinu: filatelistas yra žmogus, kuris užsiima filatelija – pašto ženklų, vokų, specialių antspaudų ir kitų su paštu susijusių objektų kolekcionavimu ir tyrinėjimu. Filatelija yra viena populiariausių kolekcionavimo rūšių pasaulyje. Filatelistai ne tik renka pašto ženklus, bet ir domisi jų istorija, dizainu, spausdinimo būdais bei tuo, ką jie simbolizuoja. Pavyzdžiui, pašto ženklų serijos su Lietuvos miestų herbais yra vertinamos dėl savo istorinės ir kultūrinės reikšmės.

 

Nesu filatelistas, bet kažkada norėjau surinkti nemažai pašto ženklų su vaizduojamais Lietuvos miestų ir miestelio herbai, t. y. Lietuvos turtinga heraldika. Pašto ženklų serija „Lietuvos miestų herbai“ – tai vienas svarbiausių ir populiariausių Lietuvos pašto projektų, skirtų šalies heraldikai ir istorijai įamžinti. Serija, kurios metu buvo išleisti pašto ženklai su įvairių Lietuvos miestų ir miestelių herbais, prasidėjo po Nepriklausomybės atkūrimo ir buvo leidžiama iki beveik iki šių dienų su tam tikromis pertraukomis. Šios serijos tikslas buvo filatelistams ir plačiajai visuomenei pristatyti turtingą Lietuvos heraldikos paveldą, o kartu ir atkurti istorinę atmintį.

 

Serija buvo leidžiama etapais ir ne visai, kaip minėjau, nuosekliai, tačiau per daug metų išleisti 64 pašto ženklai su skirtingais herbais (bent jau pagal senesnius šaltinius, žinau, kad gali būti ir daugiau). Kiekvienas pašto ženklas buvo skirtas konkrečiam miestui ar miesteliui, pabrėžiant jo unikalumą ir istoriją. Tiražai skyrėsi, tačiau jie buvo gana dideli, pvz., Vilniaus herbo ženklas viename šaltinyje nurodyta, kad sulaukė net 3 milijonų tiražo!), paprastai vėliau iki 2000 metų pasirodę ženklai (Klaipėda, Kaunas, Alytus ir t. .t) siekė iki 500 000 vienetų, o tai rodo didelį visuomenės susidomėjimą šiuo projektu. Dailininkai, tokie kaip Laima Ramonienė, Arvydas Každailis, Jonas Galkus ir kiti, prisidėjo prie serijos kūrimo, atkurdami arba pritaikydami herbus pašto ženklų dizainui.

 

Šioje serijoje buvo išleisti pašto ženklai su didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – herbais, taip pat su senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tokių kaip Trakai, Kėdainiai, Biržai, herbais. Be to, buvo pristatyta ir daugybė mažesnių miestelių, pavyzdžiui, Kupiškio, Radviliškio, Vilkaviškio, Joniškio, Alytaus ir kitų, heraldika. Pašto ženklai su mažesnių miestelių herbais buvo ypač vertinami filatelistų, nes jie leido plačiau susipažinti su Lietuvos regionų istorija. Ši serija tapo svarbiu indėliu į filatelijos pasaulį ir padėjo išsaugoti bei populiarinti Lietuvos heraldinį paveldą.

 

Maištinga Siela

Biržai. Biržų herbas: istorija, heraldika, pašto ženklas, kas pavaizduota herbe, reikšmė ir prasmė

 

Sveiki,

 

Biržų herbas – tai išskirtinis miesto ir rajono heraldinis atributas, atspindintis galingosios Radvilų giminės įtaką ir karinę šlovę. Herbo auksiniame lauke pavaizduota ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu, kurio kojos ir snapas yra auksiniai, o nagai – sidabriniai. Visą skydą juosia žalias laurų vainikas. Ši unikali kompozicija pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų kunigaikštišką kilmę ir išskirtinę Biržų kunigaikštystės reikšmę visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

 

Biržai, kaip miestas, savo herbą su Magdeburgo teisėmis gavo 1589 m. iš karaliaus Zigmanto Vazos. Vėliau, 1642 m. kovo 27 d., karalius Vladislovas Vaza patvirtino savivaldos teises, o galingasis kunigaikštis Jonušas Radvila patvirtino privilegijos nuorašą, kuriame buvo pavaizduotas puošnus miesto herbas. Istorikai teigia, kad tai vienas įspūdingiausių herbo nuorašų Lietuvos miestų istorijoje.

 

Deja, istorija buvo permaininga. 1792 m. birželio 12 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė Biržams naują privilegiją su herbu, kuris buvo tiksli Kėdainių herbo kopija. Šis herbas neišliko. Dabartinis Biržų herbas, atkurtas pagal istorinius šaltinius ir geriausias heraldikos tradicijas, buvo patvirtintas 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu Nr. 1443. Jo autoriumi laikomas dailininkas Arvydas Každailis, kuris specializavosi kuriant ir atkuriant Lietuvos miestų heraldiką. Herbo simboliai, ypač unikalus laurų vainikas, pabrėžia Biržų išskirtinumą ir istorinę svarbą.

 

2001 metais Lietuvos paštas išleido Biržų herbo atvaizdo pašto ženklą.

 

Maištinga Siela

Joniškis. Joniškio herbas: istorija, heraldika, prasmė ir reikšmė, pašto ženklas

 

Sveiki,

 

Joniškio herbas – tai galingas miesto ir rajono simbolis, atspindintis tikėjimo, pergalės ir teisingumo idealus. Herbo raudoname lauke pavaizduotas šv. Mykolas Arkangelas, dėvintis sidabrinius šarvus ir demonstruojantis sparnus. Jis stovi ant žalio slibino, o pakeltoje dešinėje rankoje laiko sidabrinį kalaviją su auksine rankena, kairėje – apvalų sidabrinį skydą. Šventasis Mykolas, nugalintis slibiną, simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį ir yra krikščioniškos dvasios bei kovos už teisingumą įsikūnijimas.

 

Joniškis herbo istorija siekia XVII amžių. Istorinis herbas, vaizduojantis šv. Mykolą Arkangelą, miestui buvo suteiktas 1616 m. liepos 4 d. ir naudotas iki pat XVIII a. pabaigos.  Po to, kai Lietuva atiteko Rusijos imperijai, herbas buvo užmirštas. Sovietmečiu, 1970 m., buvo sukurtas naujas herbas su socialistine simbolika: raudonas fonas, dalgis ir dvi aštuonkampės žvaigždės, turėję simbolizuoti miesto indėlį į kovą už laisvę.

 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo grįžta prie istorinės heraldikos. Dailininkas Arūnas Tarabilda (nors ant pašto ženklo nurodyta, kad L. Ramonienė) atkūrė ir 1991 m. balandžio 17 d. buvo patvirtintas naujas, istorine tradicija pagrįstas, Joniškio herbas. Nors sovietmečio herbas buvo panaikintas, tačiau jo motyvai išlieka svarbi Joniškio istorijos dalis. Atkurtas herbas su šv. Mykolu Arkangelu tapo ne tik oficialiu miesto simboliu, bet ir bendruomenės tapatybės, istorinės atminties ir dvasinės stiprybės ženklu.

 

Lietuvos paštas išleido Joniškio herbo atvaizdo pašto ženklą 2008 metais.

 

Maištinga Siela

Kupiškis. Kupiškio herbas: istorija, pašto ženklas, heraldika, kas pavaizduota, prasmė ir reikšmė

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kupiškio herbas – tai savitas miesto ir rajono heraldinis simbolis, atspindintis jo geografiją bei gilias amatininkystės tradicijas. Skydas yra perkirstas į dvi dalis: viršutiniame mėlyname lauke vaizduojami du vingiuotys sidabriniai kaspinai, simbolizuojantys pro miestą tekančias Kupa ir Lėvens upes, kurios susilieja Kupiškio širdyje. Apatiniame auksiniame lauke – trys juodi linų verpalų ryšuliai, sudėti į žvaigždę. Šis motyvas pabrėžia senas Kupiškio krašto linininkystės tradicijas, kurios nuo seno lėmė gyventojų pragyvenimą ir krašto kultūrą.

 

Kupiškis, nors ir gavo miesto teises 1792 m., dėl politinių aplinkybių neįgijo savo autentiško istorinio herbo. Pirmieji bandymai sukurti herbą prasidėjo tik XX a. viduryje. 1969 m. dailininkas Juozas Kėdainis sukūrė herbo variantą su sėjėju, tačiau jis nebuvo patvirtintas ilgam. Tuomet buvo rastas Kupiškio valsčiaus antspaudas, kuriame, be Kauno gubernijos obelisko, buvo pavaizduoti trys linų ryšulėliai. Ši istorinė detalė tapo pagrindu naujo herbo kūrimui. Dailininkas Rimtautas Gibavičius, remdamasis antspaudo motyvais, vietoj obelisko pasirinko pavaizduoti du vingiuotus kaspinus, simbolizuojančius upes, ir modernizuotus linų ryšulius. Šis variantas buvo aprobuotas 1970 m., bet tais pačiais metais uždraustas sovietinės valdžios.

 

Atkūrus nepriklausomybę, buvo grįžta prie Rimtauto Gibavičiaus varianto, kuris buvo tobulinamas. Naująjį herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis. Jis pakeitė skydo formą, pailgino kaspinus ir įvedė sidabro spalvą, kad herbas atitiktų šiuolaikinius heraldikos reikalavimus. Atkurtą ir patobulintą Kupiškio miesto herbą 1997 m. gruodžio 8 d. dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas. Taigi, dabartinis Kupiškio herbas atspindi ne tik natūralią miesto geografiją, bet ir jo istoriją bei vertybinius pagrindus, kurie atlaikė laiko išbandymus.

2006 metais Lietuvos paštas išleido pašto ženklą su Kupiškio herbu.

 

Maištinga Siela