Biržai. Biržų herbas: istorija, heraldika, pašto ženklas, kas pavaizduota herbe, reikšmė ir prasmė

 

Sveiki,

 

Biržų herbas – tai išskirtinis miesto ir rajono heraldinis atributas, atspindintis galingosios Radvilų giminės įtaką ir karinę šlovę. Herbo auksiniame lauke pavaizduota ant rudo koto plevėsuojanti sidabrinė vėliava su juodu ereliu, kurio kojos ir snapas yra auksiniai, o nagai – sidabriniai. Visą skydą juosia žalias laurų vainikas. Ši unikali kompozicija pabrėžia Biržų-Dubingių atšakos Radvilų kunigaikštišką kilmę ir išskirtinę Biržų kunigaikštystės reikšmę visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

 

Biržai, kaip miestas, savo herbą su Magdeburgo teisėmis gavo 1589 m. iš karaliaus Zigmanto Vazos. Vėliau, 1642 m. kovo 27 d., karalius Vladislovas Vaza patvirtino savivaldos teises, o galingasis kunigaikštis Jonušas Radvila patvirtino privilegijos nuorašą, kuriame buvo pavaizduotas puošnus miesto herbas. Istorikai teigia, kad tai vienas įspūdingiausių herbo nuorašų Lietuvos miestų istorijoje.

 

Deja, istorija buvo permaininga. 1792 m. birželio 12 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė Biržams naują privilegiją su herbu, kuris buvo tiksli Kėdainių herbo kopija. Šis herbas neišliko. Dabartinis Biržų herbas, atkurtas pagal istorinius šaltinius ir geriausias heraldikos tradicijas, buvo patvirtintas 1997 m. lapkričio 6 d. Prezidento dekretu Nr. 1443. Jo autoriumi laikomas dailininkas Arvydas Každailis, kuris specializavosi kuriant ir atkuriant Lietuvos miestų heraldiką. Herbo simboliai, ypač unikalus laurų vainikas, pabrėžia Biržų išskirtinumą ir istorinę svarbą.

 

2001 metais Lietuvos paštas išleido Biržų herbo atvaizdo pašto ženklą.

 

Maištinga Siela