Knygų kovos: Paul Murray "Bitė įgėlė" prieš Maggie Shipstead "Didysis ratas"

 

Sveiki!

 

Tai dvi pasaulinio lygio šiuolaikinės literatūros knygos: airių rašytojo Paulo Murray romanas „Bitė įgėlė“ ir amerikiečių autorės Maggie Shipstead kūrinys „Didysis ratas“. Abu šie romanai sulaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo, prestižinių apdovanojimų nominacijų bei aktyvių skaitytojų diskusijų literatūrai skirtuose portaluose. Knygos pasižymi stipriais, kompleksiškais siužetais, kuriuose gilinamasi į žmogiškųjų santykių dramas, šeimos paslaptis bei individo kovą su likimo iššūkiais.

 

Pirmasis kūrinys, Paul Murray romanas „Bitė įgėlė“, pasakoja apie vieną airių šeimą, kurios gyvenimas staiga apmiršta ir griūva susidūrus su finansine krize bei giliais tarpasmeniniais konfliktais. Autorius per keturių šeimos narių perspektyvas atskleidžia, kaip praeities klaidos, nepasitikėjimas ir išorinis spaudimas pamažu nuodija artimiausius santykius. Šios knygos didžiausias privalumas yra nepaprastai gyvi, ironiški ir žmogiški personažai bei autoriaus gebėjimas skaudžias temas derinti su subtiliu humoru. Pagrindinis trūkumas, kurį dažnai minimizuoja skaitytojai, yra lėtokas istorijos įsibėgėjimas pirmoje dalyje ir didelė romano apimtis, reikalaujanti kantrybės.

 

Antroji nuotraukoje esanti knyga yra Maggie Shipstead epinis romanas „Didysis ratas“, pasakojantis apie drąsią XX amžiaus pilotę Marianą Greivs, kurios gyvenimas paskirtas aviacijai ir laisvės paieškoms. Kūrinys pinasi su šių laikų jaunos aktorės gyvenimo istorija, bandant sujungti dvi skirtingas epochas per meno, drąsos ir moteriškos nepriklausomybės prizmę. Šio romano privalumai – įtraukiantys, kinematografiniai istorinės aviacijos aprašymai, didžiulis mastas ir drąsios, stiprios moters portretas. Trūkumu recenzentai dažnai įvardija tam tikras lėtesnes siužetinės linijos vietas dabarties laikmečio skyriuose, kurie kartais blaško nuo pagrindinės herojės dramos.

 

Remiantis „Goodreads“ platformos duomenimis, abiejų knygų įvertinimai yra gana aukšti ir svyruoja apie 3.9 balo ribą, kas rodo solidų skaitytojų palaikymą. „Bitė įgėlė“ (su 157 tūkstančių balsavusių turi 3,86 reitingą) sulaukia daug liaupsių už virtuozišką rašymo stilių ir gilią emocinę įtampą, o skaitytojai komentaruose ypač giria autoriaus sugebėjimą sukurti itin realistiškus šeimos portretus. Tuo tarpu „Didysis ratas“ (su 87 tūkstančių balsų turi 4.08 reitingą) pasižymi dideliu skaitančiųjų ratu, kuriam patinka epiniai pasakojimai, kelionės laiku ir stiprios nuotykių bei biografinės gijos.

 

Vertinant bendrą internautų simpatijų pasiskirstymą, atrodo, kad didesnį emocinį atgarsį ir šiltesnes diskusijas pastaruoju metu pelno Paulo Murray „Bitė įgėlė“. Skaitytojai šiam kūriniui dažniau skiria aukštesnius balus už sugebėjimą sukrečiančiai, bet su humoru atskleisti šiuolaikinio žmogaus ir šeimos krizę. Galiausiai abi knygos yra visiškai skirtingos savo dvasia, tačiau abiem pavyksta išlaikyti skaityti nepaliaujantį įsitraukimą iki pat paskutinių puslapių.

 

Maištinga Siela

Knygų kovos: Kate Atkinson "Gyvenimas po gyvenimo" prieš Joanna Bator "Kartu, kartu"

 

Sveiki!
 
Abi knygas turiu po ranka ir šiuo metu tuoj įpusėsiu K. Atkinson romaną „Gyvenimas po gyvenimo“. Ką tik įsigijau skaitytojų puikiai įvertintą lenkų romanistės Joannos Bater „Kartu, kartu“. Kuri knyga geresnė ir laimės dvikovą?
 
***
 
Literatūros pasaulyje netyla diskusijos, kai susiduria du išskirtiniai šiuolaikinės prozos kūriniai, priverčiantys skaitytojus iš naujo permąstyti laiko, lemties ir šeimos ryšių gijas. Šioje simbolinėje knygų dvikovoje susitinka Kate Atkinson romanas „Gyvenimas po gyvenimo“ ir Joannos Bator epinė saga „Kartu, kartu“. Abu šie kūriniai išsiskiria ne tik solidžia apimtimi, bet ir giluminiu žvilgsniu į moterų likimus, istorinių kataklizmų fone plėtojamas asmenines dramas bei neįprastas pasakojimo struktūras.
 
Kate Atkinson „Gyvenimas po gyvenimo“ skaitytojus nukelia į XX amžiaus pradžios Angliją, kur per didžiulę pūgą gimsta Ursula Tod. Unikali romano idėja paremta tuo, kad pagrindinė veikėja gauna begalę šansų gyventi iš naujo – jos gyvenimas nuolat nutrūksta ir vėl prasideda, leidžiant taisyti klaidas ir bandyti pakeisti grėsmingą istorijos bei Antrojo pasaulinio karo tėkmę. Tai filosofinis, sodraus ir įtraukiančio stiliaus kūrinys, verčiantis mąstyti apie alternatyvius pasirinkimus ir pačios būties trapumą.
 
Tuo tarpu Joannos Bator „Kartu, kartu“ atveria audringą Silezijos praeitį per kelių kartų moterų lūpas. Lenkų rašytoja sukuria galingą šeimos epopėją, kurioje susipina žiaurumas ir švelnumas, magiškasis realizmas bei kartėlis. Istorija prasideda nuo mėsininko dukters Bertos lemtingo poelgio, sukūrusio grandininę maišto ir nerimo reakciją per visus palikuonis. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas moteriškos linijos atminčiai ir laisvės ilgesiui patriarchaliniame pasaulyje.
 
Literatūrologai negaili pagyrų abiem autorėms, pabrėždami jų išskirtinį meistriškumą konstruojant sudėtingus siužetus. Kritikų vertinimu, Kate Atkinson pasižymi nepriekaištinga intelektualine intriga ir stilistiniu lengvumu, sugebančiu suvaldyti chaotišką laiko ciklą, o Joanna Bator giriama už tirštą, jausmingą ir ironišką prozą, kurioje istorijos trauma tampa gyvu organizmu. Abiejų knygų autoriai vertinami už gebėjimą sulaužyti tradicinio linijinio pasakojimo rėmus ir suteikti istoriniams romanams naują kvėpavimą.
 
Internautai ir aktyvūs knygų apžvalgininkai socialiniuose tinkluose bei platformose atskleidžia šiek tiek kitokį kasdienio skaitytojo žvilgsnį. Diskutuojant apie „Gyvenimą po gyvenimo“, dažnai pastebima, kad knyga reikalauja didelės koncentracijos, o pasakojimo pasikartojimai kartais vargina, nors galutinis emocinis užtaisas atperka visas pastangas. Vertinant Joannos Bator „Kartu, kartu“, skaitytojai pažymi, jog tai tirštas, lėtai skaitomas kūrinys, kurį baigus ilgai neįmanoma rasti nieko kito prilygstančio savo svoriui, nors kai kuriuos pasirodė sunkiai perprantami magiškojo realizmo elementai.
 
Subalansavus kritikos įžvalgas ir skaitytojų atsiliepimus, galima teigti, kad geresnės knygos šiame „mūšyje“ nėra, nes jos tarnauja skirtingiems skaitymo poreikiams. Kate Atkinson kūrinys labiau tiks ieškantiems intelektualaus laiko žaismo, egzistencinių klausimų ir subtilaus britiško stiliaus, tuo tarpu Joannos Bator saga idealiai tiks tiems, kurie trokšta sodrios, europietiškai aistringos šeimos dramos su stipriu istoriniu prieskoniu.
 
Galutinį šių dviejų kūrinių vertinimą internetinėje erdvėje ir literatūros bendruomenėje geriausiai atspindi ši žvaigždučių lentelė:

 
Maištinga Siela