Knygų kovos: Paul Murray "Bitė įgėlė" prieš Maggie Shipstead "Didysis ratas"

 

Sveiki!

 

Tai dvi pasaulinio lygio šiuolaikinės literatūros knygos: airių rašytojo Paulo Murray romanas „Bitė įgėlė“ ir amerikiečių autorės Maggie Shipstead kūrinys „Didysis ratas“. Abu šie romanai sulaukė didžiulio tarptautinio pripažinimo, prestižinių apdovanojimų nominacijų bei aktyvių skaitytojų diskusijų literatūrai skirtuose portaluose. Knygos pasižymi stipriais, kompleksiškais siužetais, kuriuose gilinamasi į žmogiškųjų santykių dramas, šeimos paslaptis bei individo kovą su likimo iššūkiais.

 

Pirmasis kūrinys, Paul Murray romanas „Bitė įgėlė“, pasakoja apie vieną airių šeimą, kurios gyvenimas staiga apmiršta ir griūva susidūrus su finansine krize bei giliais tarpasmeniniais konfliktais. Autorius per keturių šeimos narių perspektyvas atskleidžia, kaip praeities klaidos, nepasitikėjimas ir išorinis spaudimas pamažu nuodija artimiausius santykius. Šios knygos didžiausias privalumas yra nepaprastai gyvi, ironiški ir žmogiški personažai bei autoriaus gebėjimas skaudžias temas derinti su subtiliu humoru. Pagrindinis trūkumas, kurį dažnai minimizuoja skaitytojai, yra lėtokas istorijos įsibėgėjimas pirmoje dalyje ir didelė romano apimtis, reikalaujanti kantrybės.

 

Antroji nuotraukoje esanti knyga yra Maggie Shipstead epinis romanas „Didysis ratas“, pasakojantis apie drąsią XX amžiaus pilotę Marianą Greivs, kurios gyvenimas paskirtas aviacijai ir laisvės paieškoms. Kūrinys pinasi su šių laikų jaunos aktorės gyvenimo istorija, bandant sujungti dvi skirtingas epochas per meno, drąsos ir moteriškos nepriklausomybės prizmę. Šio romano privalumai – įtraukiantys, kinematografiniai istorinės aviacijos aprašymai, didžiulis mastas ir drąsios, stiprios moters portretas. Trūkumu recenzentai dažnai įvardija tam tikras lėtesnes siužetinės linijos vietas dabarties laikmečio skyriuose, kurie kartais blaško nuo pagrindinės herojės dramos.

 

Remiantis „Goodreads“ platformos duomenimis, abiejų knygų įvertinimai yra gana aukšti ir svyruoja apie 3.9 balo ribą, kas rodo solidų skaitytojų palaikymą. „Bitė įgėlė“ (su 157 tūkstančių balsavusių turi 3,86 reitingą) sulaukia daug liaupsių už virtuozišką rašymo stilių ir gilią emocinę įtampą, o skaitytojai komentaruose ypač giria autoriaus sugebėjimą sukurti itin realistiškus šeimos portretus. Tuo tarpu „Didysis ratas“ (su 87 tūkstančių balsų turi 4.08 reitingą) pasižymi dideliu skaitančiųjų ratu, kuriam patinka epiniai pasakojimai, kelionės laiku ir stiprios nuotykių bei biografinės gijos.

 

Vertinant bendrą internautų simpatijų pasiskirstymą, atrodo, kad didesnį emocinį atgarsį ir šiltesnes diskusijas pastaruoju metu pelno Paulo Murray „Bitė įgėlė“. Skaitytojai šiam kūriniui dažniau skiria aukštesnius balus už sugebėjimą sukrečiančiai, bet su humoru atskleisti šiuolaikinio žmogaus ir šeimos krizę. Galiausiai abi knygos yra visiškai skirtingos savo dvasia, tačiau abiem pavyksta išlaikyti skaityti nepaliaujantį įsitraukimą iki pat paskutinių puslapių.

 

Maištinga Siela

Knygos: "Likimo upė", Witold Gombrowicz dienoraštis, "Bitė įgėlė", "Pavojingos paslaugos", "Nacių literatūra Amerikoje", "Dabar mūsų eilė" ir kt.

Sveiki, skaitytojai!

 

Šis knygų krepšelis internete buvo jau formuojamas mano paties nuo vasaros vidurio, tačiau tik spalio pradžioje galiausiai įsigijau. Kito to krepšelio turinys, vienas knygas atmečiau, kitas įtraukiau. Juk neįmanoma visko aprėpti ir perskaityti. Tą gali nebent koks... Audrius Ožalas arba Fantastiškų knygų žiurkių skaitytoja. Man iki jų labai toli. Bet knygų alkis man suprantamas, kitaip nebūtų tokių didelių pirkimų. Ką šįkart įsigijau ir papildžiau namų biblioteką? Taip, tai nebūtinai patys naujausi leidiniai.

 

Apolinaro Čepulio knyga pirmosios dilogijos dalis „Likimo upė“ kviečia skaitytoją į gilią emocinę bei filosofinę kelionę per gyvenimo išbandymus ir atradimus. Kūrinyje jautriai nagrinėjami likimo, žmogaus pasirinkimų ir laiko tėkmės motyvai, kurie verčia susimąstyti apie asmeninį kelią. Autorius meistriškai pina kasdienybės detales su gilesniais egzistenciniais apmąstymais, sukurdamas įtraukią ir prasmingą atmosferą. Šis leidinys patrauks dėmesį tų, kurie ieško įkvėpimo ir nori geriau suprasti žmogiškosios būties gelmes.

 

Paulo Murray romanas „Bitė įgėlė“ (pavadinimas verčia iš kojų) pasakoja apie išskirtinę šeimą, gyvenančią Airijos provincijoje ir susiduriančią su įvairiais sunkumais bei paslaptimis. Kiekvienas šeimos narys savaip išgyvena krizes, bandydamas rasti savo vietą pasaulyje ir išsaugoti tarpusavio ryšį. Knygoje gausu tiek kandaus humoro, tiek jautrių dramatiškų akimirkų, kurios suteikia pasakojimui ypatingo gyvumo. Tai įtraukiantis ir daugiasluoksnis kūrinys apie viltį, atleidimą ir gebėjimą atsitiesti po gyvenimo smūgių.

 

Maggie Shipstead didysis romanas „Didysis ratas“ nukelia skaitovus į svaiginančią kelionę per kelis žemynus ir dešimtmečius, sekant drąsios pilotės gyvenimo istoriją. Kūrinys meistriškai jungia aviacijos pionierių laikus su šių dienų kino industrija, tyrinėdamas laisvės kainą ir kūrybines ambicijas. Autorė sukuria kompleksiškus veikėjus ir įtemptą siužetą, neleidžiantį atsitraukti iki pat paskutinio puslapio. Ši knyga yra puikus pasirinkimas didelių epinių istorijų ir gilių psichologinių portretų mėgėjams. Žmonės buvo sumišę ir kažkiek pikti, kad ji nepelnė Bookerio.

 

Elizabeth Strout knyga „Olivija, ir vėl“ pratęsia nepamirštamos veikėjos Olivijos Kiteridž gyvenimo istoriją mažuose Amerikos miestelio namuose. Autorė su dideliu įžvalgumu ir užuojauta atskleidžia žmogiškųjų santykių trapiuosius kampus, senatvės iššūkius bei kasdienybės grožį. Kiekvienas skyrius atveria vis kitą kaimynų ar pačios Olivijos gyvenimo dramą, skatinančią empatiją ir apmąstymus. Tai subtilus ir emociškai stiprus kūrinys, pelnęs daugybę skaitytojų simpatijų visame pasaulyje.

 

Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraštis (I tomas, 1953–1958)“ yra vienas reikšmingiausių XX amžiaus autobiografinių ir filosofinių kūrinių, atskleidžiančių gilaus mąstytojo kasdienybę bei apmąstymus. Autorius atvirai ir ironiškai žvelgia į meno, kultūros bei visuomenės reiškinius, provokuodamas ir skatindamas skaitytoją mąstyti kritiškai. Šis tomas apima svarbų laikotarpį rašytojo gyvenime, kuomet jis stipriai išgyveno egzilinę būseną ir tapatybės paieškas. Knyga stebina savo intelektualine gelme ir nepraradimu aktualumu iki šių dienų.

 

Witoldo Gombrowicziaus „Dienoraštis (II tomas, 1959–1969)“ tęsia autoriaus intelektualinį kelionės metraštį, kuriame gilinamasi į filosofines ir egzistencines žmogaus laisvės problemas. Rašytojas su jam būdinga ironija ir skepticizmu analizuoja literatūros pasaulio užkulisius bei savo paties kūrybos priėmimą. Šiame tome dar labiau atsiskleidžia autoriaus asmenybės prieštaringumas ir unikalus požiūris į jį supančią aplinką. Tai vertingas skaitinys visiems, norintiems geriau suprasti vieną savičiausių praėjusio amžiaus kūrėjų.

 

Ispanų rašytojo Pedro Simón romanas „Dabar mūsų eilė“ yra jautri ir gili šeimos drama, nagrinėjanti neišvengiamą senėjimą, kartų kaitą ir artimųjų netekties naštą. Kūrinyje autorius jautriai atskleidžia, kaip keičiasi šeimos dinamika, kai suaugusiems vaikams tenka rūptis senstančiais tėvais. Knygoje meistriškai pinamas kasdienis realizmas su skaudžiais egzistenciniais klausimais, priverčiančiais susimąstyti apie laiko tėkmę. Tai sukrečiantis ir vilties teikiantis kūrinys apie atleidimą, susitaikymą bei tarpusavio ryšius.

 

Colmo Tóibíno romanas „Magas“ yra meistriška biografinė knyga, įkvėpta žymaus vokiečių rašytojo Tomo Mano gyvenimo ir kūrybos kelio. Autorius subtiliai ir įtikinamai atkuria epochą, kurioje vyko didieji istorinio lūžio ir tremties išbandymai. Kūrinys giliai analizuoja menininko vidinius konfliktus, šeimos dinamiką ir sudėtingą santykį su besikeičiančiu pasauliu. Šis romaninis portretas išsiskiria nepriekaištingu stiliumi ir psichologine gelme.

 

Kates Atkinson romanas „Pavojingos paslaugos“ įtraukia į karo ir pokario Londono atmosferą, kurioje susipina šnipinėjimo, paslapčių ir moralinių pasirinkimų siūlai. Autorė sukuria įtemptą siužetą, kuriame paprasti žmogiški likimai lemia didžiulius istorijos posūkius. Knyga žavi dinamišku pasakojimu, taikliais charakteriais ir puikiai atkurta laikmečio dvasia. Tai intriguojantis kūrinys detektyvinių ir istorinių romanų mėgėjams.

 

Roberto Bolaño leidinys „Nacių literatūra Amerikoje“ yra originali enciklopedinė fikcija, pateikianti fiktyvių rašytojų biografijas su fašistinėmis pažiūromis. Autorius su švelnia ironija ir sarkazmu tyrinėja literatūrinio pasaulio paribius bei ideologijos įtaką kūrybai. Kiekvienas skyrius atskleidžia vis naują, absurdišką ir kartu intriguojantį personažo gyvenimo epizodą. Ši knyga stebina savo novatoriškumu ir intelektualiu žaidimu su skaitytoju.

 

Elizabeth Strout romanas „Mano vardas Liusė Barton“ jautriai ir intymiai pasakoja apie motinos ir dukters santykius ligoninės palatoje. Autorė minimalistišku, bet be galo paveikiu stiliumi atveria praeities žaizdas, vienatvę ir išgyventą skurdą. Ši trumpa, tačiau emociškai galinga knyga ilgam išlieka atmintyje dėl savo tiesumo ir žmogiškos šilumos. Tai kūrinys, skatinantis permąstyti savo pačių santykius su artimaisiais.

 

Maištinga Siela

Ilgasis Booker Prize sąrašas 2021 / The Booker Prize 2021 longlist

Sveiki, skaitytojai,

Visai neseniai, liepos 27 dieną, buvo paskelbtas mano labai laukiamas The Booker Prize 2021 ilgasis knygų sąrašas. Šiais metais Booker literatūriniam apdovanojimui iš viso buvo pasiūlyti 158 kūriniai, išleistų Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje tarp 2020 spalio 1 d. iki 2021 rugsėjo 30 d. anglų kalba. Tiek Internacional Booker, tiek klasikinis Booker man visada kelia smalsumą, kadangi dažniausiai būna įdomiausi skaitiniai, kuriuos mūsų lietuviškos leidyklos vis labiau suinteresuotos išversti į lietuvių kalbą. Kam darau šį įrašą? Ogi tam, kad būtų paskatinimas tiek leidykloms, tiek vertėjams pasidomėti pačia įdomiausia ir prestižiškiausia šių dienų grožine literatūra.

Kuo šiemet įdomus šis sąrašas? Kaip pažymi vertintojai 158 teiktų knygų sąraše būta pačių įvairiausių literatūrinių formų ir turinio knygų, tačiau Bookerio literatūros rengėjai pažymi, kad visgi laimėtojas turi visų pirma patikti patiems skaitytojams, nes eksperimentinės literatūros knyga dažniausiai netampa bestseleriu. Nugalėtojų knygos daugiau ar mažiau išlaiko universalumą, klasikinio pasakojimo formų rėmus, cituoju Delfi:

„Bukerio premiją turėtų pelnyti tokia knyga, kuri patinka žmonėms. Galite vadinti mane kiek senamadišku, tačiau nesu tikras, ar daugelis apsidžiaugtų, jei būtų išrinktas eksperimentinis, vien autorių ir keletą itin rafinuotų kritikų tenkinantis kūrinys. Turi laimėti tokia knyga, kurios puslapių skaitytojas tiesiog negalėtų nustoti vartyti“, – theguardian.com kalbėjo vienas komisijos narių R. Williamsas.

Visgi pastarųjų metų ilgieji Booker sąrašai vis labiau įsileidžia novatoriškų žanrų, pavyzdžiui, komiksus, fragmentinius eiliuotus pasakojimas, bet jie dažniausiai neperšoka į trumpąjį Booker sąrašą. Visgi siūlau pasižiūrėti, kokios temos šiemet dominuoja Bookerio sąraše ir kurios knygos galimai būtų skaitomos Lietuvoje ir įdomios (bent man).

ILGASIS THE 2021 BOOKER PRIZE SĄRAŠAS.

Anuk Arudpragasam „A Passage North“ (psl. 304).

Iš Šri Lankos kilusio rašytojo romanas „Pravažiavimas į šiaurę“ pasakoja apie pagrindinį veikėją Krišaną, kuris netikėtai gauna žinią, kad jo ligotos močiutės slaugytojas Rani mirė įkritęs į šulinį. Krišanas vyksta traukiniu į Šri Lankos šiaurę ir apmąsto savo santykį su gimine ir 30 metų trukusį Šri Lankos pilietinį karą, pro langą regi nuniokotą šalį... Anot kritikų, tai įspūdingi giliamintiški literatūriniai pasažai, kurie pasakoja apie žmogaus ir jo šalies santykį, o kartu tai literatūrinis paminklas tiems, kurie pražuvo šiame siaubingame kare.

Goodreads reitingas yra: 4.16 (74 balsai)

Sunku, pasakyti, ar tokia literatūra būtų paklausi Lietuvoje, tačiau knyga žada gurmanišką ir universalų pasakojimą. Įdomu, kokie tie pasažai ir pasakojimo stilius, nes nuo to priklausytų, ar knyga literatūriškai paveiki.

Rachel Cusk „Secound Place“ (p. 186)

Ne vieną gerai įvertintą romaną parašiusi kanadiečių rašytoja Rachel Cusk su „Antroji vieta“ pateko į ilgąjį sąrašą, o knyga yra viena iš trilogijos dalių. Knygoje pasakojama apie moterį, kuri pasikviečia į savo miestelį prie jūros garsų menininką. Tai vyro ir moterų santykių geometrinė analizė, kurioje susiduria skirtingi vyrų ir moterų stereotipai ir įsitikinimai. Menininkas leidžiasi į kelionę pas menkai pažįstamą moterį, kad galėtų pasižiūrėti, kokį jis geba sudaryti poveikį jos gyvenimui ir aplinkai. Knygoje subtiliai perteikiamas moters likimas ir vyro privilegija, geometriškai atskleidžiami vidiniai ir išoriniai moraliniai įsitikinimai ir jų pasireiškimas... Ir šie susikirtimai yra žmogaus sielos demonų žaidimas.

Goodreads reitingas yra: 3.90 (3070 balsai)

Laibai įdomu ir intriguoja. Man patinka tirštos istorijose, kuriose santykiai atskleidžiami, pavyzdžiui, kaip danų literatūroje „Spalio tylėjimas“. Vis laukiu, kada galėsiu kada nors perskaityti labai panašų romaną, tačiau dar nieko panašaus neaptikau. Kažkodėl įtariu, kad galbūt šis romanas būtų kažkuo panašus.

Damon Galgut „The Promise“ (p. 304)

Pietų Afrikos rašytojas Damon Galgut romanas „Pažadas“ kritikų apibūdinamas kaip „įtaigus, staigus ir tylus“ romanas, kuris pasakoja apie Pietų Afrikoje gyvenančią baltosios rasės šeimą. Vaikai sužino apie motinos laidotuves, į kurias atvyksta, tačiau apie šeimą nenori nieko girdėti, atžaloms šeimos reikalai yra atgrasūs, todėl jie šalti ir formalūs laidotuvėse. Po motinos mirties buvo pažadėtas namas ir žemės sklypas jų namų prižiūrėtojai Salomei, tačiau po motinos mirties atžalos pamiršta šį pažadą ir Salomė nieko negauna... Kartu tai istorija apie senąją baltųjų ir juodųjų Pietų Afrikoje buvusią santvarką ir atsinaujinusią politiką, kuri siekia lygybės tarp šių rasių. Visgi naujajai santvarkai įsitvirtinti reikėjo daugel dešimtmečių, per kuriuos duotas lygybės pažadas buvo arba pamirštas, arba tyčia ignoruojamas. Autorius derina intymius šeimos moralinius įsipareigojimus ir šalies sistemines klaidas.

Goodreads reitingas: 4.17 (404 balsų)

YouTube kanale užkietėję skaitytojai prognozuoja, jog „Pažadas“ yra potencialiausias Booker laimėtojas. Man asmeniškai Afrikos literatūra, nepriklausomai nuo to, kokios rasės žmogaus buvo parašytas, yra įdomi. O dar tokia sudėtinga moralės tema, manau, būti geras lietuviškas skaitymas.

Nathan Harris „The Sweetness of Water“

Amerikiečių rašytojas Nathan Harris neseniai debiutavo romanu „Saldusis vanduo“, kuriame nagrinėja amerikiečių juodaodžių išsilaisvinimą iš rasinės priespaudos epochą, kai po JAV Pilietinio karo du broliai Pretisas ir Landris, išsilaisvinę nuo vergijos ir tapę nepriklausomi, įsidarbina Džordžijos valstijoje esančiame baltaodžių ūkyje. Ūkio savininkai neseniai neteko vaiko ir manydami, kad priimdami nuskriaustuosius tuo pačiu kažin kaip atpirks ar bent jau numalšins širdgėlą, imasi to meto, jeigu taip galima sakyti, labdaringos veiklos. Broliai tikisi susitaupyti pinigų ir išvykti į Kanadą, kurioje jau seniai pabėgo jųjų motina. Tačiau tuo metu miestelyje, miške, vyksta dar dviejų priešingų konfederacijų su skirtingais įsitikinimais karinės pratybos, į kurias įsipainioja broliai, todėl netrukus miestelyje kyla sąmyšis, kurio numalšinimui lyderio poziciją imasi būtent to ūkio šeimininkė. Pastaroji iškelia bendruomenei seniai primirštas protėvių svajones apie vieningą žemę ir taikingus žmones. Bet ar pavyks naujoms vertybėms įsigalėti, kai žmonių tamsumas ir prietarai bei įsitikinimai trukdo?

Goodreads reitingas: 4.39 (2636 balai)

Manau, tokia apie Pilietinį karą XIX amžiuje ypač susisieja su nūdienos suskaldyta Lietuva. Šią knygą, įsivaizduoju, labai tiktų Šeimų maršo neapykantos akcijoms prieš LGBT ar imigrantų bangą. Nes tas „žinojimas“, kokie yra kitos socialinės terpės ar grupės žmonių blogi ketinimai, tiesiog užburia savo gyvulišku siauraprotiškumu, todėl tokie truputėlį kitame žemyne ir nutolusiame, bet analogiškame kontekste, atvejai labai leidžia pasižiūrėti į save iš šalies.

Kazuo Ishiguro „Klara and the Sun“

Jau tikriausiai knygų gurnamas nebereikia pristatyti Nobelio laureato Kazuo Ishiguro. Jo pirmasis romanas po Nobelio įvertinimo „Klara ir saulė“ buvo kuo puikiausiai įvertintas kritikų. Istorija gana nesudėtinga, bet, kaip suprantu, ji labai įtikinama ir aktuali. Istorija pasakojama iš dirbtinės Klaros pozicijos. Klara – vitrinoje laukiantis dirbtinis intelektas su dirbtiniu kūnu, ji stebi pro vitriną pasaulį ir jį apmąsto. Nemirtingumas ir trapumo suvokimas, bet esminis knygoje keliamas klausimas išlieka: ką reiškia mylėti?

Goodreads reitingas: 3.85 (69286 balai)

Manau, kad anksčiau ar vėliau šioji knyga tikrai pasirodys lietuviškai. Gal ji jau net verčiama. Paskutiniuoju metu su Ishiguro neišverstais kūriniais dirba „Baltų lankų“ leidykla. Iš trumpo aprašo man knyga šiek tiek dvelkia Samantos Schweblin „Stiklo akys“ idėjomis, bet galiu ir klysti.

Karen Jennings „An Island“ (p. 119)

Dar vienos Pietų Afrikos rašytojos, kilusios iš sostinės Keiptauno, romanas „Sala“, kuriame pasakojama istorija apie jauną vyruką, kuris nusprendžia mesti iššūkį jūrai. Galiausiai vyrukas atsiduria tam tikroje negyvenamoje saloje, kurioje jį atrandą vienintelis salos gyventojas Samuelis, salos švyturio prižiūrėtojas. Jiedu užmezga ryšį. Vyrukas Samueliui ima pasakoti apie pasikeitusį pasaulį, tačiau Samuelis vėlei prisimena karus, nesantaiką ir tą baimę, nuo kurios bėgo ir buvo ją užmiršęs. Skaitytojai šią knygą apibūdina kaip įtraukiančią, siaubingą ir nepamirštamą istoriją.

Goodreads reitingas: 3.82 (33 balsai)

Kol kas mažiausiai mane sudominusi knyga. Nežinau, aprašas neįtraukė, nieko nebeik neužsiminta apie rašymo pobūdį, bet gal ji ir ne šiaip sau Booker ilgajame sąraše?

Mary Lawson „A Town Colled Solace“

Garsi amerikiečių rašytoja Anne Tyler apie kanadiečių rašytoją veteranę Mary Lawson sakė, kad kiekviena jos knyga yra tikras stebuklas. Naujausiame romane „Miestas pavadinimu Paguoda“ pasakojama kaip tikrame trileryje: mažame miestelyje Paguoda dingsta septynmetė Klara, jos tėvai iš kailio neriasi jos visur ieškodami. Šalia jų neseniai pradėjo sukiotis Liamas, kuris atsikraustė į paveldėtą namą. Liamas jau kuris laikas maloniai pakalbindavo Klarą, kuri mėgo maitinti savo katę... Liamą taip pat slegia praeitis, jis įsikrausto į apšepusį namą, kurio šeimininkės nematė nuo penkerių metukų, Liamą gaubia šių namų istorija... Visais atžvilgiais čia galėtų būti plėtoja pedofilijos istorija, tačiau knygoje šie įvykiai kitokie, čia vaizduojama, kaip sugriautų gyvenimo žmonės tikisi iš gyvenimo paguodos ir vilties, jų istorijos persipina ir pasakojimas perteikia paraleliais vaikystės portretus, o vaikystės tyrinėjimai, persmelkti paguodos ir žmogiškųjų ryšių svarbumu.

Goodreads reitingas: 4.16 (2545 balsai)

Net nežinau, ką manyti apie šią knygą. Jeigu ji dvelkia melodramatiškumu, neskaityčiau, bet retsykiais iš to išplaukia netikėtai įspūdinga literatūra su skirtingomis perspektyvomis. Nemažas goodreads.com reitingas rodo, kad autorė turi ištisą būrį gerbėjų.

Patricia Lockwood „No One Is Talking About This“ (p. 210)

Ambicingu pavadinimu pavadintas 39 metų amerikiečių romanistės, poetės ir eseistės Patricios Lockwood knyga „Niekas nekalba apie tai“, kuriame pasakojama apie influencerę, kuri keliauja per pasaulį ir susitinka įvairiose šalyse su gerbėjais. Netrukus moteris, apsvaigusi nuo gerbėjų, kelionių, ima abejoti pačiu gyvenimu. Jai kyla daugybe klausimų nuo klimato kaitą ir apie jai nežinomus ir neįvardytus iškilius dabarties diktatorius, pasaulis rodos pertekęs visokiom problemom (dirbtinom ir nelabai), todėl veikėja neria toliau į gilumą ir bando atsieti tai, kas ji yra socialiniuose tinkluose ir kas yra tikrasis pasaulis, kuris gąsdina. „Ar mes pragare?“ klausia vienas iš knygos veikėjų. Galiausiai knygą ima papildyti susirūpinusios motinos laiškai apie dukters dvasinę savijautą ir atveria paauglių ir jaunuolių tapatybės susivokimo problemas nūdienos pasaulyje... Knyga parašyta netradiciškai, labai fragmentiškai, vietomis primena meditaciją, kelionę po žmogaus kasdienybę.

Goodreads reitingas: 3.72 (9232 balai)

Nuostabiai aktuali knyga, tačiau mane baugina pasirinkta knygos fabula ir fragmentiškumas. Ar būtina apie būties šiuolaikišką ar ateities pasaulį kalbėti itin fragmentuotais pseudonovarotiškomis literatūros formomis? Visgi knyga mane vilioja, manau, tikimybė didesnė, kad tokią knygą skaityčiau, nei neskaityčiau. 

Nadifa Mohamed „The Fortune Men“ (p. 372)

Iš Somalio Nadifa Mohamed į Didžiąją Britaniją atvyko, kai ji dar buvo mergytė, tačiau jos kilmė nesutrukdė tapti viena įdomiausių ir perspektyviausių britų rašytojų. Naujausias jos romanas „Likimo žmogus“ nukelia mus į Somalio pakrantę 1952-uosius, kur įsikūrusios žydų, indų, maltiečių, britų ir somaliečių šeimos. Tikra tautų mišrainė. Dėmesio centre – lošimo aistra kamuojamas Mahmudas, kuris pasižymi vikrumu, iškalbingumu ir yra nuolat ujamas žmonos už lošimą, nes jis itin prasiskolinęs. Galiausiai vietiniame rajone įvyksta parduotuvės savininko nužudymas ir Mahmudas suimamas kaip pagrindinis įtariamasis. Mahmudas yra įsitikinęs, kad jį tuoj paleis, nes jis tikrai nekaltas, tačiau atsiranda liudytojų, kurie tvirtina matę, kaip jis įeina į parduotuvę, tačiau Mahmudas vis tiek mano, kad jį tuoj paleis, tačiau vietos bendruomenė vis labiau linksta perpiešti jo biografiją ir Mahmudas nežino, kad pamažu teisėsauga, kuria jis neabejotinai tiki, jį patį tuoj sudoros... Tai knyga apie tikėjimą teisingumo sistema, kai iš tiesų ji neatstovauja teisingumui. Knygą kritikai apibūdina kaip žiaurumo ir poetikos derinį.

Goodreads reitingas: 3.81 (53 balai)

Sudominusi knyga, bet jeigu ji labiau detektyvinio pobūdžio, nemanau, kad ją skaityčiau. Iš aprašo supratau, kad ji nagrinėja paprasto patiklaus žmogaus santykį su teisėsauga, o tai visada įdomu. Viskas vėlgi priklauso nuo žanrų maišaties ir pasakojimo pobūdžio, gali būti, kad tai išties gera knyga.

Richard Powers „Bewilderment“ (p. 288)

Amerikiečių rašytojas Richard Powers naujausias romanas „Sutrikimas“ iškart pateko į aukščiausius knygų topus, įskaitant ir Booker Prize sąrašą. Naujausiame savo romane autorius pasakoja apie tėvą astrobiologą, kuris nagrinėja dangaus kūnus ir  jo devynmetį sūnų Robiną. Robinas keistas berniukas, kuris nuolat piešia nykstančių gyvūnų paveikslus ir jam gresia išmetimas iš trečios klasės, kadangi tvojo į veidą bendraklasiui. Akivaizdu, kad Robinas turi sutrikimą, dėl kurio tėvas stipriai išgyvena. Jis pradeda galvoti apie keistą novatorišką gydymą, kuris knygoje vadinamas „neuro grįžtamasis ryšys“. Pagal mirusios žmonos smegenų modelius taikomas berniukui gydymas, kuris turėtų sukontroliuoti jo agresiją...

Goodreads reitingas: 4.46 (54 balai)

Na, šį rašytoją esu jau skaitęs, jo „Medžių istorija“ išties buvo įspūdingai parašyta. Neseniai lietuviškai pasirodė jo romanas „Orfėjas“, kuris jau giriamas lietuvių skaitytojų, todėl beveik neabejoju, kad Alma littera imsis ir „Sutrikimo“, juolab, kad istorija išties provokuoja. Apie nuožmius tėvo ir sūnaus santykius, norą susigrąžinti ar sukurti tai, kas neįmanoma, pasitelkiant šiuolaikinio mokslo pranašystes išties vilioja mane patį laukti šios knygos.

Sunjeev Sahota „China Room“ (p. 256)

Indų kilmės britų rašytojas Sunjeev Sahota ir jo naujausias romanas „Kinų kambarys“ arba galbūt tiksliau verčiant „Porceliano kambarys“ iš tikrųjų nieko bendro su Kinija neturi. Tai dvi skirtingos ir viena kitą papildančios itin sodrios pasakojimo gijos. Viena istorija pasakoja įvykius apie 1929-uosius vykusias Indijos Pandžabo regione kaimo tuoktuves. Apie moterų priespaudą, santuoką, šeimos galią kontroliuoti jaunavedžius, luošinančias tradicijas. Kita istorija nukelia mus į 1999-uosius, kur pasakojama apie Indijon grįžusį emigrantą iš Britanijos į Pandžabos regiono kaimą, kur veikėjas susiduria su rasizmu, įsitikinimais ir pan. Dvi istorijos iš esmės pasakoja apie galios per primestas taisykles ir tradicijas valdymo žaidimus. Knyga savo „tirštumu“ lyginama su Salman Rushdie kūryba, o šią istoriją įkvėpė paties rašytojo giminės istorijos.

Goodreads reitingas: 3.87 (567 balai)

Vienu metu itin mėgau tokias indiškas istorijas, kurios dvelkia egzotika, veikėjų gausa, man sunkiai suvokiamomis tradicijomis. Esu didelis Salman Rushdie ir Arundhati Roy gerbėjas, o jeigu ir šio romanisto literatūra yra tokia pat giliamintė, manau, su malonumu ją perskaityčiau.

Maggie Shipstead „Great Circle“ (p. 608)

Amerikiečių rašytoja ir jos naujasis romanas „Puikusis ratas“ yra storiausia šio Booker Prize sąrašo knyga. Joje pasakojama itin ambicinga dvisluoksnė istorija. Istorija prasideda pasakojimu apie 1914-uosius, kai iš skęstančio laivo išgelbėjami du kūdikiai, kuriuos priglaudžia gyventi vienas iš Montanoje gyvenančių dėdžių. Po keturiolikos metų, vienas iš kūdikių Miriana kasdien kenčia aplinkinių patyčias dėl to, kas ji yra, o tai paskatina ją domėtis lakūnės profesija. Galiausiai ji susidraugauja su pasiturinčiu globėju, kuris finansuoja piloto mokymus ir ji įsigyja lėktuvą. Jos pasiryžimas apskristi visą pasaulį stebina visko mačiusius, tačiau didžiausias jos troškimas perskristi Šiaurės ir Pietų polius. Galiausiai Miriana skrisdama virš Antarktidos dingsta ir niekada nebeatsiranda... Po 100 metų apie ją statomas kino filmas, o pagrindinį vaidmenį atlieka Hadley, kuri išgyvena aktorės krizę. Ji – itin populiarių filmų aktorė, kuri nori nusimesti Holivudo šabloninį spindesį ir įrodyti, kad yra kur kas daugiau, nei vieno vaidmens atlikėja. Ji pasineria į Mirianos istoriją ir čia atsiranda tiek analogiškų pasikartojimų, kuriais skaitytojais gali žavėtis šioje dideliame daug ką aprėpiančiame kūrinyje.

Goodreads reitingas: 4.15 (6593 balai)

Taip! Šitos knygos norėčiau ir aš. Labai tikiuosi, kad tai ne koks pop romanas, o iš tikrųjų kruopšti ir jautri knyga, persipynusi pasikartojančių įvykių ratilais skirtingose epochose.

Francis Spufford „Light Perpetual“ (p. 336)

Britų rašytojo Francio Spuffordo romanas „Amžinoji šviesa“ nusakomas kaip itin gilus, jautrus ir gražus pasakojimas apie 5 vaikus, kurie galėjo gyventi, tačiau žuvo. Tai kelionė per XX amžių Londone, kuri realiai prasideda 1944 skurdokame Londono pietvakariniame regione, kur didelė minia sueina pasižiūrėti į naujus kaimynų aliuminius puodus. Tai buvo didelė retenybė, kadangi daugelis dalykų buvo išlydyti karo reikalams, todėl nauji aliuminiai puodai kėlė nuostabą. Netrukus atsitinka nelaimingas incidentas – gaisras, kuriame sudega penki vaikai. Toliau istorija plėtojama iš perspektyvos, kas galėjo nutikti su tais vaikais, jeigu jie būtų išgyvenę. Pasakotojas tęsia jų gyvenimas, bėga per XX amžių, pasakoja socialinę, seksualinę ir technologijų revoliuciją ir jų kontekste šių potencialiai galėjusių gyventi vaikų istorijas: kaip jie tuokiasi, skiriasi, vėl tuokiasi, kaip jų vaikų vaikai gyvena... Tai istorija nepavaldi mirčiai ir brėžia galimos realybės perspektyvas ir iškleidžia gyvenimo grožį.

Goodreads reitingas: 3.83 (977 balai)

Nuostabi knyga, galiu jau pasakyti, kad skaitant jos anotaciją jau ėmė piestu stotis gyvaplaukiai. Labai labai norėčiau, kad tokia istorija rastųsi ir lietuviškai. Daugelis ją spėjusių booker‘istų perskaityti prognozuoja, kad ji turėtų būtinai atsidurti trumpajame Booker Prize sąraše ir yra viena iš potencialiųjų knygų laimėti šį apdovanojimą.

Na, štai ir baigėsi visos 13 knygų. Labiausiai lietuviškai norėčiau skaityti Francis Spuffrdo „Light Perpetual“, Richard Powers „Bewilderment“, Maggie Shipstead „Great Circle“, Damon Galgut „The Promise“ ir Rachel Cusk „Secound Place“. O kokie jūsų pasirinkimai?

Kaip visada dalijuosi aistringo Booker Prize apžvalgininko Eric Karl Anderson komentarais apie visas 13 knygų ir jo spėjimus dėl laimėtojo.

Jūsų Maištinga Siela