Klaipėdos universitetas (KU): Klaipėdos universiteto pastatų istorija ir architektūra (nuotrauka)

Nuotr. J. Kaminicko

 

Nuotr. Maištinga Siela

Sveiki,

Buvusios vokiečių kareivinės, įkurdintos Klaipėdoje 1904–1907 metais, tarnavo įvairioms karinėms pajėgoms, atspindėdamos sudėtingą miesto istoriją. Iki pat 1923 metų, kuomet Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, čia dislokavosi Vokietijos imperijos kariuomenės daliniai. Trumpam laikotarpiui, 1920–1923 metais, kraštą administruojant Prancūzijai, šiuose pastatuose buvo įsikūrę Prancūzijos kariuomenės XXI pėsčiųjų šaulių batalionas. Lietuvai perėmus Klaipėdos kraštą, nuo 1923 iki 1939 metų, buvusios kareivinės tapo Lietuvos kariuomenės dalimi, čia buvo dislokuoti įvairūs pulkai, tarp kurių reikšmingas buvo 6-asis Pilėnų kunigaikščio Margio pėstininkų pulkas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Vokietijai vėl okupavus Klaipėdą, nuo 1939 metų iki pat karo pabaigos 1945 metais, pastatai tarnavo Vokietijos kariniam jūrų laivynui.

Po Antrojo pasaulinio karo pasibaigus ir Lietuvai būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, buvusios vokiečių kareivinės nuo 1945 iki 1993 metų tapo SSRS karinio jūrų laivyno pakrančių apsaugos dalinių dislokacijos vieta. Šiuo laikotarpiu teritorija ir pastatai tarnavo sovietinės karinės galios interesams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir 1993 metais išvedus Rusijos Federacijos (buvusios TSRS) kariuomenę, istorinė kareivinių teritorija bei pastatai buvo perduoti naujai besikuriančiam Klaipėdos universitetui.

Klaipėdos universitetas savo veiklą buvusioje kareivinių teritorijoje pradėjo 1993 metais. Pirmasis restauruotas pastatas, kuriame įsikūrė Gamtos mokslų fakultetas, duris atvėrė tais pačiais metais. Tai žymėjo svarbų etapą universiteto plėtroje, kuomet istorinis paveldas buvo pritaikytas švietimo ir mokslo reikmėms. Visas buvusių kareivinių komplekso restauravimo procesas truko ilgokai ir buvo baigtas 2009 metais. Šiandien šie istoriniai pastatai tarnauja kaip svarbūs universiteto fakultetai, administracijos padaliniai ir kitos akademinės erdvės, sėkmingai integruodami praeities architektūrą į modernaus universiteto gyvenimą.

APIE ARCHITEKTŪRĄ

Buvusios vokiečių kareivinės, kuriose dabar įsikūrę kai kurie Klaipėdos universiteto fakultetai ir administracijos padaliniai, pasižymi XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios karinei architektūrai būdingais bruožais. Šiems pastatams dažnai būdingas monumentalumas, simetriškumas, griežtos geometrinės formos ir santūrus dekoras. Statybai buvo naudojamos tvirtos medžiagos, tokios kaip raudonos plytos, kurios suteikia pastatams solidumo ir ilgaamžiškumo įspūdį.

Architektūriniu požiūriu, buvusios kareivinės gali turėti istorizmo ar neogotikos elementų, kurie buvo populiarūs to meto karinėje statyboje. Galima pastebėti tokias detales kaip arkiniai langai, karnizai, bokšteliai ar kitos dekoratyvinės detalės, kurios pabrėžia pastato funkciją ir statusą. Planuojant kareivinių kompleksus buvo svarbu ne tik patogus kareivių apgyvendinimas ir mokymas, bet ir bendras ansamblio įspūdis, pabrėžiantis karinę galią ir discipliną.

Maištinga Siela