2025 m. gegužės 23 d., penktadienis

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita) teritorija, žemėlapis 1667 metai / The Polish-Lithuanian Commonwealth in 1667

 

Sveiki, istorijos mylėtojai!

Aptikau tokį žemėlapį ir nusprendžiau pasidomėti, kuo apskritai Abiejų Tautų respublikai reikšmingi 1667-ieji. Taigi!

1667 metai Abiejų Tautų Respublikos (ATR) istorijoje yra itin reikšmingi dėl dviejų esminių įvykių, kurie padėjo pagrindus tolimesniam valstybės silpnėjimui ir teritoriniams praradimams. Šie metai simbolizuoja ne tik karo pabaigą, bet ir geopolitinių jėgų pasikeitimą Rytų Europoje, nulemdami ATR ateitį.

Andrusovo paliaubos ir teritoriniai praradimai

Sausio 30 d. (vasario 9 d. pagal naująjį kalendorių) pasirašytos Andrusovo paliaubos su Rusijos caryste užbaigė ilgą ir sekinantį 1654–1667 m. karą, žinomą kaip Trisdešimties metų karas. Šis konfliktas, kartu su švedų invazija (1655–1660 m. „Tvanas“), paliko ATR nuniokotą ekonomiškai ir demografiškai. Nors Andrusovo sutartis buvo pasirašyta tik 13,5 metų laikotarpiui, jos sąlygos buvo itin nepalankios ATR. Rusija atgavo Smolenską ir Černigovo vaivadiją, taip pat prisijungė Kijevą ir Kairiakrantę Ukrainą (teritorijas į rytus nuo Dniepro upės), įskaitant didelę dalį Zaporožės kazokų žemių. Dešiniakrantė Ukraina (į vakarus nuo Dniepro) ir Vakarų Baltarusija liko ATR sudėtyje. Nors formaliai tai buvo paliaubos, o ne amžinoji taika (kuri buvo pasirašyta tik 1686 m.), Andrusovo sutartis faktiškai įtvirtino Ukrainos padalijimą ir žymėjo didelių teritorinių praradimų pradžią Abiejų Tautų Respublikai. Šis įvykis ne tik parodė ATR silpnėjimą, bet ir signalizavo apie Rusijos iškilimą kaip dominuojančios jėgos Rytų Europos regione.

Tolesnis valstybės silpnėjimas

1667 metai taip pat atspindi gilėjantį valstybės paralyžių ir vidinių problemų stiprėjimą. Po ilgų ir niokojančių karų, valstybė buvo nualinta, o politinė sistema, paremta bajorų laisvėmis ir liberum veto teise, vis labiau trukdė efektyviam valdymui ir bet kokioms reformoms. Didikų oligarchija stiprėjo, o centrinė valdžia silpnėjo, darydama šalį vis labiau pažeidžiamą išorės įtakai. Šis vidinis nestabilumas, kartu su reikšmingais teritoriniais praradimais, padėjo pagrindus tolesniam ATR nykimui ir galiausiai jos padalijimams XVIII amžiuje.

Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą