Nuotr. J. S.
Laba,
Telšių Masčio ežeras –
tai ne tik nuostabus gamtos kampelis, bet ir gyvas Telšių miesto istorijos
pasakojimas. Jo vandenyse ir aplinkinėse žemėse glūdi šimtmečių senumo
paslaptys, legendos ir archeologiniai radiniai, liudijantys apie turtingą
regiono praeitį.
Pavadinimo paslaptys ir
legendų šydas
Ežero pavadinimas
„Mastis“ kelia ne vieną klausimą. Manoma, kad jis galėjo kilti iš žodžio
„mastas“, reiškiančio tinklo užvilkimą ar tiesiog ilgį. Vietos žvejai galėjo
taip pavadinti ežerą, pabrėždami jo dydį ar žvejybines savybes. Tačiau daug
įdomesnės yra ežero atsiradimą aiškinančios legendos. Viena jų pasakoja apie
milžiną Džiugą (arba Telšį), kuris vienu mostu iškasė ežerą. Kita legenda
teigia, kad milžinas Telšys, mokėdamas burtus, per didelį potvynį leido
vandeniui kilti dar vieną „mastą“ ir liepė jam sustoti, taip sukūrdamas ežerą,
kurį pavadino Mąsčiu. Dar viena versija pasakoja apie kriaučių žydelį, kuris,
iškėlęs liniuotę-mastą, atspėjo ežero vardą, o liaudies pasakojimai mini ir
milžiną, išliejusį į delną pasisemto vandens iš marių, taip suformuodamas
ežerą. Šios legendos, nors ir skirtingos, suteikia Masčiui mistikos ir gylio,
liudijančios apie turtingą žemaičių tautosakos tradiciją.
Archeologiniai atradimai
ir miesto ištakos
Masčio ežeras ir jo
apylinkės yra seniai apgyvendintos, o tai patvirtina ir archeologiniai tyrimai.
Rastieji akmens amžiaus radiniai ežero dugne rodo, kad žmonės čia gyveno jau
neolito amžiuje. Telšių miesto ištakos siekia I tūkstantmečio pabaigą, kai aplinkiniuose
piliakalniuose ir gyvenvietėse (Insulos, Džiuginėnų, Buožėnų, Siraičių)
klestėjo Ceklio žemė. Nuo XV amžiaus vidurio Telšių apylinkės minimos
rašytiniuose šaltiniuose, kuriuose aprašomas valstybinis dvaras, buvęs
dabartinio miesto teritorijoje, piečiau Durbino upelio, tarp Masčio ežero ir
Žarėnų kelio. Nors vėliau, XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje, dvaras buvo
perkeltas prie Masčio ežero, ties Žaliuoju kalnu (dabartinio Žemaičių muziejaus
„Alka“ vietoje), o XVIII a. pradžioje per Šiaurės karą sudegė ir nebebuvo
atkurtas, archeologiniai kasinėjimai toje vietoje atskleidė vertingų XVI a.
pabaigos – XVII a. buitinės keramikos, koklių fragmentų ir stambių lauko akmenų
grindinį, patvirtinančius dvaro egzistavimą ir klestėjimą.
Miesto augimas ir ežero
reikšmė
Telšiai, panašiai kaip
Roma ar Vatikanas, išsidėstę ant septynių kalvų, o Masčio ežeras visada buvo
miesto širdis. Manoma, kad miestas pradėjo kurtis prie Telšės upelio, o vėliau
plėtėsi link Masčio ežero. Abi gyvenvietės buvo sujungtos svarbiais keliais –
Alsėdžių-Luokės ir Žarėnų keliais (dabartine Ežero gatve), kurie turėjo didelės
reikšmės Telšių raidai. XIX a. – XX a. pradžioje Telšiuose buvo dislokuota rusų
kariuomenė, o prie Masčio ežero stovėjo jų kareivinės, sandėliai su amunicija,
maisto atsargomis ir žirgais, liudijantys apie ežero strateginę svarbą.
Šiandienos Mastis: gamta
ir rūpesčiai
Šiandien Masčio ežeras
yra svarbus Telšių miesto gamtos ir rekreacijos objektas. Jo ilgis siekia 3,4
km, plotis – iki 1,6 km, o vidutinis gylis – 2,2 m. Nors ežeras nėra gilus
(giliausia vieta – 5,3 m), jame yra sala (2,2 ha), o jo pakrantėse – daugybė pusiasalių
ir iškyšulių. Į ežerą įteka Durbinis, Berlinė, Juodupis, Kliukis, Telšis, o
išteka Mastupis. Deja, Mastis susiduria su eutrofikacijos (vandens telkinio
prisotinimo maisto medžiagomis, sukeliančio dumblių perteklių) problema, kurią
lėmė praeities pramoninė tarša. Vis dėlto, dedamos pastangos ežerui išvalyti –
2021 m. jis buvo įžuvintas plačiakakčiais, mintančiais dumbliais, siekiant
pagerinti jo ekologinę būklę. Masčio ežeras tebėra gyvybingas Telšių simbolis,
nešantis savyje gilią istoriją ir kviečiantis pasinerti į jo paslaptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą