Lietuva ir Latvija: ką simbolizuoja Latvijos ir Lietuvos vėliavos ir herbai (spalvos ir sitorija)?

 

Sveiki, skaitytojai,

APIE LATVIJOS VĖLIAVOS ISTORIJĄ.

Latvijos vėliava, sudaryta iš trijų horizontalių juostų – tamsiai raudonos, baltos ir vėl tamsiai raudonos, yra viena seniausių nacionalinių vėliavų pasaulyje, pirmą kartą paminėta XIII amžiuje. Dabartinį dizainą su specifine tamsiai raudona spalva 1917 metais sukūrė latvių dailininkas Ansis Cīrulis, o oficialiai valstybine vėliava ji tapo 1921 metų birželio 15 dieną. Raudona spalva vėliavoje simbolizuoja latvių tautos pasiryžimą ginti savo laisvę ir nepriklausomybę, taip pat atspindi kraują, pralietą kovoje už tėvynę. Baltas dryžis per vidurį reiškia teisę, teisingumą ir garbę, taip pat simbolizuoja tyrumą ir nekaltumą. Šis spalvų derinys, turintis gilias istorines šaknis, yra svarbus Latvijos tautinio identiteto ir valstybingumo simbolis.

APIE LATVIJOS HERBO ISTORIJĄ.

Latvijos herbe pavaizduotas raudonas skydas, kurį laiko du skydininkai: iš dešinės – auksinis liūtas, o iš kairės – sidabrinis grifonas su auksiniu snapu ir nagais. Virš skydo yra trys auksinės penkiakampės žvaigždės, išdėstytos trikampiu. Po skydu driekiasi žali ąžuolo šakelių vainikas, persirištas raudonai-baltai-raudona juosta, atkartojančia Latvijos vėliavos spalvas.

Herbo raudonas skydas simbolizuoja drąsą, narsą ir kraują, pralietą už tėvynę. Auksinis liūtas yra tradicinis Latvijos istorinio regiono – Kuržemės – simbolis, reiškiantis jėgą, stiprybę ir didingumą. Sidabrinis grifonas su kalaviju letenoje yra Livonijos herbo elementas ir simbolizuoja Vidžemę bei Latgalą, taip pat budrumą ir drąsą. Trys auksinės žvaigždės virš skydo vienybėje simbolizuoja tris istorines Latvijos žemes – Kuržemę, Vidžemę ir Latgalą. Ąžuolo šakelių vainikas reiškia Latvijos stiprybę, ilgaamžiškumą ir tautos vienybę.

Latvijos herbo kilmė siejama su XIII amžiumi. Liūto ir grifono simboliai atkeliavo iš Vakarų Europos heraldikos ir buvo naudojami Livonijos ordino bei Kuržemės hercogystės herbuose. Dabartinis herbo dizainas buvo sukurtas po Latvijos nepriklausomybės paskelbimo ir oficialiai patvirtintas 1921 metais. Jo autorius yra grafikas Rihards Zariņš. Herbas simbolizuoja Latvijos valstybingumą, istoriją ir tautos vienybę.

APIE LIETUVOS TRISPALVĖS VĖLIAVOS SUKŪRIMO ISTORIJĄ.

Dabartinė Lietuvos valstybės vėliava yra trispalvė, sudaryta iš trijų lygių horizontalių juostų: viršuje – geltonos, viduryje – žalios, apačioje – raudonos. Šios spalvos turi simbolinę reikšmę: geltona reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, viltį ir laisvę, o raudona simbolizuoja žemę, drąsą ir už tėvynę pralietą kraują. Šis spalvų derinys pirmą kartą buvo pasiūlytas dar XIX amžiaus pabaigoje tautinio atgimimo metu, siekiant sukurti lietuvišką identitetą pabrėžiantį simbolį. Oficialiai Lietuvos valstybės vėliava šis trispalvis derinys tapo 1918 metų vasario 16 dieną, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vėliava buvo naudojama iki sovietinės okupacijos 1940 metais ir vėl grąžinta kaip valstybės simbolis 1989 metais, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, o 1991 metais įtvirtinta įstatymu.

Dabartinę Lietuvos trispalvę vėliavą sukūrė Lietuvos Valstybės Tarybos komisija. Nors konkretaus vieno autoriaus nėra, prie jos sukūrimo prisidėjo keli žymūs to meto visuomenės veikėjai ir menininkai. Dažniausiai minimi Antanas Žmuidzinavičius, kuris parengė pirminį žalios ir raudonos spalvų derinį, naudotą Vilniaus konferencijoje 1917 metais, bei Jonas Basanavičius ir Tadas Daugirdas, kurie taip pat buvo šios komisijos nariai ir prisidėjo prie galutinio varianto su geltona spalva sukūrimo 1918 metais. Taigi, Lietuvos vėliava yra kolektyvinio to meto intelektualų ir patriotų darbo rezultatas.

APIE LIETUVOS HERBO ATSIRADIMO IR SUKŪRIMO ISTORIJĄ.

Lietuvos herbas, vaizduojantis auksinį šarvuotą raitelį (Vytį) raudoname lauke, yra vienas seniausių valstybės simbolių Europoje, siekiantis XIV amžių. Jo kilmė yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) susikūrimu ir stiprėjimu. Pirmieji Vyčio atvaizdai aptinkami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, tokių kaip Vytautas Didysis, antspauduose ir monetose. Manoma, kad šis simbolis galėjo išsivystyti iš asmeninių valdovų ženklų, įgaudamas valstybinę reikšmę kaip dinastijos ir valstybės galios reprezentacija.

Raudonas skydas herbe simbolizuoja drąsą, narsą ir kovoje už tėvynę pralietą kraują. Auksinis šarvuotas raitelis Vytis, žengiantis į kairę pusę ant balto žirgo ir laikantis sidabrinį kalaviją virš galvos, įkūnija valstybės galybę, karinę jėgą ir pasirengimą ginti savo žemę. Auksinė raitelio apranga ir žirgo aprangos detalės pabrėžia valstybės svarbą ir didingumą. Po žirgo kojomis dažnai vaizduojamas mėlynas arba sidabrinis skydas su dvigubu kryžiumi (Jogailaičių kryžiumi), kuris yra dinastinis simbolis ir pabrėžia valstybės istorines šaknis bei krikščionišką paveldą.

Nors Vyčio atvaizdas per šimtmečius šiek tiek keitėsi, jo esminė simbolika išliko nepakitusi. Lietuvos herbas yra giliai įsišaknijęs tautos istorijoje ir kultūroje, simbolizuodamas valstybės suverenitetą, istorinį tęstinumą ir tautos patriotinį dvasią. Po sovietinės okupacijos herbas buvo uždraustas, tačiau atkūrus nepriklausomybę 1990 metais, Vytis vėl tapo oficialiu Lietuvos valstybės simboliu. 

Maištinga Siela