Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 193: atsigulk ant grindų ir leisk pasauliui suktis be pastangų

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Radikalus leidimas viskam būti iš tikrųjų, man regis, atveria tiesiausius vartus į ramybės Rojų, nes niekam nieko nereikia įrodinėti ar piktintis, prieštarauti, pataisyti ar pasitaisyti, įtikti. Radikalus leidimas būti visiems – tai nėra abejingumas viskam, veikiau visko perpratimo ir suvokimo vienas iš raktų. Pirmiausia tai kartu leidimas sau būti be pastangų ir priežasčių. Būti čia ir dabar.
 
Atsigulk ant grindų ir pakvėpuok giliai. Nereikia sustabdyti pasaulio. Prisiglausk prie jo visa nugara. Pabūk. Kartais tiek tiek.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 154: gėrio ir blogio kova tėra tik to paties dieviškumo žaidimas ir pasireiškimas

Sveiki,

 

Iliuzija, kad skirtybės egzistuoja, kad vyksta amžina gėrio ir blogio kova, kad tamsa ir šviesa yra amžinai opozicijoje. Tai gali pasirodyti tik iš laikinosios žemiškos kančios ir palaimos perspektyvos, kur šios energijos mainosi, maišosi, susitinka ir susikerta, tačiau tiek tamsuma, tiek šviesa ateina iš to paties dieviškojo šaltinio, kuris žaidžia savais patyrimais. Taigi.

 

Maištinga Siela

7 žmogaus būties planų sistema teosofijoje: fizinis, astralinis, eterinis, mentalinis, kauzalinis, budhinis, atminis kūnas

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Tikriausiai daugelis iš jūsų žino, kad žmogus nėra sudarytas vien iš fizinio matmens ir sąmonės bei pasąmonės, kaip įprasta manyti Vakarų civilizacijos suvokimo lygmenyje, bet iš esmės egzistuoja visi septyni (kai kas priskaičiuoja ir daugiau arba esamas vadina kiek kitais pavadinimais, akcentuoja kitus aspektus, pvz., emocinis kūnas, kurio čia nebus) būties lygmenų, t. y. būties planai, kurie yra veikiami pačių įvairiausių jėgų, šiandien šiame įraše susipažinsite su visais septyniais būties planais ir jų charakteristika.

 

Septynių būties planų teorija, kaip vientisa ir detalizuota sistema, daugiausia kilo ir buvo ištobulinta Teosofų draugijoje XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Nors pačių planų idėja turi šaknis senovės vedų filosofijoje, Indijos jogų tradicijose (ypač kosha – penkių apvalkalų – koncepcijoje) ir net Kabaloje, sisteminę septynių lygmenų schemą, kaip ji dabar žinoma Vakaruose, suformavo tokie teosofijos lyderiai kaip Helena Blavatsky, Annie Besant ir Charles W. Leadbeater. Jie susistemino Rytų ir Vakarų ezoterines žinias, sukūrė detalią Būties ir žmogaus sąmonės evoliucijos hierarchiją, kuri tapo pagrindiniu šiuolaikinio Vakarų ezoterizmo ir Naujojo Amžiaus judėjimo (New Age) ramsčiu.

 

1. Fizinis kūnas ir būties planas

 

Teosofijoje Fizinis būties planas yra pats tankiausias ir lengviausiai suvokiamas Būties lygmuo, apimantis visą materialią visatą. Jis egzistuoja dėl eterinio plano, kuris veikia kaip subtilesnis ir nematerialus energijos šablonas, palaikantis fizinę formą ir gyvybę. Šis planas apima visą materiją nuo kietųjų kūnų iki skysčių ir dujų, ir yra valdomas gamtos dėsnių, kuriuos tyrinėja šiuolaikinė fizika. Būtent šiame lygmenyje Sąmonė patiria save per tankų fizinį kūną, kuris tarnauja kaip instrumentas mokymuisi, veiklai ir jutimams trimatėje erdvėje ir linijiniame laike. Tikrasis fizinis planas teosofiškai skirstomas į septynis posluoksnius, iš kurių keturi yra matomi (kietieji, skysčiai, dujos), o kiti trys (eteriniai) yra nematomi, bet gyvybiškai svarbūs.

 

Šis lygmuo teosofinėje evoliucijos schemoje yra pasirinktas kaip didžiausio ribotumo sritis, o tai reiškia ir didžiausią galimybę augti. Per pakartotines inkarnacijas Fiziniame plane, individuali siela (Ego) įgyja patirtį, per kurią ugdo valią, atlieka karmą ir kaupia žinias. Fizinis planas nėra tik iliuzija, bet yra reali bazė, kurioje asmuo turi susidurti su veiksmo ir pasekmės (Karmos) rezultatais. Šis lygmuo yra esminis, nes tik čia, per fizinio kūno sąveiką su išoriniu pasauliu, siela gali daryti apčiuopiamą įtaką ir pasiekti tam tikrus dvasinės evoliucijos etapus, kurie būtų neįmanomi vien aukštesniuose, subtilesniuose planuose.

 

Fizinis planas yra glaudžiai susijęs su eteriniu kūnu, kuris yra nematerialus fizinio kūno „dvynys“ ir priklauso fiziniam lygmeniui. Eterinis kūnas yra atsakingas už gyvybinės energijos (Pranos) absorbavimą ir paskirstymą, ir jis užtikrina energijos srautą bei fizinio kūno sveikatą. Per šį eterinį kūną fizinis planas taip pat susijungia su astriniu (emocijų) planu, leidžiančiu emocijoms ir mintims paveikti fizinę sveikatą ir gerovę. Taigi, nors Fizinis planas yra tankiausias, jis yra nepakartojamai svarbus ir esminis individualios sielos patirčių ciklo komponentas.

 

2. Eterinis kūnas ir būties planas

 

Eterinis planas (angl. The Etheric Plane arba Etheric Double) teosofijoje ir susijusiose ezoterinėse mokyklose yra subtiliausias fizinio būties plano posluoksnis, veikiantis kaip tiltas tarp tankiosios materijos ir aukštesnių, subtilesnių sferų. Jis neegzistuoja atskirai, bet persmelkia ir apgaubia visą fizinę materiją, tarnauja kaip jos energetinė matrica arba „dvynys“. Šis planas yra sudarytas iš eterinės materijos, kuri yra subtilesnė už dujas, bet vis dar priskiriama fizinei visatai. Svarbiausia jo funkcija yra absorbuoti ir paskirstyti gyvybinę energiją (Praną) iš kosmoso visam fiziniam kūnui. Eterinis planas yra atsakingas už gyvybingumą, ląstelių atsinaujinimą ir fizinę sveikatą, o jo sutrikimai ar energijos trūkumas tiesiogiai pasireiškia fizinėmis ligomis.

 

Eterinis planas veikia kaip energijos perdavimo tarpininkas. Jis perkelia impulsus iš astralinio (emocinio) ir mentalinio (proto) planų į fizinį kūną ir, atitinkamai, perduoda fizinius jutimus aukštesniems planams. Būtent Eterinio kūno (arba eterinio apvalkalo) savybės leidžia vykti sąmonei ir gyvenimui fizinėje formoje. Šiame lygmenyje egzistuoja čakra sistema – pagrindiniai energetiniai centrai, kurie veikia kaip „sukūriai“, per kuriuos Prana patenka į kūną ir paskirstoma. Eterinis planas yra tiesiogiai susijęs su visais fiziniais pojūčiais, todėl ezoterinėje praktikoje jo stiprinimas ir valymas yra esminis geresnei sveikatai ir dvasinio augimo palaikymui.

 

Nors eterinis planas paprastai yra nematomas plika akimi, jis kartais vadinamas sveikatos aura ir gali būti suvokiamas per ypač išvystytą regą. Eterinės materijos virpesiai yra glaudžiai susiję su fiziniu laiku ir erdve; Eterinis planas veikia kaip mechanizmas, kuris įgyvendina karmines priežastis (kurios kyla aukštesniame Kauzaliniame plane) fizinėje apraiškoje. Jam taip pat priskiriami kai kurie parapsichologiniai reiškiniai, tokie kaip eterinis projekcija (arba kelionės eteriniu kūnu), nors pats eterinis kūnas po fizinės mirties suyra palyginti greitai, priešingai nei aukštesni sielos apvalkalai. Taigi, tai yra neatsiejama ir gyvybiškai svarbi fizinės egzistencijos dalis.

 

3. Astralinis būties planas ir kūnas

 

Astralinis būties planas (angl. Astral Plane), ezoterinėje kosmologijoje žinomas kaip Emocijų arba Geismų planas, yra antrasis subtiliausias Būties lygmuo, esantis tarp eterinio ir mentalinio planų. Ši sritis yra visų emocijų, aistrų, geismų ir stiprių troškimų sritis, persmelkianti fizinį pasaulį. Dėl šios priežasties jis laikomas gana chaotišku lygmeniu, kurį lengva supainioti su realybe, nes emocinės energijos jame yra labai intensyvios ir gebančios kurti įspūdingas, bet klaidingas vizijas bei patirtis. Būtent Astraliniame plane vyksta dauguma sapnų ir vizijų, o jo vibracijos yra glaudžiai susijusios su žmogaus jutimais ir momentinėmis reakcijomis į aplinką.

 

Žmogaus sąmonės išraiška šiame lygmenyje yra Astralinis kūnas (arba Emocinis apvalkalas). Šis kūnas yra tiesiogiai atsakingas už visą žmogaus emocinę prigimtį, įskaitant tiek destruktyvias (baimę, pyktį, pavydą), tiek ir pozityvias, bet vis dar prisirišusias emocijas (asmeninę meilę, džiaugsmą). Po fizinės mirties, siela patenka į Astralinį planą, kurioje vyksta emocinis valymasis, vadinamas antruoju mirties etapu. Šiame procese, žemiški geismai ir aistros yra paliekami Astralinėje materijoje, kad siela, tapusi lengvesnė, galėtų toliau kilti į ramesnius ir dvasiniu požiūriu aukštesnius Mentalinį ir Kauzalinį planus.

 

Dėl savo vibracijos pobūdžio Astralinis planas tarnauja kaip transmisijos lygmuo, per kurį Mentalinio plano minties formos įgyja emocinį krūvį, kuris vėliau per eterinį planą perduodamas fiziniam kūnui. Astralinė projekcija yra reiškinys, kai sąmonė, kartu su Astraliniu kūnu, laikinai palieka fizinį kūną keliauti šiame emocijų pasaulyje. Svarbu pažymėti, kad Astralinio plano materija nėra amžina; emocinis apvalkalas yra sukurtas kiekvienai inkarnacijai ir suirsta praėjus tam tikram laikui po fizinės mirties, atlikus savo emocinių prisirišimų išvalymo darbą.

 

4. Mentalinis būties planas ir kūnas

 

Mentalinis būties planas, pagal teosofinę kosmologiją, yra trečiasis, subtilus lygmuo, išsidėstęs virš fizinio ir astralinio planų, ir veikia kaip proto bei idėjų sritis. Tai yra mąstymo substancijos matmuo, kuris persmelkia fizinį pasaulį ir yra atsakingas už visus intelektinius procesus – logiką, analizę, planavimą, mokymąsi ir atmintį. Jis yra žymiai subtilesnis už emocijas valdančią astralinę sferą ir yra susijęs su konkrečiomis ir abstrakčiomis mintimis. Dėl savo esmės, jis tradiciškai skirstomas į du posluoksnius: žemutinį mentalinį lygmenį, kuriame veikia kasdienis, loginis protas, ir aukštesnįjį lygmenį, dažnai vadinamą Kauzaliniu planu, kuriame apdorojamos aukštesnės, abstraktesnės idėjos, siejamos su sielos karminiu palikimu.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Mentalinis kūnas (arba apvalkalas), kuris veikia kaip minčių generatorius ir mąstymo instrumentas. Būtent Mentalinis kūnas leidžia mums formuoti kompleksines minties formas ir sisteminti sukauptas žinias. Jis yra nuolat veikiantis ir, ypač žemutiniame lygmenyje, glaudžiai susijęs su emociniu Astraliniu kūnu, todėl kasdienis mąstymas dažnai būna nudažytas emocijų ir geismų. Sielos evoliucijos metu yra siekiama išgryninti šį kūną, pakylant į aukštesnįjį – Kauzalinį – lygmenį. Ši transformacija leidžia atsiriboti nuo asmeniškumų ir egoistinių idėjų, ir vietoj to pasiekti objektyvų, visuotinį žinojimą bei abstrakčias, grynas tiesas.

 

Mentalinis planas yra esminis evoliucijos proceso mechanizmas, nes per jį siela apdoroja savo patirtis ir geba daryti sąmoningus pasirinkimus, kurie vėliau lemia karmą. Priešingai nei Astralinio plano emocijos, kurios gali būti chaotiškos, Mentalinio plano energija yra labiau tvarkinga ir kryptinga, sukurianti pamatą dvasiniam tobulėjimui. Aukštesnis mentalinis planas, veikiantis kaip sielos „saugykla“ (Kauzalinis kūnas), saugo visą sukauptą išmintį ir pamokas per daugybę inkarnacijų. Taigi, šis lygmuo žymi individualaus intelekto viršūnę, ir yra tiltas į grynąją Intuiciją bei Budhinį planą.

 

5. Kauzalinis (priežastinis) būties planas ir kūnas

 

Kauzalinis būties planas, pagal teosofinę ir ezoterinę kosmologiją, yra ketvirtasis – ir pirmasis tikrai dvasinis – būties lygmuo, dažnai vadinamas Aukštesniuoju Mentaliniu planu. Ši sritis, pavadinta nuo žodžio Causa (priežastis), yra tikrosios individualios sielos (Ego) buveinė, kuri išlieka per visą reinkarnacijų ciklą. Būtent šiame lygmenyje saugomi visi karminiai įrašai – tai yra sėklos ir priežastys visoms patirtims, kurias siela turės patirti ateityje žemesniuose lygmenyse. Kauzalinis planas yra žymiai subtilesnis už emocinį (astralinį) ir loginį (žemutinį mentalinį) planus, ir jo funkcija yra apdoroti universalias, abstrakčias tiesas bei intuicines įžvalgas, kurios nepriklauso nuo materialaus pasaulio kintamumo ar asmeninių emocijų.

 

Žmogaus sąmonės atitikmuo šiame lygmenyje yra Kauzalinis kūnas (angl. Causal Body). Tai yra nemirtingas sielos apvalkalas, kuris tampa vis labiau spindintis ir išvystytas, sielai progresuojant evoliucijos kelyje. Priešingai nei žemutiniai sielos apvalkalai (fizinis, eterinis, astralinis ir žemutinis mentalinis), kurie suyra po kiekvienos fizinės mirties, Kauzalinis kūnas išlieka. Jis veikia kaip „dvasinis sėklos principas“ arba individualybės registras, kaupiantis visas geras savybes, meilę, išmintį ir dvasines pamokas, kurios buvo įgytos per daugybę gyvenimų.

 

Pasiekus šį lygmenį per gilią meditaciją ar dvasinį darbą, asmuo patiria tikrosios vidinės tapatybės jausmą, suvokdamas save ne kaip mirtingą asmenybę, bet kaip besivystančią sielą, dalyvaujančią dideliame evoliucijos procese. Kauzalinis kūnas tarnauja kaip transmisijos priemonė, kuri perneša Aukštesnių planų (Budhinio, Atminio) valią ir tikslus į Mentalinį planą ir žemiau. Jis yra esminis evoliucijos įrankis, kurio galutinis tikslas yra tapti šviesos indu, visiškai išgryninti karmą ir susilieti su dar aukštesne, Budhine (Intuicijos) būties sfera.

 

6. Budhininis (budhalinis) būties planas ir kūnas

 

Budhinis būties planas (angl. Buddhi Plane), dar žinomas kaip Intuicijos planas, yra penktasis pagal subtilumą lygmuo teosofinėje kosmologijoje, esantis aukščiau Kauzalinio (Aukštesniojo Mentalinio) plano. Šis planas atstovauja tyrai intuicijai, dvasinei išminčiai ir universaliai meilei, pranokstančiai bet kokį loginį mąstymą ar emocinius prisirišimus. Tai yra sritis, kurioje siela pradeda suvokti esminę visų gyvybės formų vienybę ir visos egzistencijos vientisumą, o skirtumai, kurie atrodo tokie apčiuopiami žemesniuose planuose, čia visiškai išnyksta. Budhinis planas yra tiesioginis tiltas į aukščiausią dvasinę Būtį ir yra viena iš tų sąmonės būsenų, kurioje galima patirti Dieviškumo apraiškas.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Budhinis kūnas (angl. Buddhic Body). Jis yra itin subtilus, spindintis ir neapibrėžiamas. Budhinis kūnas yra tas dvasinio apvalkalo komponentas, kuris leidžia sielai patirti aukščiausią palaimą (Anandą) ir tyrą, besąlygišką meilę. Tai yra siela, išsivadavusi iš ego apribojimų, kurioje individualumas (Kauzalinis lygmuo) susilieja su universalumu. Budhinis kūnas veikia kaip intuicijos priėmėjas, gebantis akimirksniu suvokti Tiesą be mąstymo proceso, kurio reikia Mentaliniame plane.

 

Dvasinės evoliucijos eigoje, pilnai išvystytas Budhinis kūnas simbolizuoja įžvalgos pasiekimą ir išminties pilnatvę, leidžiančią sielai vadovauti kitiems. Kai siela visiškai apjungia Kauzalinį ir Budhinį planus, ji tampa vadinama Monada – Dieviškosios Dvasios apraiška. Pilnas Budhinio kūno pasiekimas reiškia išsilaisvinimą (Mokšą) iš reinkarnacijų ciklo. Nors šis lygmuo yra praktiškai nepasiekiamas įprastam žmogui, jis yra galutinis dvasinės Kelionės tikslas, skirtas visiems, kurie siekia vienybės su Dieviška Sąmone.

 

7. Atminis būties planas ir kūnas

 

Atminis būties planas (angl. Atmic Plane), dar vadinamas Dvasios planu, yra šeštasis, ypač subtilus ir aukštas lygmuo teosofinėje hierachijoje, esantis tiesiogiai virš Budhinio (Intuicijos) plano. Šis lygmuo reprezentuoja Dieviškąją Valios galią ir aukščiausiąją Dvasią (Atman) – individualizuotą Dieviškumo kibirkštį, kuri yra kiekvienos gyvos būtybės esmė. Atminis planas yra amžinas ir nekintantis, atspindintis absoliučią Būties ramybę ir gryną, nedualistinę sąmonę.

 

Šiame lygmenyje individualus aspektas, Atminis kūnas (angl. Atmic Body), yra pati gryniausia dvasinės valios ir jėgos apraiška. Tai nėra kūnas tradicine prasme, bet veikiau tyros Dvasios apvalkalas, skirtas išreikšti Dieviškąją valią ir tikslą. Kai siela visiškai susilieja su Budhiniu planu, ji pasiekia Atminio plano savybes – absoliučią laisvę ir Dieviškąją nepriklausomybę nuo žemesnių lygmenų apribojimų. Atminis kūnas, veikdamas kartu su Budhiniu, suformuoja Monadą – nemirtingąją Dvasios-Sielos trejybę, kuri yra tikrasis žmogaus tapatumas.

 

Atminio planas yra galutinis individualaus vystymosi lygmuo, prieš pereinant į Logosinį (Monadinį), universalios Būties lygmenį. Dvasinė evoliucija pasiekia savo aukščiausią tašką, kai sąmonė visiškai įvaldo Atminį planą, tapdama aktyvia Dieviškosios Valios atrama visatoje. Šiame lygmenyje nebelieka asmeninės valios, tik Dieviškojo Tikslo realizavimas. Tai yra aukščiausia būsena, kurią individuali sąmonė gali pasiekti per inkarnacijų ratą.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 153: skubėk lėtai ir mėgaukis!

 

Sveiki!

 

Gyvenimas tęsiasi ir viskas yra gerai.

Gyvenimas tęsiasi ir viskas yra nuostabu.

Gyvenimas tęsiasi ir viskas puiku.

Gyvenimas, gyvenimas, gyvenimas ir... viskas su tuo gerai!

 

Svarbu skubėti lėtai. Vėl skaitau iš reikiamybės Balio Sruogos „Dievų mišką“ ir pasakojime vaizduojamas pats Balys Sruoga, kuriam buvo priskirta 12 valandų rausti pelkėje didžiulį kelmą. Tame knygos skyriuje jis kalbėjo apie meną krutėti, bet nepersidirbti. Aišku, šis dalykas yra nesulyginamas su mūsų tikrove ir gyvenimu, tačiau filosofija ta pati: nori gyventi kokybiškai ir lengvai – skubėk lėtai, mėgaukis akimirkomis, laisva minute, nepersitempk, rezultatai nėra jau tokie svarbūs, kur kas svarbiau aistra ir įsitraukimas, kuris yra tikrojo malonumo pagrindas, tada, žinoma, apie laiką nė nereikia galvoti. Svarbiausia, tęsiant ankstesnių pozityviųjų įrašų potemę, – nepersidirbti ir gyventi akimirkoje.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 151: dėl vidinės ramybės galima atsisakyti bergždžių pastangų

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Svarbu išlaikyti vidinę ramybę, kad ir kas benutiktų. Mes taip linkę rūpintis išoriniais reikalais, kad visiškai pamirštame savo vidų ir emocijas, kurios tampa tų aplinkybių rezonansu.

 

Aš atsisakau kontrolės dėl vidinės ramybės.

Aš atsisakau stengtis siekti tikslų, kurie nieko nekeičia dėl vidinės ramybės.

Nenusiviliu dėl vidinės ramybės.

Nesiekiu gauti besąlyginės meilės iš aplinkos dėl vidinės ramybės.

Neturiu sulaikyti tekančių upių dėl visinės ramybės.

Neprivalau kitų pakeisti dėl vidinės ramybės.

 

Nieko nereikia daryti, tik sutekėti į savo vidinę ramybę ir būti savo formoje su pasitenkinimu taip, kaip yra. To, kas esame ir kaip esame, visiškai pakanka ir užtenka. Tai tobula fazė ir pajautimas.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 150: gėrio ir blogio priešprieša tarnauja bendram pažinimui

Sveiki,

 

Dar vienas sekmadienis! Tai metas, kada galima pakilti virš kasdienybės ir sklęsti iš visiškai tolygios ir plačios perspektyvos. Viskas, kas nutinka ir yra, nuo visko galima atsiriboti ir vertinti ne kaip „gerai“ ir blogai“, o besąlygiškai susitaikant, kad kartais pernelyg sureikšminame gerumą ir blogumą, kad visgi visos opozicijos, kurias manomės taip puikiai žiną, iš tikrųjų pasitarnauja viena kitai.

 

Čia prisiminiau J. W. Goethės dramą „Faustas“, kuriame viena iš pagrindinių idėjų yra tai, kad Mefistofelis, kuris šiaip suvokiamas kaip blogis, suktas velnias, iš tikrųjų jo pradas yra tik dalis pažinimo kelio, už kurį nereiktų smerkti Fausto, nes tik išgyvendamas klaidą, jis iš esmės tobulėja.

 

Juk panašiai ir mūsų pačių gyvenimuose. Geriausia yra meditacija, kuri leidžia atsitokėti ir atsitraukti nuo inertiškų įsisenėjusių mechaniškų tikrovės suvokimo modelių. Viskas yra kur kas paprasčiau ir laisviau, nei mums gali atrodyti. Didelė dalis mūsų problemų yra įsitikinimai, kurie mus labai suvaržo. Visas gyvenimas yra įsitikinimų laužymas ir naujų ribų atradimas. Vos tik riba tampa suvokiama ir aiški, dera ją laužyti ir vėl patirti nauja. Tuo žmogus primena jūra: jam lemta iškilti kaip bangai, įgauti aukščiausią savo forma, sudužti, sutekėti atgal į vandenyną ir vėlei užgimti nešamos srovės iš naujo.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 149: dėkok už patirtis!

 

Sveiki,

 

Ar nesame nuvertinę paprasčiausio dėkingumo? Galinga jėga! Šiandien pagaliau namie po ilgos kelionės, pasikrovęs puikiausių vaizdų, įspūdžių ir saulės, kurios taip kartais trūksta Lietuvoje. Kai trūksta – pradedi vertinti tai, ką gauni.

 

Esu maloniai ir pailsėjęs, ir pasikrovęs, ir maloniai nuvargęs, toks pilnas kaip indas. Ir už tai, žinoma, šiandien esu labai dėkingas.

 

„Ne laimė daro mus dėkingus. Dėkingumas daro mus laimingus.“ — sako Albert Schweitzer, teologas, filosofas ir gydytojas, o man belieka tik sutikti, kad dėkingumas už smulkmenas veda prie didžiulės laimės ir susitaikymo, nes jis iš esmės eliminuoja trūkumo jausmą ir nepasitenkinimą. Žinoma, kai kada labai sudėtinga būti dėkingam, kai gyvenimas griūna ir, atrodo, kad niekas nebesiseka – kiekvienas tikriausiai tą patiriame bent kartą gyvenimą ir tai juk iš dalies vyksta ir dėl to, kad tos situacijos moko mus nuolankumo ir to paties dėkingumo.

 

Dėkingumas – tai kelias ir į didesnę gausą, nes būdami dėkingumo energijos vibracijoje, ją užlaikome, mėgaujamės, fiksuojame ir įtvirtiname kaip normą, vadinasi, tai kelias ir kitiems „atėjimams“ į gyvenimą, kokių dažnai mes laukiame.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 148: palaima – tai, ką gali patirti, atsitraukęs nuo savo ego!

 

Sveiki,

 

Tik pakilęs į aukštesnes vibracijas, pajauti, kad žemiškieji ir kasdieniniai vaidmenys nebėra tokie svarbus, o to, ko instinktyviai laikėsi ego, ištirpsta ir atsiveria visiškai pakylėta, kitokia suvokimo ir to suvokimo potyrio perspektyva. Palaima. Aš ją įvardyčiau būtent palaima, kadangi, visko, ko laikosi ego ir viską, ką jis sureikšmina, yra laikina, neapčiuopiama, viskas kinta ir prarandama, vadinasi, ego vaikosi vaiduoklių ir iliuzijų, o per meditaciją atsisakę mąstyti iš ego ir susireikšminusios asmenybės perspektyvos, o priimdami taip, kaip yra, t. y. kaip energijų ir vaidmenų žaidimą, kuriame gali perkurti savo vaidmenis, atsiveria nauji savęs suvokimai, vadinasi, ir to suvokimo išlaisvinanti palaima. Daugiau medituokime!

 

Netarnauk savo ego, o jok kaip šita varlytė ant vabalo. Ego pasitarnauti turi Tau, o ne Tu jam.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 146: pasirinkimus nulemia ne ego, o Aukštesnioji Savastis

Sveiki, skaitytojai,

 

Būna dienų, kada atsiverčiu šį pozityvumo dienoraštį, skiltį, kurį buvau sumanęs kasdien ką nors pozityvaus parašyti, tačiau net neįsivaizdavau, kad teks tiek kartų žiūrėti į tuščią lapą ir nežinoti, ką parašyti, išjungti. Priėmiau tą faktą, kad ne kasdien padarysiu po tokį „pralaužiantį“ įrašą, bet šiandien bemedituodamas karštame vandenyje (mano įprasta praktika) susidūriau su įdomiu dalyku: besijungdamas su savo Aukštesniąja Savastimi, pajutau, kad tai projekcija, kad Aukštesnioji Savastis iš esmės ir esu Aš Pats!

 

Labai įkvėpė ši ištrauka iš šiuo metu skaitomos Sal Rachele knygos „Laiko paslaptis“ (Mijalba, 2025).

 

„Leiskite Dievui būti Dievu. Liaukitės galvoti, kad viskas turėtų būti kitaip. Viskas yra, kaip yra. Priimkite šios amžinos DABARTIES akimirkos tiesą. Jeigu reikės, kad įvyktų pokyčiai, jie įvyks. Jeigu jūs esate varomoji pokyčių jėga, jūsų gyvenimas bus sutvarkytas taip, kad galėtumėte ja būti. Pokyčiai vyks per jus. Tačiau jie neatsiras iš ego kovų ir pastangų. Tokie pokyčiai nėra reikalingi – jie labiau primena vaiko žaidimą. Nesibaigiantys ego pasirinkimai iš tikrųjų nėra pasirinkimai, o tik prisirišimai prie blizgančių žaisliukų ir įvairių mažmožių. Nesvarbu, kurį jų pasirinksite, nes galiausiai visi išnyks tyroje šviesoje, iš kurios atsirado. Mėgaukitės jais, bet neinvestuokite į juos savęs. Vienintelė jūsų investicija yra į savo Tikrąją Savastį, savąjį Dievo aspektą, savo Aukštesniąją Savastį. Džiaukitės, nes dabar žinote, kad vienintelis tikras siekis, kokį gali turėti žmogus, yra pabudimas ir savo Dieviškumo suvokimas (p. 105).“

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 144: jūs nuolat perkuriate praeitį, keisdami dabartį ir ateitį (daugiadimensija multivisatoje)

Sveiki,

 

Šiandien pamačiau ženklą, kad mąstau teisingai, visiškai atsitiktinai nesureguliuotame laikrodyje rodė 20:02 val. Veidrodinis laiko atšvaitas, kuris, bent jau man, reiškia, kad plečiuosi ir vėlei grįžtu į savo formą.

 

Pastarosiomis dienomis išgyvenau įdomių dalykų, šiandien turiu nuostabią, dar nepasibaigusią dieną, o jau noriu pasidalyti savo meditacijos suvokimais su Jumis.

 

Pamenate tuos pasakymus, kad praeities nėra, o ateitis neegzistuoja? Visokiausių versijų ir formuluočių galima išgirsti, bet kas jūsų kasdieniniame patyrime tai yra iš tikrųjų? Jeigu gyvenate paprastame gyvenime, kur domitės socialiniu gyvenimu, darbu ir kitais įpratsais dalykais, klausotės radijo, žinių ir gyvenate trumpalaikiais politiniais skandalais, nuolat aikčiojate ir reaguojate į bereikšmius išorinius dirgiklius, tai šito, galimas daiktas nejaučiate, tačiau kas milisekundę jūs sukuriate save iš naujo ir vis kiek kitokios perspektyvos. Kvantiniai šuoliai irgi įmanomi, nes mes šokinėjame iš vienos perspektyvos į kitą, mainomės begalinėje erdvių jungtyje pagal savo intencijas, mintis ir vibracijos dažnį, nors mums atrodo, kad nieko nevyksta. Vyksta.

 

Iš esmės įdomiausia, kad galima keisti praeitį, paprastai per integravimą, paleidimą, transformavimo technikas, esmė – vibracija ir tavo energijos kryptis, todėl kai kurie dalykai linijiniame laike pamirštami, jie paprasčiausiai išnyksta kaip niekada nebuvę ir mūsų perspektyvą suformuoja pakitęs praeities variantas su naujų potyrių ir patirčių bagažu. Dažniausiai tai nėra labai kardinalūs pasikeitimai, veikiau nežymūs, tačiau labiau įvaldžius ir suvokus šią būties ir savęs suvokimo iš dabarties taško techniką, galimi neriboti daugiadimensiniai šuoliai, pokyčiai ir net tikrovės pasikeitimai.

 

Tai nuostabu!

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos dienoraštis nr. 143: visas mūsų gyvenimas yra apie ribas ir jų peržengimą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Begalinėje Visatos struktūroje, kur per sekundę peršokame per tūkstančius tikrovės realybių, patys to nė nenujausdami, iš tikrųjų gyvename kiek apgaulingą žemiškąjį socialinį gyvenimą. Viskas, kas tu esi, esi jau visas čia ir dabar. Tobulai pasirūpintas ir aprūpintas, netgi jeigu taip ir neatrodo.

 

Viskas, ko reikia ir kas galioja, tai nuolatinis tavo potencialo augimas, kuris visada atveda tave prie tam tikrų ribų, kurias reikia peržengti. Kartais skaudžiai ir dramatiškai vien tam, kad būtų naujos patirtys su naujomis tavo suvokimo ir apibrėžtumo struktūromis. Dabar, kad ir kaip bepažiūrėsi, pokytis mūsų laikiname ir trumpame žemiškame viename gyvenime yra esminis palydovas, veikiantis pozityviai arba destruktyviai vien tam, kad kaskart patirtume augimą ir naują savęs suvokimą.

 

Tai suvokti sudėtinga tiems, kurie gyvenime visada siekia balanso, saugumo ir stabilumo. Saugumas ir stabilumas atsiranda iš priėmimo, kad kaskart save sunaikini ir perkuri į naują save ir tai... niekada nesibaigia.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 142: restauruok savo kūną, mintis ir jausmus

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Praėjo dar viena savaitė. Sekmadienio vakaras. Apsivalymo metas. Te viskas, kas buvo nešvaru, nusiplauna. Te mano mintys, sujauktos ir susiteršusios, tampa pozityvios ir šviesios. Te mano jausmai, sudirginti ir paveikti triukšmo, nurimsta, tampa harmoningi, pakilūs ir pozityvūs. Te kūnas išsivalo nuo toksinų, metalų, pesticidų, te vėl tampa paslankus, atsinaujinęs, švarus ir funkcionalus. Te viskas aplinkui šviečia ir aš šviečiu kitiems. Te viskas yra ir bus gerai, kad ir kas benutiktų, šis laikas, erdvė, mintis, intencija sąmoningai rekonstruoja ir viską atitaiso į geriausią būklę ir versiją. Te visa tai lydi kiekvieną ateinančios savaitės dieną, te visada būna tik šitaip.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 141: gyvenimas (ne)egzistuoja?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Dar vienas sekmadienis, kuris kviečia mane permąstyti praėjusią savaitę. Kartais jaučiuosi kaip tas Don Kichotas, kuris keliauja ant savo seno kuino ir bando sulipdyti dienas į tai, kas vadinama gyvenimu. Šią savaitę, nepamenu kur, bet išgirdau pribloškiančią mintį: gyvenimas neegzistuoja. Žmonės taip nuolat kabinasi į gyvenimą, apie jį kalbą, reflektuoja, įsivaizduoja ir planuoja, tačiau toks dalykas, sako pašnekovas, net neegzistuoja, nes jo nei pamatuosi, nei atsuksi, nei suprojektuosi. Viską, ką bandome apibrėžti, viskas prarandama, subliūkšta, viskas tik preliminaru ir sąlygota.

 

Tai kas mes esame šiame taške, kai iš tikrųjų galvojame apie tai, kas šią akimirką esame? Juk tai ne tas pats, kas buvome prieš kelias akimirkas? Esame susikūrę tokį mitą, kuris mus gelbsti pragmatiškame ekonominiame ir socialiniame gyvenime, jog mūsų būtis turi istoriją, su kuria reikia susitapatinti ir ją projektuoti, tęsti, dėti pastangas, atitikti taisykles. Tai veda prie stabilumo iliuzijos, prie tariamo saugumo, bet, jeigu visa tai tik iliuzija, tai kas nutiktų, jeigu imtume neigti gyvenimą kaip tokį savasties variantą, prie kurio esame aklai pripratę? Ar laimės būtų daugiau, ar mažiau?

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 138: apie iliuzijų kančias ir aukštąsias gyvenimo akimirkas

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Dažnai galvoju apie vienybės idėją. Kad visi esame kilę iš vieno ir to paties šaltinio, kad pirminė mūsų prigimtinė energija ir intencija buvo daugmaž vienoda, galgi net identiška. Dualumas, į kurį puolėme materializuodamiesi ir tapdami kintančiomis skirtingomis gyvybės formomis mums padovanojo kančias ir džiaugsmą, ašaras ir ekstazę, harmonijos siekį ir baimę kentėti.

 

Visų dalykų matas šiandien mūsų civilizacijoje, mūsų paprastoje kasdienybėje, kur sutinkame tiek skirtingų žmonių, su kuriais nesusikalbame, yra empatija, t. y. gebėjimas jausti kitą, pateisinti, suprasti ir net pateisinti. Empatija kaip tapatumo galia yra pirmykštė, matyt, kilusi iš pačių mūsų pradžių, kai nebuvome dar tokiose formose, kokiose šiandien esame. Iš esmės atskirumas egzistuoja tik šiame matavime, bet esmėje tai tik iliuzija, kaip, beje, ir daugelis kančių, kurios kyla iš atskirties ir kitoniškumo iliuzijos. Tad iš esmės budizmas sako kaip ir tiesą, teigdamas, kad atsikratęs iliuzijų, pasieki nirvaną, t. y. būvį be kančios.

 

Man tik visą laiką knieti, kodėl tai žinodami, medituodami, keisdamiesi mes nesukuriame kančios nutraukimo? Kodėl taip sunkiai patikime iliuzijos nutraukimu, bet taip paprastai priimame destrukciją ir sukuriame kančios efektą, kaip kokie pirmūnai labai greitai susirandame kančių priežastis, šaltinius ir juos įprasminame, ir taip sunkiai – tą džiaugsmingąją pusę? Kartais atrodo, kad ir kiek besistengsi, kad ir kiek bemedituosi, būsi pozityvus, būsi nusiteikęs mintis kreipti į šviesą, o gyvenimas ima ir vis tiek paspendžia savo spąstus grąžindamas prie socialinio intrigų ir įtampų kupino gyvenimo.

 

Reikia tiek daug šviesos, tiek daug taurios energijos, aukštos vibracijos, kad visa tai keistųsi. Praktiškai šiame gyvenime dirbti, valytis, augti ir vėl valytis; dirbti ir augti kaskart vis ilgiau ir ilgiau išlaikant aukštąsias gyvenimo akimirkas kaip patį natūraliausią savo gyvenimo būvį.

 

Maištinga Siela