Kanaluotoja Erin Lyons apie piramides šiaurėje, Epšteino bylą, vyriškumo ir moteriškumo balansą, demonus ir angelus

 

Šiame „Wisdom From North“ laidos epizode vedėja gilinasi į gilias egzistencines temas su buvusia Volstryto specialiste, o dabar – dvasine mokytoja Erin Lyons. Pokalbio metu nagrinėjamos temos apie dvasingumą, kolektyvinę sąmonę ir paslėptas realybės puses, pabrėžiant, kad priėmimas yra pirmasis žingsnis link tikrojo pabudimo. Erin kanaluoja „Šaltinį“, kuris teigia, jog dabartinė pasaulio situacija skatina stiprių, dažnai neigiamų emocijų bangas. Pasak „Šaltinio“, svarbu šių emocijų neignoruoti ir nebandyti jų nustumti, o leisti joms tinkamai cirkuliuoti per save, išgyventi jas kaip „dvasinį kurą“ ir vėliau paversti sąmoningais, prasmingais veiksmais.
 
Pokalbyje išsamiai nagrinėjama poliarumo ir vadinamųjų „žemesnių angelų“ samprata. Šios būtybės, pasak kanaluojamos informacijos, yra atsidūrusios maište prieš visą kūrimo procesą, nes neturi fizinio kūno, kurį turi žmonės. Jų tikslas – manipuliuoti žmonėmis, silpninant jų vibracijas per neigiamus sprendimus ar priklausomybes. Kai žmogus pasineria į žemą vibraciją, pavyzdžiui, per narkotikų ar alkoholio vartojimą, jis praranda savo valios autoritetą, o žemesnės vibracijos būtybės gali per jį patirti fizinio pasaulio pojūčius. Tokiu būdu vyksta nuolatinis „dvasinis karas“ mūsų dimensijoje, kuriame šios būtybės veikia kaip dažnis, prieinamas tiems, kurie su jais rezonuoja.
 
Viena svarbiausių pokalbio temų yra „melagingos šviesos matrica“ (angl. false light matrix), kurią „Šaltinis“ apibūdina kaip iliuzinę realybę, grindžiamą baime. Tai realybės versija, kurioje žmogus pamiršta savo dieviškąją prigimtį ir operuoja baimės pagrindu, jausdamasis tarsi „košmare“. Tačiau ši matrica nėra „tikra“ – tai tik energetinis tinklas, į kurį žmogus įsijungia savo mintimis ir įsitikinimais. Pabudimas reiškia perėjimą į „kristalinę matricą“, kai žmogus suvokia, jog pats yra savo realybės kūrėjas. Tai nėra pabėgimas nuo gyvenimo sunkumų, o suvokimas, kad žmogus niekada nebuvo auka, o pats dalyvauja kuriant kolektyvinę realybę.
 
Aptariant Epšteino atvejį, „Šaltinis“ pateikia provokuojantį požiūrį, teigdamas, kad jis buvo dvasia, sutikusi atspindėti dabartinę žmonijos būklę ir būti „makro veidrodžiu“ mikro patirtims, kurios vyksta kasdien. Ši informacija, pasak „Šaltinio“, nebuvo visiškai svetima žmonijos kolektyvinei pasąmonei – žmonės giliai viduje žinojo apie vykstančią prievartą, tačiau pasirinko nežiūrėti ir ignoruoti tiesą dėl saugumo jausmo. Epšteino byla traktuojama kaip priemonė, skirta pažadinti žmoniją iš ignorancijos būsenos, nes ignoruojant tiesą nebegalima pasiekti dvasinio balanso ir susigrąžinti savo galios.
 
Dvasinis pabudimas, pasak pokalbio dalyvių, reikalauja radikalaus požiūrio pokyčio – tai nėra vien „šviesa ir meilė“, tai yra visų įmanomų emocijų ir patirčių priėmimas. Meilė šiuo kontekstu apibrėžiama kaip visapusiškas supratimas, jog kiekviena emocija, net ir pati sunkiausia – liūdesys, pyktis ar neviltis – turi savo vertę. Tik priėmus visą žmogaus patirtį, įskaitant tai, ką mes vadiname „tamsa“, žmogus gali liautis jautęsis auka ir suvokti, kad viskas yra „Šaltinio“ dalis. Tai taip pat susiję su karminiu balansu: jei dvasia šiame gyvenime atsisako priimti kitą (pvz., kitą rasę ar lytį), ji gali sugrįžti kitoje inkarnacijoje būtent kaip tas „kitas“, siekdama patirti balansą.
 
Pokalbio metu paliečiama moterų ir jų energetikos tema. Teigiama, kad moterys savyje nešioja pačius gamtos dėsnius, o jų menstruacinis ciklas yra tiesiogiai susijęs su Mėnuliu. „Šaltinis“ pabrėžia, kad plačiai paplitęs naratyvas apie „nekontroliuojamus“ moterų hormonus ir emocijų svyravimus yra tikslinga rinkodaros bei propagandos priemonė, kuria siekiama susilpninti moterų pasitikėjimą savimi. Kai moteris mano, jog jos emocijos yra nekontroliuojamos, ji praranda pasitikėjimą savimi kaip lydere, o tai yra būtent tai, ko „tamsioji pusė“ siekia – išlaikyti planetą išbalansuotą.
 
Aiškinama, kad gamtos tvarkoje moteris yra natūrali lyderė, kuri vadovaujasi intuicija ir meile, o vyriškas pradas yra skirtas apsaugai ir aprūpinimui. Sveikas vyriškas pradas, anot „Šaltinio“, randa harmoniją ne kovodamas dėl valdžios, o pasiduodamas moteriškai lyderystei, kuri veda į meilę. Daugelis vyrų šiandien yra „išėję iš rikiuotės“, nes buvo programuojami neapkęsti moteriškumo, nors giliai viduje jį myli. Šis vidinis konfliktas sukelia kančią, o moterys, atgailaudamos savo lyderystę ir pasitikėjimą, gali padėti vyrams grįžti į savo tikrąją funkciją.
 
Kalbant apie vaisingumą bei sąmoningą motinystę, pokalbyje pabrėžiama, kad viskas priklauso nuo dvasinių sutarčių, o ne nuo linijinio laiko ar biologinių normų. Vaisingumo problemos dažnai kyla ne dėl fizinio kūno trūkumų, o dėl poreikio išmokti pasidavimo pamokas. „Šaltinis“ teigia, kad vaiko dvasia pati pasirenka laiką, kada ateiti, ir dažnai tai nutinka tada, kai moteris nustoja jausti gėdą ar spaudimą ir visiškai atsiduoda procesui, bendradarbiaudama su ateinančia siela.
 
Aptariant galimą „šviesos blyksnį“ (Solar Flash), „Šaltinis“ pateikia dvejopą interpretaciją: tai gali būti tiek fiziniai reiškiniai, tokie kaip masiniai elektros energijos tiekimo sutrikimai, tiek ezoterinis, vidinis milijonų žmonių pabudimas. Šis įvykis nėra vienas „magiškas“ momentas, o veikiau žmonių kolektyvinis šuolis į aukštesnės dimensijos realybę. Kiekvienas individas šią patirtį interpretuos pagal savo mentalinį pasirengimą ir būtinybę suvokti naująją realybę. Kontaktas su kitomis civilizacijomis – tiek ekstraterestrinėmis, tiek gyvenančiomis Žemės viduje ar vandenyse – taip pat yra susijęs su sąmonės lygio pakėlimu, kai žmonija išmoks priimti kitas būtybes be baimės.
 
Šiaurės regionas pokalbyje minimas kaip vieta, kurioje esama neatrastų Anunaki sukurtų piramidžių ir struktūrų, tarnaujančių kaip planetos energetiniai tinkleliai. Šios struktūros, kurios ateityje bus atrastos, rodo, kad mūsų istorija ir kūryba yra gerokai sudėtingesnė, nei mes manome. Pasak „Šaltinio“, šios civilizacijos laukia, kol žmonija pasieks tokį dažnį, kuriame baimė nebus dominuojanti jėga, kad būtų galima užmegzti atvirą kontaktą.
 
Galiausiai, pabrėžiama, kad nors pagalba ateina ir „Šaltinis“ nuolat palaiko, svarbu atpažinti „interferenciją“ – neigiamą įtaką, kuri nuolat bando pasėti abejones dvasiniame kelyje. Kai žmogus klausosi tiesos, žemesnės vibracijos balsas gali kuždėti, kad tai nesąmonė arba kad informacija yra išgalvota, bandydamas atitraukti nuo augimo. Todėl būtina išlaikyti aukštą vibraciją, praktikuoti savimeilę, kuri Erin Lyons reiškia buvimą savo pačios komandoje 100 proc. laiko, net ir klystant, ir nuolat klausytis savo vidinio žinojimo.
 
Pokalbio pabaigoje Erin pasidalija savo asmenine patirtimi – kaip būdama paieškų kelyje ji patyrė LSD patirtį, kurios metu „mirė“ ir buvo reabsorbuota į gryną sąmonę, kas ir tapo jos dvasinio pabudimo katalizatoriumi. Nors ji siekė atsitraukti nuo pasaulio ir tapti guru, „Šaltinis“ jai liepė grįžti į Volstryto aplinką, kad sukauptų reikiamą patirtį. Tai dar kartą patvirtina „Šaltinio“ žinią, jog gyvenimas neturi vieno „teisingo“ kelio.

 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 154: gėrio ir blogio kova tėra tik to paties dieviškumo žaidimas ir pasireiškimas

Sveiki,

 

Iliuzija, kad skirtybės egzistuoja, kad vyksta amžina gėrio ir blogio kova, kad tamsa ir šviesa yra amžinai opozicijoje. Tai gali pasirodyti tik iš laikinosios žemiškos kančios ir palaimos perspektyvos, kur šios energijos mainosi, maišosi, susitinka ir susikerta, tačiau tiek tamsuma, tiek šviesa ateina iš to paties dieviškojo šaltinio, kuris žaidžia savais patyrimais. Taigi.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 127: audringoje jūroje tu pažinsi save

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ir audringoje jūroje,

Kurioje nėra net kranto,

Iš kuriuo tavęs švyturio šviesomis lauktų,

Žinok,

Kad paklydimas tėra tik galimybė vis tiek sugrįžti.

 

Žinok, kad ten, už tų audringų bangų

Visada yra kita perspektyva

Ir jūra gali būti dosni, rami ir maloninga.

 

Kaip ir tą akimirką,

Kai atsidursi išmestas bangų

Pačioje nuostabiausioje saloje,

Žinok,

Kad bus ir vėl audra,

Kuri tave išbandys.

 

Kokia viso to prasmė?

Kančios ir išsiblaškymo esmė?

 

Patirti. Patirti. Patirti.

Ir pažinti tą patyrimą

Kaip savasties dalį.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 125: ar reikia visomis išgalėmis vengti negatyvumo?

 

Sveiki,

 

Garsus šiuolaikinis filosofas Byung-Chul Han teigia, kad šiuolaikiniai žmonės šalinasi negatyvumo visomis išgalėmis, atitolina skausmą, traumas, iš visų jėgų bando racionaliai sudėlioti gyvenimo planą, kad nebūtų kančios, o bet koks liūdesiukas vienareikšmiškai suvokiamas kaip trikdis, liga, nepatogumas, kurį reikia ne išgyventi, o pašalinti.

 

Šiandien man dirgli diena. Nesijaučiu laimingas, tačiau nieko nedarau ypatingo, kad būčiau laimingas. Tiesiog tokia diena ir tokia būsena, emocija.

 

„Normaliam pasauly“ – ką reiškia normalus pasaulis? – turėčiau stengtis prasiblaškyti ir veikti geresnės savijautos naudai. Nes... nes niekas nenori kančios. Bet dabar galvoju: jeigu iš tikrųjų būtume būtybės be negatyvaus aspekto ir nepatirtume emocinio ir dvasinio skausmo, juk iš tikrųjų būtume kaip... teletabiai, netgi dar keistesni, nes teletabiai bent jau savo šalyje susiduria su kokia nors dilema, kurią išsprendžia per vieną seriją, o mes būtume be jokio savisaugos instinkto, toleruotume viską, net patį didžiausią blogį, nes negalėtume pamatuoti, diferencijuoti, atsirinkti, kas yra kas, tad, kad ir kaip bepažiūrėsi, Byung-Chul Han mąsto lyg ir logiškai. Iššluodami visą negatyvą iš gyvenimo iš tikrųjų esame be kriterijų ir kompaso, tad kartais, netgi rašant pozityvumo įrašus, norisi nemažai kalbėti apie tamsesnes puses, nes kas gi yra pozityvumas be negatyvumo? Ogi tikriausiai niekas. Kaip ir šviesa be tamsos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: gamtininkas Henrikas Gudavičius apie gamtą, harmoniją ir teisingo gyvenimo požiūrį

 

Sveiki,

Pagalvojau, kokie teisingi gamtininko Henriko Gudavičiaus (g. 1943) pasakyti žodžiai. Dalijuosi.

„Žemė yra gyva, ir viskas, kas iš jos atsiranda, taip pat yra gyvas. Todėl ir nusipelno pagarbos. Negalima žemės sliekų dusinti trąšomis ir pesticidais. Ne tiktai sliekai, bet ir visa nesuskaičiuojama dirvožemio mikrofauna dirba mūsų labui, reikia tai pastebėti ir įvertinti. Štai tada kiekviena žolelė , žvelgianti į save, bus gyduolė. Gydo ne tiktai žolelė, bet ir tas bandymas pamatyti, ta nuolanki pagarba.ir tada, kai matome šalia tako žaliuojančią kerėčiažolę, ir tada, kai žvelgiame į laisvėje gyvenantį tigrą.“ Hendrikas Gudavičius

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 117: pajusk, kada ateina harmonija ir vidinė ramybė

 

Sveiki,

Yra toks lengvumas, kuris įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena lengvą drugio plazdėjimą.

Kaip apibūdinti to jausmo dėkingumą?

Viskas yra gerai, viskas yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti, kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja „Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.

Šiandien skyriau tam laiko.

Prisiminiau Henriko Radausko eilėraščio „Pasaka“ nuotrupą:

<...>

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,

Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -

Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,

Ir mirga margas spindulių lietus.

 

<...>

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytojas William Paul Young apie gyvenimo kančią ir grožį, prasmę ir pokyčius

 Sveiki,

Labai seniai, kai dar blaškydavausi Vilniaus gatvėmis ir buvau tarsi su išlupta siela, ėmiau ir iš paskutinių skatikų nusipirkau amerikiečių rašytojo Williamo P. Youngo romaną „Trobelę“, tikėdamas viršelio skambiomis antraštėmis, kad šioji knyga pakeis manąjį gyvenimą. Tai nėra savipagalbos knyga, bet tąkart perskaičiau, nuteikė kaip kūrinys optimistiškai, tačiau poveikio, deja, žadėto nebuvo. Gal ne laiku ir ne vietoj? Pasirodžiusi ekranizacija verčiama „Pašiūrė“ dar labiau nuvylė, tačiau visgi visada, prie ko prisilietei, vienaip ar kitaip grįžta.

Šiandien iš bernardinai.lt puslapio sužinojau, kad William P. Young gegužės 11 dieną sukanka 70 metų. Bernardinai.lt labai riekalingas portalas, neįtikėtina, kaip jis išsilaikė tiek metų! Jis taip pat savo facebooko puslapyje skelbia dienos citatas.

„Nepamiršk, kad nepaisant viso tavo skausmo ir sielvarto tave supa grožis, kūrybos stebuklas, menas, muzika ir kultūra, juokas ir meilės garsai, šnabždamos viltys ir šventės, naujas gyvenimas ir pokyčiai, susitaikymas ir atleidimas.“ William P. Young

William Paul Young (gimęs 1955 m. gegužės 11 d.) yra kanadiečių rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo debiutinio romano „Trobelė“ („The Shack“), kuris tapo neįtikėtinu pasauliniu bestseleriu. Jo gyvenimo kelias iki literatūrinės sėkmės buvo vingiuotas ir paženklintas tiek džiaugsmais, tiek iššūkiais, kurie vėliau atsispindėjo jo kūryboje ir pasaulėžiūroje. Young užaugo Naujosios Gvinėjos aukštumose, kur jo tėvai dirbo misionieriais tarp vietinių Dani žmonių. Ši ankstyva patirtis, būnant tarp skirtingų kultūrų ir religinių perspektyvų, formavo jo atvirą ir tolerantišką požiūrį į tikėjimą ir dvasingumą. Vėliau šeima persikėlė į Kanadą, kur Young patyrė sunkumų prisitaikant prie naujos aplinkos ir susidūrė su asmeninėmis traumomis. Jis studijavo religijos mokslus ir kurį laiką dirbo įvairiose srityse, įskaitant darbus statybose ir ofise. Šie įvairūs gyvenimo etapai suteikė jam gilios įžvalgos apie žmogiškąją patirtį, skausmą, praradimą ir atleidimo svarbą, kurios vėliau tapo pagrindinėmis jo kūrybos temomis.

Romano „Trobelė“ istorija yra ne mažiau įdomi nei paties autoriaus gyvenimas. Iš pradžių Young šią istoriją parašė kaip dovaną savo šeimai ir draugams, norėdamas jiems perteikti savo asmeninį supratimą apie Dievą ir atleidimą po didelės tragedijos. Knyga pasakoja apie Mackenzi Allen Phillips, kuris po siaubingos dukters nužudymo giliai grimzta į sielvartą ir kaltės jausmą. Praėjus keleriems metams po tragedijos, jis gauna mįslingą kvietimą sugrįžti į trobelę, kurioje įvyko nusikaltimas. Ten jis susitinka su trimis neįprastomis būtybėmis, įkūnijančiomis Šventąją Trejybę – Dievą Tėvą (vaizduojamą kaip malonią afroamerikietę moterį, vardu Papa), Jėzų ir Šventąją Dvasią (vaizduojamą kaip azijietę moterį, vardu Sarayu). Praleisdamas laiką su jomis, Mack giliai išgyvena savo skausmą, užduoda sudėtingus klausimus apie Dievo prigimtį ir blogio egzistavimą pasaulyje, ir galiausiai atranda kelią į atleidimą ir gydymą. Knyga pirmą kartą buvo išleista 2007 m. gegužės mėn. ir iš pradžių buvo savarankiškai išleista. Vėliau ji sulaukė didžiulio populiarumo, tapo ilgalaikiu bestseleriu ir buvo išversta į daugybę kalbų. „Trobelė“ sukėlė nemažai diskusijų dėl savo netradicinio Dievo vaizdavimo ir teologinių interpretacijų, tačiau daugelis skaitytojų ją įvertino už nuoširdų ir jaudinantį požiūrį į skausmą, tikėjimą ir atleidimą.

William P. Young savo interviu ir rašymuose dažnai dalijasi savo nuostatomis apie rašymą, kūrybą ir žmones. Jis pabrėžia, kad rašymas jam yra ne tiek profesija, kiek būdas tyrinėti savo vidinį pasaulį ir megzti ryšį su kitais žmonėmis. Jo kūrybos varomoji jėga yra noras dalytis savo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimis, ypač susijusiomis su skausmu, praradimu ir vilties paieškomis. Young tiki, kad kiekvienas žmogus turi unikalią ir vertingą istoriją, kurią verta papasakoti. Jis ragina rašytojus būti drąsiems ir nuoširdiems savo kūryboje, nebijoti pažeidžiamumo ir leisti savo asmeninėms patirtims praturtinti pasakojimus. Rašytojas taip pat akcentuoja kūrybos kaip bendradarbiavimo su Dievu arba aukštesne jėga idėją, teigdamas, kad kūrybinis procesas gali būti dvasinė praktika. Kalbėdamas apie žmones, Young išreiškia gilų tikėjimą jų gebėjimu augti, keistis ir rasti prasmę net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Jo kūryboje dažnai nagrinėjamos atleidimo, empatijos ir meilės temos, kurias jis laiko esminėmis žmogiškųjų santykių ir asmeninio išsipildymo sąlygomis. Young savo rašymu siekia ne pateikti galutinius atsakymus, o skatinti dialogą, kelti klausimus ir atverti naujas perspektyvas į gyvenimą, tikėjimą ir tarpusavio supratimą.

Maištinga Siela

Aktualijos: Kodėl negalime visada išlikti harmoningi ir aukštose vibracijose? (Pagal Maya Grey)

Sveiki,

Šiandien atsikėliau po kelių savaičių stagnacijos su gerąja mintimi, kad pasaulis priklauso man ir santykis ir kokybė su juo eina nuo pozityvaus mąstymo. Taip, taip, žinau, senos vadovėlinės tiesos, kurios, atrodo, suveikia momentaliai, bet išlikti tose aukštesnėse egzistencinėse vibracijose, kai esi įsuktas į dienos ritmo tėkmę – darbas, ruošimasis darbui ir t. t. Atrodo, kad neturi pasirinkimo. Pasirinkimą visada turi.

Vis galvojau, kodėl neišlaikau tų aukštųjų gyvenimo akimirkų, prie kurių visai neseniai buvau taip priartėjęs ir, Dievas mato, nesu religingas, bet dar niekada nebuvau jautęsis taip puikiai – darbas su savimi, šypsaisi ir tau pasaulis šypsosi, visur matai vien ženklus ir Visatos pritarimą ir po to atsitinka taip, kad užanki kaip tvenkinys, nes vieną dieną grįžti iš darbo labiau pavargęs nei įprastai, o po to žiūrėk vėlei, kai nebesinori ir prarandi tą vidinį darbą su savimi. Bet juk nieko pasaulyje nėra svarbiau už tave patį. Žmona? Vaikai? Būstas? Viskas prarandama, viskas kinta, o štai tu, kol esi šiame kūne, vis gyveni ir tik tu mintimis, jausmais ir veiksmais formuoji kasdienybę.

Apie tai, kodėl nepavyksta išlaikyti tą ritmą, aukštesniąsias vibracijas, puikiai pasako įvairių dvasinių praktikų vedėja Maya Grey, kurios puikių ir gilių meditacijų įrašų rasite YouTube paskyroje. Na, o šiame vaizdo įraše ji atskleidžia, kas iš esmės trukdo, kad kai kurios svajonės, o svajonę mūsų daugiau ar mažiau ta pati – jaustis nuolat puikiai, savimi, būti meilėje ir gausoje, patirti ir pažinti pačius įdomiausius dalykus gyvenime, išlikti stabiliai augančiu, evoliucionuojančiu ir padedančiu kitiems ir už tai būti apdovanotam. Maya Grey išsako tris lygmenis, kurie iš esmės gali būti ir kliūtys, bet kartu ir potencialus raktas į ilgalaikį aukštesnių vibracijų ir geresnės savijautos užtvirtinimą, kad tai nebūtų tik trumpalaikė meditacinė pasekmė.

Siekime viso šito.

Jūsų Maištinga Siela