2026 m. birželio 19 d., penktadienis
Kanaluotoja Erin Lyons apie piramides šiaurėje, Epšteino bylą, vyriškumo ir moteriškumo balansą, demonus ir angelus
2025 m. lapkričio 16 d., sekmadienis
Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 154: gėrio ir blogio kova tėra tik to paties dieviškumo žaidimas ir pasireiškimas
Sveiki,
Iliuzija, kad skirtybės egzistuoja, kad vyksta amžina
gėrio ir blogio kova, kad tamsa ir šviesa yra amžinai opozicijoje. Tai gali
pasirodyti tik iš laikinosios žemiškos kančios ir palaimos perspektyvos, kur
šios energijos mainosi, maišosi, susitinka ir susikerta, tačiau tiek tamsuma,
tiek šviesa ateina iš to paties dieviškojo šaltinio, kuris žaidžia savais
patyrimais. Taigi.
Maištinga Siela
2025 m. liepos 5 d., šeštadienis
Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 127: audringoje jūroje tu pažinsi save
Sveiki, skaitytojai,
Ir audringoje jūroje,
Kurioje nėra net kranto,
Iš kuriuo tavęs švyturio šviesomis lauktų,
Žinok,
Kad paklydimas tėra tik galimybė vis tiek sugrįžti.
Žinok, kad ten, už tų audringų bangų
Visada yra kita perspektyva
Ir jūra gali būti dosni, rami ir maloninga.
Kaip ir tą akimirką,
Kai atsidursi išmestas bangų
Pačioje nuostabiausioje saloje,
Žinok,
Kad bus ir vėl audra,
Kuri tave išbandys.
Kokia viso to prasmė?
Kančios ir išsiblaškymo esmė?
Patirti. Patirti. Patirti.
Ir pažinti tą patyrimą
Kaip savasties dalį.
Maištinga Siela
2025 m. birželio 29 d., sekmadienis
Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 125: ar reikia visomis išgalėmis vengti negatyvumo?
Sveiki,
Garsus šiuolaikinis filosofas Byung-Chul Han teigia,
kad šiuolaikiniai žmonės šalinasi negatyvumo visomis išgalėmis, atitolina
skausmą, traumas, iš visų jėgų bando racionaliai sudėlioti gyvenimo planą, kad
nebūtų kančios, o bet koks liūdesiukas vienareikšmiškai suvokiamas kaip
trikdis, liga, nepatogumas, kurį reikia ne išgyventi, o pašalinti.
Šiandien man dirgli diena. Nesijaučiu laimingas,
tačiau nieko nedarau ypatingo, kad būčiau laimingas. Tiesiog tokia diena ir
tokia būsena, emocija.
„Normaliam pasauly“ – ką reiškia normalus pasaulis? –
turėčiau stengtis prasiblaškyti ir veikti geresnės savijautos naudai. Nes...
nes niekas nenori kančios. Bet dabar galvoju: jeigu iš tikrųjų būtume būtybės
be negatyvaus aspekto ir nepatirtume emocinio ir dvasinio skausmo, juk iš
tikrųjų būtume kaip... teletabiai, netgi dar keistesni, nes teletabiai bent jau
savo šalyje susiduria su kokia nors dilema, kurią išsprendžia per vieną seriją,
o mes būtume be jokio savisaugos instinkto, toleruotume viską, net patį
didžiausią blogį, nes negalėtume pamatuoti, diferencijuoti, atsirinkti, kas yra
kas, tad, kad ir kaip bepažiūrėsi, Byung-Chul Han mąsto lyg ir logiškai. Iššluodami
visą negatyvą iš gyvenimo iš tikrųjų esame be kriterijų ir kompaso, tad kartais,
netgi rašant pozityvumo įrašus, norisi nemažai kalbėti apie tamsesnes puses,
nes kas gi yra pozityvumas be negatyvumo? Ogi tikriausiai niekas. Kaip ir
šviesa be tamsos.
Jūsų Maištinga Siela
2025 m. birželio 7 d., šeštadienis
Šios dienos citata: gamtininkas Henrikas Gudavičius apie gamtą, harmoniją ir teisingo gyvenimo požiūrį
Sveiki,
Pagalvojau, kokie
teisingi gamtininko Henriko Gudavičiaus (g. 1943) pasakyti žodžiai.
Dalijuosi.
„Žemė yra gyva, ir
viskas, kas iš jos atsiranda, taip pat yra gyvas. Todėl ir nusipelno pagarbos. Negalima
žemės sliekų dusinti trąšomis ir pesticidais. Ne tiktai sliekai, bet ir visa
nesuskaičiuojama dirvožemio mikrofauna dirba mūsų labui, reikia tai pastebėti
ir įvertinti. Štai tada kiekviena žolelė , žvelgianti į save, bus gyduolė. Gydo
ne tiktai žolelė, bet ir tas bandymas pamatyti, ta nuolanki pagarba.ir tada,
kai matome šalia tako žaliuojančią kerėčiažolę, ir tada, kai žvelgiame į
laisvėje gyvenantį tigrą.“ Hendrikas Gudavičius
Maištinga Siela
2025 m. gegužės 22 d., ketvirtadienis
Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 117: pajusk, kada ateina harmonija ir vidinė ramybė
Sveiki,
Yra toks lengvumas, kuris
įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja
į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau
šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja
sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena
lengvą drugio plazdėjimą.
Kaip apibūdinti to jausmo
dėkingumą?
Viskas yra gerai, viskas
yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti,
kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir
džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai
visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti
ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja
„Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.
Šiandien skyriau tam
laiko.
Prisiminiau Henriko
Radausko eilėraščio „Pasaka“ nuotrupą:
<...>
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,
Ir mirga margas spindulių lietus.
<...>
Jūsų Maištinga Siela
2025 m. gegužės 11 d., sekmadienis
Šios dienos citata: rašytojas William Paul Young apie gyvenimo kančią ir grožį, prasmę ir pokyčius
Sveiki,
Labai seniai, kai dar
blaškydavausi Vilniaus gatvėmis ir buvau tarsi su išlupta siela, ėmiau ir iš
paskutinių skatikų nusipirkau amerikiečių rašytojo Williamo P. Youngo romaną „Trobelę“,
tikėdamas viršelio skambiomis antraštėmis, kad šioji knyga pakeis manąjį
gyvenimą. Tai nėra savipagalbos knyga, bet tąkart perskaičiau, nuteikė kaip kūrinys
optimistiškai, tačiau poveikio, deja, žadėto nebuvo. Gal ne laiku ir ne vietoj?
Pasirodžiusi ekranizacija verčiama „Pašiūrė“ dar labiau nuvylė, tačiau visgi
visada, prie ko prisilietei, vienaip ar kitaip grįžta.
Šiandien iš
bernardinai.lt puslapio sužinojau, kad William P. Young gegužės 11 dieną
sukanka 70 metų. Bernardinai.lt labai riekalingas portalas, neįtikėtina, kaip
jis išsilaikė tiek metų! Jis taip pat savo facebooko puslapyje skelbia dienos
citatas.
„Nepamiršk, kad nepaisant
viso tavo skausmo ir sielvarto tave supa grožis, kūrybos stebuklas, menas,
muzika ir kultūra, juokas ir meilės garsai, šnabždamos viltys ir šventės,
naujas gyvenimas ir pokyčiai, susitaikymas ir atleidimas.“ William
P. Young
William Paul Young
(gimęs 1955 m. gegužės 11 d.) yra kanadiečių rašytojas, labiausiai žinomas dėl
savo debiutinio romano „Trobelė“ („The Shack“), kuris tapo neįtikėtinu
pasauliniu bestseleriu. Jo gyvenimo kelias iki literatūrinės sėkmės buvo
vingiuotas ir paženklintas tiek džiaugsmais, tiek iššūkiais, kurie vėliau
atsispindėjo jo kūryboje ir pasaulėžiūroje. Young užaugo Naujosios Gvinėjos
aukštumose, kur jo tėvai dirbo misionieriais tarp vietinių Dani žmonių. Ši
ankstyva patirtis, būnant tarp skirtingų kultūrų ir religinių perspektyvų,
formavo jo atvirą ir tolerantišką požiūrį į tikėjimą ir dvasingumą. Vėliau
šeima persikėlė į Kanadą, kur Young patyrė sunkumų prisitaikant prie naujos
aplinkos ir susidūrė su asmeninėmis traumomis. Jis studijavo religijos mokslus
ir kurį laiką dirbo įvairiose srityse, įskaitant darbus statybose ir ofise. Šie
įvairūs gyvenimo etapai suteikė jam gilios įžvalgos apie žmogiškąją patirtį,
skausmą, praradimą ir atleidimo svarbą, kurios vėliau tapo pagrindinėmis jo
kūrybos temomis.
Romano „Trobelė“ istorija
yra ne mažiau įdomi nei paties autoriaus gyvenimas. Iš pradžių Young šią
istoriją parašė kaip dovaną savo šeimai ir draugams, norėdamas jiems perteikti
savo asmeninį supratimą apie Dievą ir atleidimą po didelės tragedijos. Knyga
pasakoja apie Mackenzi Allen Phillips, kuris po siaubingos dukters nužudymo
giliai grimzta į sielvartą ir kaltės jausmą. Praėjus keleriems metams po
tragedijos, jis gauna mįslingą kvietimą sugrįžti į trobelę, kurioje įvyko
nusikaltimas. Ten jis susitinka su trimis neįprastomis būtybėmis,
įkūnijančiomis Šventąją Trejybę – Dievą Tėvą (vaizduojamą kaip malonią
afroamerikietę moterį, vardu Papa), Jėzų ir Šventąją Dvasią (vaizduojamą kaip
azijietę moterį, vardu Sarayu). Praleisdamas laiką su jomis, Mack giliai išgyvena
savo skausmą, užduoda sudėtingus klausimus apie Dievo prigimtį ir blogio
egzistavimą pasaulyje, ir galiausiai atranda kelią į atleidimą ir gydymą. Knyga
pirmą kartą buvo išleista 2007 m. gegužės mėn. ir iš pradžių buvo savarankiškai
išleista. Vėliau ji sulaukė didžiulio populiarumo, tapo ilgalaikiu bestseleriu
ir buvo išversta į daugybę kalbų. „Trobelė“ sukėlė nemažai diskusijų dėl savo
netradicinio Dievo vaizdavimo ir teologinių interpretacijų, tačiau daugelis
skaitytojų ją įvertino už nuoširdų ir jaudinantį požiūrį į skausmą, tikėjimą ir
atleidimą.
William P. Young savo
interviu ir rašymuose dažnai dalijasi savo nuostatomis apie rašymą, kūrybą ir
žmones. Jis pabrėžia, kad rašymas jam yra ne tiek profesija, kiek būdas
tyrinėti savo vidinį pasaulį ir megzti ryšį su kitais žmonėmis. Jo kūrybos
varomoji jėga yra noras dalytis savo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimis, ypač
susijusiomis su skausmu, praradimu ir vilties paieškomis. Young tiki, kad
kiekvienas žmogus turi unikalią ir vertingą istoriją, kurią verta papasakoti.
Jis ragina rašytojus būti drąsiems ir nuoširdiems savo kūryboje, nebijoti
pažeidžiamumo ir leisti savo asmeninėms patirtims praturtinti pasakojimus.
Rašytojas taip pat akcentuoja kūrybos kaip bendradarbiavimo su Dievu arba
aukštesne jėga idėją, teigdamas, kad kūrybinis procesas gali būti dvasinė
praktika. Kalbėdamas apie žmones, Young išreiškia gilų tikėjimą jų gebėjimu
augti, keistis ir rasti prasmę net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Jo
kūryboje dažnai nagrinėjamos atleidimo, empatijos ir meilės temos, kurias jis
laiko esminėmis žmogiškųjų santykių ir asmeninio išsipildymo sąlygomis. Young
savo rašymu siekia ne pateikti galutinius atsakymus, o skatinti dialogą, kelti
klausimus ir atverti naujas perspektyvas į gyvenimą, tikėjimą ir tarpusavio
supratimą.
Maištinga Siela








