Sveiki,
Iliuzija, kad skirtybės egzistuoja, kad vyksta amžina
gėrio ir blogio kova, kad tamsa ir šviesa yra amžinai opozicijoje. Tai gali
pasirodyti tik iš laikinosios žemiškos kančios ir palaimos perspektyvos, kur
šios energijos mainosi, maišosi, susitinka ir susikerta, tačiau tiek tamsuma,
tiek šviesa ateina iš to paties dieviškojo šaltinio, kuris žaidžia savais
patyrimais. Taigi.
Maištinga Siela
Sveiki,
Dar vienas sekmadienis! Tai metas, kada galima pakilti
virš kasdienybės ir sklęsti iš visiškai tolygios ir plačios perspektyvos. Viskas,
kas nutinka ir yra, nuo visko galima atsiriboti ir vertinti ne kaip „gerai“ ir
blogai“, o besąlygiškai susitaikant, kad kartais pernelyg sureikšminame gerumą
ir blogumą, kad visgi visos opozicijos, kurias manomės taip puikiai žiną, iš
tikrųjų pasitarnauja viena kitai.
Čia prisiminiau J. W. Goethės dramą „Faustas“, kuriame
viena iš pagrindinių idėjų yra tai, kad Mefistofelis, kuris šiaip suvokiamas
kaip blogis, suktas velnias, iš tikrųjų jo pradas yra tik dalis pažinimo kelio,
už kurį nereiktų smerkti Fausto, nes tik išgyvendamas klaidą, jis iš esmės
tobulėja.
Juk panašiai ir mūsų pačių gyvenimuose. Geriausia yra
meditacija, kuri leidžia atsitokėti ir atsitraukti nuo inertiškų įsisenėjusių
mechaniškų tikrovės suvokimo modelių. Viskas yra kur kas paprasčiau ir
laisviau, nei mums gali atrodyti. Didelė dalis mūsų problemų yra įsitikinimai,
kurie mus labai suvaržo. Visas gyvenimas yra įsitikinimų laužymas ir naujų ribų
atradimas. Vos tik riba tampa suvokiama ir aiški, dera ją laužyti ir vėl
patirti nauja. Tuo žmogus primena jūra: jam lemta iškilti kaip bangai, įgauti
aukščiausią savo forma, sudužti, sutekėti atgal į vandenyną ir vėlei užgimti
nešamos srovės iš naujo.
Maištinga Siela
Sveiki, skaitytojai,
Ir audringoje jūroje,
Kurioje nėra net kranto,
Iš kuriuo tavęs švyturio šviesomis lauktų,
Žinok,
Kad paklydimas tėra tik galimybė vis tiek sugrįžti.
Žinok, kad ten, už tų audringų bangų
Visada yra kita perspektyva
Ir jūra gali būti dosni, rami ir maloninga.
Kaip ir tą akimirką,
Kai atsidursi išmestas bangų
Pačioje nuostabiausioje saloje,
Žinok,
Kad bus ir vėl audra,
Kuri tave išbandys.
Kokia viso to prasmė?
Kančios ir išsiblaškymo esmė?
Patirti. Patirti. Patirti.
Ir pažinti tą patyrimą
Kaip savasties dalį.
Maištinga Siela
