Raidiškumas ir raidiškas mąstymas. Kas yra raidiškumas? (Paaiškinimas ir pavyzdžiai)

 

Sveiki!
 
Raidiškumas – tai pasaulėžiūra, kurioje prarandamas gebėjimas matyti visumą, kontekstą ir gilesnes prasmes, o pasaulis suskyla į atskirus, tarpusavyje nesusijusius fragmentus. „Raidiškas“ žmogus ar visuomenė viską interpretuoja tiesmukiškai, pažodžiui, atmesdami metaforas, simbolius ir daugiamatiškumą. Toks mąstymas yra mąstymo tingumo arba baimės priimti pasaulio sudėtingumą pasekmė, vedanti į aklą tikėjimą primityviomis dogmomis.
 
Žmogaus individualiame gyvenime raidiškumas pasireiškia kaip psichologinis nelankstumas ir empatijos stoka. Individas, kenčiantis nuo raidiškumo, užsidaro savo įsitikinimų kiaute ir nesugeba suprasti kitokio požiūrio. Jis praranda sintezės jausmą, todėl negali sujungti atskirų faktų į prasmingą visumą. Pavyzdžiui, žmogus gali matyti tik vieną konkrečią detalę (pvz., kaimyno tautybę ar religiją), ignoruodamas visą jo asmenybės kontekstą (gerumą, talentus, istoriją). Tai veda į stereotipinį mąstymą, išankstinį nusistatymą ir negatyvius jausmus kitokiam. Raidiškumas atima iš žmogaus galimybę patirti visapusišką pasaulį, kupiną niuansų ir prieštaravimų, paliekant jį vienišą ir izoliuotą savo siaurame pasaulėvaizdyje.
 
Politinėje plotmėje raidiškumas tampa pavojingu įrankiu manipuliuoti masėmis ir kurstyti nesantaiką. Politiniai lyderiai ar ideologijos gali pasinaudoti žmonių polinkiu į supaprastintą pasaulio suvokimą, suformuodami aiškius, dažnai priešiškus „mes“ ir „jie“ vaizdinius. Olgos Tokarczuk pateiktas pavyzdys su vaivorykšte Lenkijoje puikiai iliustruoja, kaip daugiareikšmis simbolis (taikos ir įvairovės ženklas) yra „supažodinamas“ ir paverčiamas „priešo vėliava“. Politinis raidiškumas skatina aklą neapykantą, susipriešinimą ir netgi smurtą prieš tuos, kurie yra laikomi „kitokiais“ ar „nuklypusiais“. Jis naikina demokratijai būtiną dialogą ir kompromisų paiešką, pakeičiant juos griežta hierarchija ir autoritarizmu.
 
Visuomenė, apimta raidiškumo, praranda gebėjimą spręsti sudėtingas problemas ir tampa lengvu taikiniu populistams. Diskusijos tampa neįmanomos, nes kiekvienas argumentas yra priimamas arba atmetamas pagal griežtus, iš anksto nustatytus kriterijus. Kritinis mąstymas yra nuslopintas, o žmonės aklai seka lyderiais, kurie siūlo paprastus, bet neteisingus sprendimus. Tokia visuomenė tampa susiskaldžiusi, nepasitikinti ir nelaiminga. Raidiškumas yra lėta socialinė liga, kuri naikina bendruomeniškumą ir veda į stagnaciją bei konfliktus.
 
Kaip susidaro raidiškumas? Tai yra kompleksinis procesas, kurį lemia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų – švietimo sistema, kuri skatina faktų įsiminimą, o ne kritinį mąstymą ir interpretavimą. Kitas veiksnys – informacinės technologijos ir socialiniai tinklai, kurie sukuria „informacinius burbulus“ ir palengvina greitą, bet paviršutinišką informacijos vartojimą. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina socialinė ir ekonominė nelygybė, kuri skatina nepasitikėjimą ir ieškojimą „atpirkimo ožių“. Galiausiai, raidiškumas gali būti perduodamas iš kartos į kartą per šeimos ir kultūrines tradicijas.
 
Kaip panaikinti raidiškumą? Tai reikalauja pastangų tiek individualiu, tiek visuomeniniu lygmeniu. Individams svarbu ugdyti kritinį mąstymą, empatiją ir gebėjimą toleruoti neapibrėžtumą. Tai galima pasiekti per meną, literatūrą, filosofiją ir keliones. Visuomeniniu lygmeniu būtina reformuoti švietimo sistemą, kad ji skatintų dialogą, bendradarbiavimą ir problemų sprendimą. Taip pat svarbu kovoti su dezinformacija ir kurti erdvę atviroms ir sąžiningoms diskusijoms. Galiausiai, politinėje srityje reikia skatinti politinius lyderius, kurie ieško kompromisų ir vienija visuomenę, o ne skaldo ją.
 
Analizuotini pavyzdžiai
 
Rasizmas ir ksenofobija. Tai yra vienas ryškiausių raidiškumo pavyzdžių, kur žmonės yra vertinami pagal savo rasę ar tautybę, ignoruojant jų individualias savybes ir kontekstą.
 
Religinis fanatizmas. Griežtas religinių dogmų laikymasis, atmetantis kitas religijas ir pasaulėžiūras, yra raidiškumo forma.
 
Politinė poliarizacija. Skirstymas į „kairiuosius“ ir „dešiniuosius“, atmetant bet kokį bendradarbiavimą ar kompromisą, yra politinio raidiškumo pavyzdys.
 
Komercinis redukcionizmas. Produkto supaprastinimas iki jo kainos ar prekės ženklo, ignoruojant jo kokybę ar gamybos procesą, yra vartotojiško raidiškumo pavyzdys.
 
Interneto komentarai. Anoniminiai ir pikti komentarai, kurie yra pagrįsti ne faktais, o emocijomis ir išankstiniais nusistatymais, yra skaitmeninio raidiškumo pavyzdys.
 
Šie pavyzdžiai rodo, kad raidiškumas yra paplitęs reiškinys, kuris pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse. Jis yra pavojingas, nes riboja žmogaus galimybes ir skatina socialinį susiskaldymą. Todėl svarbu suprasti jo prigimtį ir kovoti su juo visomis įmanomomis priemonėmis.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 189: pabandyki suvokti begalybę ir menki rūpesčiai sumenks

 

Sveiki!

Mes daug kalbame apie begalybę, bet dažnai, man regis, iš ribotos perspektyvos, nes kasdien susiduriame fizinėje ir socialinėje erdvėje su ribotumu. Kartais gali atrodyti, kad dvasiniai koučeriai išrado manifestavimą, ypač dabar paplitusį tarp vakariečių, kaip kokią iliuzijos burbulą, kad galime mintimis ir būsenomis apgauti, jog esame visai neriboti ir netgi pusdieviai, užsiimti stačiai tikrovės neigimu. Tai ypač erzina realistus, karjeristus, pragmatiškai ir iš inercijos veikiančius bei racionaliai mąstančius žmones. Tegu.

Kas pasakys, kad nesame begaliniai? Kad milijardai mūsų kūno ląstelių nėra lokalios tos mūsų pačios Visatos atšvaitai ir ten neglūdi ištisos galaktikos su juodosiomis skylėmis ir planetomis, mums nežinomomis civilizacijomis, taikiomis ir kariaujančiomis. Kaip ir kad mes savo tikrovėje gal tik esame kieno nors didelio vienoje menkoje ląstelėje, tiksliau jos pakraštėlyje esančioje galaktikoje, dar viename visa ko atšvaite... Kai pradedi galvoti apie tai, nebežinai, kas yra didelis, o kas mažas, nes proporcijos nebeegzistuoja ir protas suvokia, kad negali prieiti suvokimo apibendrinimo pabaigos. Begalybė. Pabandyti ją suvokti. Juk tai beveik... poezija.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 163: empatijos galima mokytis tyrinėjant World Press Photos nuotraukas

Fotografas: Marijn Fidder / „World Press Photo 2025“.

Sveiki,

 

Šioje nuotraukoje jūs matote Ugandos Kampalos mieste besitreniruojantį Tamale Safalu. Nuotrauka daryta 2024 m. sausio mėnesį. Vienakojis užsispyrėlis.

 

Žinote, kas teikia asmeninės tvirtybės ir susivokimo sunkumuose, kai jau nusibosta visi koučeriai, mokymai, nepavykusios meditacijos? Ogi intensyvus ir meditatyvus World Press Photo tyrinėjimas ir tų istorijų supratimas. Žmonės šioje Žemėje yra neįtikėtinai ištvermingi ir herojiški, jie iš paskutiniųjų savose sąlygose gyvena ir išgyvena, kai, atrodo, jog tai juos turėtų žeminti ir palaužti.

 

Banalybė, bet taip: kaip gerai daugelis iš mūsų gyvename, kai galime įvertinti kitų likimus. Galime žiūrėdami į jų įvairius gyvenimus nusiųsti laimės, palaikymo ir stiprybės vien savo mintimis, drauge stiprindami save pačius.

 

Visas World Press 2025 finalininkes nuotraukas galite pamatyti ČIA.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 154: gėrio ir blogio kova tėra tik to paties dieviškumo žaidimas ir pasireiškimas

Sveiki,

 

Iliuzija, kad skirtybės egzistuoja, kad vyksta amžina gėrio ir blogio kova, kad tamsa ir šviesa yra amžinai opozicijoje. Tai gali pasirodyti tik iš laikinosios žemiškos kančios ir palaimos perspektyvos, kur šios energijos mainosi, maišosi, susitinka ir susikerta, tačiau tiek tamsuma, tiek šviesa ateina iš to paties dieviškojo šaltinio, kuris žaidžia savais patyrimais. Taigi.

 

Maištinga Siela

7 žmogaus būties planų sistema teosofijoje: fizinis, astralinis, eterinis, mentalinis, kauzalinis, budhinis, atminis kūnas

 

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Tikriausiai daugelis iš jūsų žino, kad žmogus nėra sudarytas vien iš fizinio matmens ir sąmonės bei pasąmonės, kaip įprasta manyti Vakarų civilizacijos suvokimo lygmenyje, bet iš esmės egzistuoja visi septyni (kai kas priskaičiuoja ir daugiau arba esamas vadina kiek kitais pavadinimais, akcentuoja kitus aspektus, pvz., emocinis kūnas, kurio čia nebus) būties lygmenų, t. y. būties planai, kurie yra veikiami pačių įvairiausių jėgų, šiandien šiame įraše susipažinsite su visais septyniais būties planais ir jų charakteristika.

 

Septynių būties planų teorija, kaip vientisa ir detalizuota sistema, daugiausia kilo ir buvo ištobulinta Teosofų draugijoje XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Nors pačių planų idėja turi šaknis senovės vedų filosofijoje, Indijos jogų tradicijose (ypač kosha – penkių apvalkalų – koncepcijoje) ir net Kabaloje, sisteminę septynių lygmenų schemą, kaip ji dabar žinoma Vakaruose, suformavo tokie teosofijos lyderiai kaip Helena Blavatsky, Annie Besant ir Charles W. Leadbeater. Jie susistemino Rytų ir Vakarų ezoterines žinias, sukūrė detalią Būties ir žmogaus sąmonės evoliucijos hierarchiją, kuri tapo pagrindiniu šiuolaikinio Vakarų ezoterizmo ir Naujojo Amžiaus judėjimo (New Age) ramsčiu.

 

1. Fizinis kūnas ir būties planas

 

Teosofijoje Fizinis būties planas yra pats tankiausias ir lengviausiai suvokiamas Būties lygmuo, apimantis visą materialią visatą. Jis egzistuoja dėl eterinio plano, kuris veikia kaip subtilesnis ir nematerialus energijos šablonas, palaikantis fizinę formą ir gyvybę. Šis planas apima visą materiją nuo kietųjų kūnų iki skysčių ir dujų, ir yra valdomas gamtos dėsnių, kuriuos tyrinėja šiuolaikinė fizika. Būtent šiame lygmenyje Sąmonė patiria save per tankų fizinį kūną, kuris tarnauja kaip instrumentas mokymuisi, veiklai ir jutimams trimatėje erdvėje ir linijiniame laike. Tikrasis fizinis planas teosofiškai skirstomas į septynis posluoksnius, iš kurių keturi yra matomi (kietieji, skysčiai, dujos), o kiti trys (eteriniai) yra nematomi, bet gyvybiškai svarbūs.

 

Šis lygmuo teosofinėje evoliucijos schemoje yra pasirinktas kaip didžiausio ribotumo sritis, o tai reiškia ir didžiausią galimybę augti. Per pakartotines inkarnacijas Fiziniame plane, individuali siela (Ego) įgyja patirtį, per kurią ugdo valią, atlieka karmą ir kaupia žinias. Fizinis planas nėra tik iliuzija, bet yra reali bazė, kurioje asmuo turi susidurti su veiksmo ir pasekmės (Karmos) rezultatais. Šis lygmuo yra esminis, nes tik čia, per fizinio kūno sąveiką su išoriniu pasauliu, siela gali daryti apčiuopiamą įtaką ir pasiekti tam tikrus dvasinės evoliucijos etapus, kurie būtų neįmanomi vien aukštesniuose, subtilesniuose planuose.

 

Fizinis planas yra glaudžiai susijęs su eteriniu kūnu, kuris yra nematerialus fizinio kūno „dvynys“ ir priklauso fiziniam lygmeniui. Eterinis kūnas yra atsakingas už gyvybinės energijos (Pranos) absorbavimą ir paskirstymą, ir jis užtikrina energijos srautą bei fizinio kūno sveikatą. Per šį eterinį kūną fizinis planas taip pat susijungia su astriniu (emocijų) planu, leidžiančiu emocijoms ir mintims paveikti fizinę sveikatą ir gerovę. Taigi, nors Fizinis planas yra tankiausias, jis yra nepakartojamai svarbus ir esminis individualios sielos patirčių ciklo komponentas.

 

2. Eterinis kūnas ir būties planas

 

Eterinis planas (angl. The Etheric Plane arba Etheric Double) teosofijoje ir susijusiose ezoterinėse mokyklose yra subtiliausias fizinio būties plano posluoksnis, veikiantis kaip tiltas tarp tankiosios materijos ir aukštesnių, subtilesnių sferų. Jis neegzistuoja atskirai, bet persmelkia ir apgaubia visą fizinę materiją, tarnauja kaip jos energetinė matrica arba „dvynys“. Šis planas yra sudarytas iš eterinės materijos, kuri yra subtilesnė už dujas, bet vis dar priskiriama fizinei visatai. Svarbiausia jo funkcija yra absorbuoti ir paskirstyti gyvybinę energiją (Praną) iš kosmoso visam fiziniam kūnui. Eterinis planas yra atsakingas už gyvybingumą, ląstelių atsinaujinimą ir fizinę sveikatą, o jo sutrikimai ar energijos trūkumas tiesiogiai pasireiškia fizinėmis ligomis.

 

Eterinis planas veikia kaip energijos perdavimo tarpininkas. Jis perkelia impulsus iš astralinio (emocinio) ir mentalinio (proto) planų į fizinį kūną ir, atitinkamai, perduoda fizinius jutimus aukštesniems planams. Būtent Eterinio kūno (arba eterinio apvalkalo) savybės leidžia vykti sąmonei ir gyvenimui fizinėje formoje. Šiame lygmenyje egzistuoja čakra sistema – pagrindiniai energetiniai centrai, kurie veikia kaip „sukūriai“, per kuriuos Prana patenka į kūną ir paskirstoma. Eterinis planas yra tiesiogiai susijęs su visais fiziniais pojūčiais, todėl ezoterinėje praktikoje jo stiprinimas ir valymas yra esminis geresnei sveikatai ir dvasinio augimo palaikymui.

 

Nors eterinis planas paprastai yra nematomas plika akimi, jis kartais vadinamas sveikatos aura ir gali būti suvokiamas per ypač išvystytą regą. Eterinės materijos virpesiai yra glaudžiai susiję su fiziniu laiku ir erdve; Eterinis planas veikia kaip mechanizmas, kuris įgyvendina karmines priežastis (kurios kyla aukštesniame Kauzaliniame plane) fizinėje apraiškoje. Jam taip pat priskiriami kai kurie parapsichologiniai reiškiniai, tokie kaip eterinis projekcija (arba kelionės eteriniu kūnu), nors pats eterinis kūnas po fizinės mirties suyra palyginti greitai, priešingai nei aukštesni sielos apvalkalai. Taigi, tai yra neatsiejama ir gyvybiškai svarbi fizinės egzistencijos dalis.

 

3. Astralinis būties planas ir kūnas

 

Astralinis būties planas (angl. Astral Plane), ezoterinėje kosmologijoje žinomas kaip Emocijų arba Geismų planas, yra antrasis subtiliausias Būties lygmuo, esantis tarp eterinio ir mentalinio planų. Ši sritis yra visų emocijų, aistrų, geismų ir stiprių troškimų sritis, persmelkianti fizinį pasaulį. Dėl šios priežasties jis laikomas gana chaotišku lygmeniu, kurį lengva supainioti su realybe, nes emocinės energijos jame yra labai intensyvios ir gebančios kurti įspūdingas, bet klaidingas vizijas bei patirtis. Būtent Astraliniame plane vyksta dauguma sapnų ir vizijų, o jo vibracijos yra glaudžiai susijusios su žmogaus jutimais ir momentinėmis reakcijomis į aplinką.

 

Žmogaus sąmonės išraiška šiame lygmenyje yra Astralinis kūnas (arba Emocinis apvalkalas). Šis kūnas yra tiesiogiai atsakingas už visą žmogaus emocinę prigimtį, įskaitant tiek destruktyvias (baimę, pyktį, pavydą), tiek ir pozityvias, bet vis dar prisirišusias emocijas (asmeninę meilę, džiaugsmą). Po fizinės mirties, siela patenka į Astralinį planą, kurioje vyksta emocinis valymasis, vadinamas antruoju mirties etapu. Šiame procese, žemiški geismai ir aistros yra paliekami Astralinėje materijoje, kad siela, tapusi lengvesnė, galėtų toliau kilti į ramesnius ir dvasiniu požiūriu aukštesnius Mentalinį ir Kauzalinį planus.

 

Dėl savo vibracijos pobūdžio Astralinis planas tarnauja kaip transmisijos lygmuo, per kurį Mentalinio plano minties formos įgyja emocinį krūvį, kuris vėliau per eterinį planą perduodamas fiziniam kūnui. Astralinė projekcija yra reiškinys, kai sąmonė, kartu su Astraliniu kūnu, laikinai palieka fizinį kūną keliauti šiame emocijų pasaulyje. Svarbu pažymėti, kad Astralinio plano materija nėra amžina; emocinis apvalkalas yra sukurtas kiekvienai inkarnacijai ir suirsta praėjus tam tikram laikui po fizinės mirties, atlikus savo emocinių prisirišimų išvalymo darbą.

 

4. Mentalinis būties planas ir kūnas

 

Mentalinis būties planas, pagal teosofinę kosmologiją, yra trečiasis, subtilus lygmuo, išsidėstęs virš fizinio ir astralinio planų, ir veikia kaip proto bei idėjų sritis. Tai yra mąstymo substancijos matmuo, kuris persmelkia fizinį pasaulį ir yra atsakingas už visus intelektinius procesus – logiką, analizę, planavimą, mokymąsi ir atmintį. Jis yra žymiai subtilesnis už emocijas valdančią astralinę sferą ir yra susijęs su konkrečiomis ir abstrakčiomis mintimis. Dėl savo esmės, jis tradiciškai skirstomas į du posluoksnius: žemutinį mentalinį lygmenį, kuriame veikia kasdienis, loginis protas, ir aukštesnįjį lygmenį, dažnai vadinamą Kauzaliniu planu, kuriame apdorojamos aukštesnės, abstraktesnės idėjos, siejamos su sielos karminiu palikimu.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Mentalinis kūnas (arba apvalkalas), kuris veikia kaip minčių generatorius ir mąstymo instrumentas. Būtent Mentalinis kūnas leidžia mums formuoti kompleksines minties formas ir sisteminti sukauptas žinias. Jis yra nuolat veikiantis ir, ypač žemutiniame lygmenyje, glaudžiai susijęs su emociniu Astraliniu kūnu, todėl kasdienis mąstymas dažnai būna nudažytas emocijų ir geismų. Sielos evoliucijos metu yra siekiama išgryninti šį kūną, pakylant į aukštesnįjį – Kauzalinį – lygmenį. Ši transformacija leidžia atsiriboti nuo asmeniškumų ir egoistinių idėjų, ir vietoj to pasiekti objektyvų, visuotinį žinojimą bei abstrakčias, grynas tiesas.

 

Mentalinis planas yra esminis evoliucijos proceso mechanizmas, nes per jį siela apdoroja savo patirtis ir geba daryti sąmoningus pasirinkimus, kurie vėliau lemia karmą. Priešingai nei Astralinio plano emocijos, kurios gali būti chaotiškos, Mentalinio plano energija yra labiau tvarkinga ir kryptinga, sukurianti pamatą dvasiniam tobulėjimui. Aukštesnis mentalinis planas, veikiantis kaip sielos „saugykla“ (Kauzalinis kūnas), saugo visą sukauptą išmintį ir pamokas per daugybę inkarnacijų. Taigi, šis lygmuo žymi individualaus intelekto viršūnę, ir yra tiltas į grynąją Intuiciją bei Budhinį planą.

 

5. Kauzalinis (priežastinis) būties planas ir kūnas

 

Kauzalinis būties planas, pagal teosofinę ir ezoterinę kosmologiją, yra ketvirtasis – ir pirmasis tikrai dvasinis – būties lygmuo, dažnai vadinamas Aukštesniuoju Mentaliniu planu. Ši sritis, pavadinta nuo žodžio Causa (priežastis), yra tikrosios individualios sielos (Ego) buveinė, kuri išlieka per visą reinkarnacijų ciklą. Būtent šiame lygmenyje saugomi visi karminiai įrašai – tai yra sėklos ir priežastys visoms patirtims, kurias siela turės patirti ateityje žemesniuose lygmenyse. Kauzalinis planas yra žymiai subtilesnis už emocinį (astralinį) ir loginį (žemutinį mentalinį) planus, ir jo funkcija yra apdoroti universalias, abstrakčias tiesas bei intuicines įžvalgas, kurios nepriklauso nuo materialaus pasaulio kintamumo ar asmeninių emocijų.

 

Žmogaus sąmonės atitikmuo šiame lygmenyje yra Kauzalinis kūnas (angl. Causal Body). Tai yra nemirtingas sielos apvalkalas, kuris tampa vis labiau spindintis ir išvystytas, sielai progresuojant evoliucijos kelyje. Priešingai nei žemutiniai sielos apvalkalai (fizinis, eterinis, astralinis ir žemutinis mentalinis), kurie suyra po kiekvienos fizinės mirties, Kauzalinis kūnas išlieka. Jis veikia kaip „dvasinis sėklos principas“ arba individualybės registras, kaupiantis visas geras savybes, meilę, išmintį ir dvasines pamokas, kurios buvo įgytos per daugybę gyvenimų.

 

Pasiekus šį lygmenį per gilią meditaciją ar dvasinį darbą, asmuo patiria tikrosios vidinės tapatybės jausmą, suvokdamas save ne kaip mirtingą asmenybę, bet kaip besivystančią sielą, dalyvaujančią dideliame evoliucijos procese. Kauzalinis kūnas tarnauja kaip transmisijos priemonė, kuri perneša Aukštesnių planų (Budhinio, Atminio) valią ir tikslus į Mentalinį planą ir žemiau. Jis yra esminis evoliucijos įrankis, kurio galutinis tikslas yra tapti šviesos indu, visiškai išgryninti karmą ir susilieti su dar aukštesne, Budhine (Intuicijos) būties sfera.

 

6. Budhininis (budhalinis) būties planas ir kūnas

 

Budhinis būties planas (angl. Buddhi Plane), dar žinomas kaip Intuicijos planas, yra penktasis pagal subtilumą lygmuo teosofinėje kosmologijoje, esantis aukščiau Kauzalinio (Aukštesniojo Mentalinio) plano. Šis planas atstovauja tyrai intuicijai, dvasinei išminčiai ir universaliai meilei, pranokstančiai bet kokį loginį mąstymą ar emocinius prisirišimus. Tai yra sritis, kurioje siela pradeda suvokti esminę visų gyvybės formų vienybę ir visos egzistencijos vientisumą, o skirtumai, kurie atrodo tokie apčiuopiami žemesniuose planuose, čia visiškai išnyksta. Budhinis planas yra tiesioginis tiltas į aukščiausią dvasinę Būtį ir yra viena iš tų sąmonės būsenų, kurioje galima patirti Dieviškumo apraiškas.

 

Žmogaus atitikmuo šiame lygmenyje yra Budhinis kūnas (angl. Buddhic Body). Jis yra itin subtilus, spindintis ir neapibrėžiamas. Budhinis kūnas yra tas dvasinio apvalkalo komponentas, kuris leidžia sielai patirti aukščiausią palaimą (Anandą) ir tyrą, besąlygišką meilę. Tai yra siela, išsivadavusi iš ego apribojimų, kurioje individualumas (Kauzalinis lygmuo) susilieja su universalumu. Budhinis kūnas veikia kaip intuicijos priėmėjas, gebantis akimirksniu suvokti Tiesą be mąstymo proceso, kurio reikia Mentaliniame plane.

 

Dvasinės evoliucijos eigoje, pilnai išvystytas Budhinis kūnas simbolizuoja įžvalgos pasiekimą ir išminties pilnatvę, leidžiančią sielai vadovauti kitiems. Kai siela visiškai apjungia Kauzalinį ir Budhinį planus, ji tampa vadinama Monada – Dieviškosios Dvasios apraiška. Pilnas Budhinio kūno pasiekimas reiškia išsilaisvinimą (Mokšą) iš reinkarnacijų ciklo. Nors šis lygmuo yra praktiškai nepasiekiamas įprastam žmogui, jis yra galutinis dvasinės Kelionės tikslas, skirtas visiems, kurie siekia vienybės su Dieviška Sąmone.

 

7. Atminis būties planas ir kūnas

 

Atminis būties planas (angl. Atmic Plane), dar vadinamas Dvasios planu, yra šeštasis, ypač subtilus ir aukštas lygmuo teosofinėje hierachijoje, esantis tiesiogiai virš Budhinio (Intuicijos) plano. Šis lygmuo reprezentuoja Dieviškąją Valios galią ir aukščiausiąją Dvasią (Atman) – individualizuotą Dieviškumo kibirkštį, kuri yra kiekvienos gyvos būtybės esmė. Atminis planas yra amžinas ir nekintantis, atspindintis absoliučią Būties ramybę ir gryną, nedualistinę sąmonę.

 

Šiame lygmenyje individualus aspektas, Atminis kūnas (angl. Atmic Body), yra pati gryniausia dvasinės valios ir jėgos apraiška. Tai nėra kūnas tradicine prasme, bet veikiau tyros Dvasios apvalkalas, skirtas išreikšti Dieviškąją valią ir tikslą. Kai siela visiškai susilieja su Budhiniu planu, ji pasiekia Atminio plano savybes – absoliučią laisvę ir Dieviškąją nepriklausomybę nuo žemesnių lygmenų apribojimų. Atminis kūnas, veikdamas kartu su Budhiniu, suformuoja Monadą – nemirtingąją Dvasios-Sielos trejybę, kuri yra tikrasis žmogaus tapatumas.

 

Atminio planas yra galutinis individualaus vystymosi lygmuo, prieš pereinant į Logosinį (Monadinį), universalios Būties lygmenį. Dvasinė evoliucija pasiekia savo aukščiausią tašką, kai sąmonė visiškai įvaldo Atminį planą, tapdama aktyvia Dieviškosios Valios atrama visatoje. Šiame lygmenyje nebelieka asmeninės valios, tik Dieviškojo Tikslo realizavimas. Tai yra aukščiausia būsena, kurią individuali sąmonė gali pasiekti per inkarnacijų ratą.

 

Maištinga Siela

Žmogaus laisva valia: pabudimas, suvokimas, žinojimas, pasidavimas, dieviškoji valia ir santykis su Aukštesniaja Savastimi

Sveiki!

 

Žmogaus kelionė link dvasinio išsipildymo prasideda nuo esminio posūkio – sprendimo atleisti vadeles ir leisti pačiai egzistencijai vykti savaime. Tai reiškia, kad reikia visiškai nustoti generuoti nuolatinį vidinį pasipriešinimą ir priimti fundamentalų faktą: viskas yra būtent taip, kaip turi būti, šią akimirką. Kai mes liaujamės galvoti, kad gyvenimas turėtų būti lengvesnis, teisingesnis ar kitoks, mes patiriame tai, kas vadinama amžinos DABARTIES akimirkos tiesa. Tai nėra apatija, o gilus, išlaisvinantis atsidavimas, kurio metu protas nustoja aiškinti Kūrėjui, kaip valdyti visatą, ir tiesiog leidžia jai tekėti. Šis atsidavimas išlaisvina sielą mėgautis pačiu gyvenimo procesu, jo didybe ir visa įvairove.

 

Šis priėmimas ypač svarbus susidūrus su kančia. Kančia atrodo kaip didžiausia klaida ar neteisybė, tačiau iš aukštesnės perspektyvos, gebėjimas įžvelgti tobulumą net ir skausme prisideda prie kančios užbaigimo labiau nei bet koks bandymas ją pakeisti. Pavyzdžiui, užuot klausus „Kodėl man taip nutiko?“, kas yra ego kovos išraiška, mes galime paklausti „Ką ši patirtis man rodo apie mane patį ir visatą?“. Toks poslinkis atveria suvokimą, kad viskas yra Dievas, todėl viskas yra šventa ir gražu, net ir tai, kas atrodo keista ar sunku. Iš tiesų, jeigu pokyčiai bus reikalingi ir jūs turite juos inicijuoti, visata suorganizuos jūsų gyvenimą taip, kad tie pokyčiai įvyktų per jus, be varginančios ego pastangos.

 

Didžiausia žmogaus klaida yra nuolatinė investicija į laikinumą. Mūsų kasdieniai ego pasirinkimai dažnai primena vaiko žaidimą, kai nuolat pasirenkami nauji „blizgantys žaisliukai“ – nauji daiktai, titulai, statusas ar dramatiški santykiai. Mes manome, kad šie išoriniai dalykai apibrėžia mūsų laimę. Tačiau pripažinimas, kad šie žaisliukai galiausiai ištirps tyroje šviesoje, iš kurios jie atsirado, leidžia mums jais mėgautis, bet prie jų neprisirišti. Būtent todėl vienintelė ir vertingiausia jūsų investicija turėtų būti nukreipta į save patį – į savo Tikrąją Savastį, tą Dievo kibirkštį, kuri yra jūsų Aukštesnioji Savastis.

 

Kai pripažįstame, kad esame ne vien mūsų ego sukurtas vaidmuo, bet ir esminė Dieviškojo aspekto dalis, ateina džiaugsmas. Suvokiama, kad gyvenime yra tik vienas tikras siekis, kurio verta siekti: tai pabudimas ir savo Dieviškumo suvokimas. Šis kelias veda prie laisvės, kai nustojame kovoti su gyvenimu ir pradedame jį tiesiog gyventi, tapdami šio Dieviškojo srauto dalimi.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 146: pasirinkimus nulemia ne ego, o Aukštesnioji Savastis

Sveiki, skaitytojai,

 

Būna dienų, kada atsiverčiu šį pozityvumo dienoraštį, skiltį, kurį buvau sumanęs kasdien ką nors pozityvaus parašyti, tačiau net neįsivaizdavau, kad teks tiek kartų žiūrėti į tuščią lapą ir nežinoti, ką parašyti, išjungti. Priėmiau tą faktą, kad ne kasdien padarysiu po tokį „pralaužiantį“ įrašą, bet šiandien bemedituodamas karštame vandenyje (mano įprasta praktika) susidūriau su įdomiu dalyku: besijungdamas su savo Aukštesniąja Savastimi, pajutau, kad tai projekcija, kad Aukštesnioji Savastis iš esmės ir esu Aš Pats!

 

Labai įkvėpė ši ištrauka iš šiuo metu skaitomos Sal Rachele knygos „Laiko paslaptis“ (Mijalba, 2025).

 

„Leiskite Dievui būti Dievu. Liaukitės galvoti, kad viskas turėtų būti kitaip. Viskas yra, kaip yra. Priimkite šios amžinos DABARTIES akimirkos tiesą. Jeigu reikės, kad įvyktų pokyčiai, jie įvyks. Jeigu jūs esate varomoji pokyčių jėga, jūsų gyvenimas bus sutvarkytas taip, kad galėtumėte ja būti. Pokyčiai vyks per jus. Tačiau jie neatsiras iš ego kovų ir pastangų. Tokie pokyčiai nėra reikalingi – jie labiau primena vaiko žaidimą. Nesibaigiantys ego pasirinkimai iš tikrųjų nėra pasirinkimai, o tik prisirišimai prie blizgančių žaisliukų ir įvairių mažmožių. Nesvarbu, kurį jų pasirinksite, nes galiausiai visi išnyks tyroje šviesoje, iš kurios atsirado. Mėgaukitės jais, bet neinvestuokite į juos savęs. Vienintelė jūsų investicija yra į savo Tikrąją Savastį, savąjį Dievo aspektą, savo Aukštesniąją Savastį. Džiaukitės, nes dabar žinote, kad vienintelis tikras siekis, kokį gali turėti žmogus, yra pabudimas ir savo Dieviškumo suvokimas (p. 105).“

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 145: suvokimas – didelė dovana!

 

Sveiki,

 

Suvokimas – didelė dovana žmogui, išeiti tikriausiai iš bet kokios situacijos. Kaip dažnai mes reaguojame į situacijas ir dirgiklius labai viską sureikšmindami, pajungdami visus mums įdiegtus gėdos, kaltės, menkumo ir kitus instrumentus, pamesdami paprasčiausią suvokimą, kad esame nuolat išbandomi. Kas mus išbando? Galite tai vadinti matrica, galite tai vadinti suprojektuotais stimulais atsigręžti į kitą perspektyvą, tačiau dažniausiai mes save „ištaškome“ bandydami plokščioje vietoje viską išspręsti konfliktiškai ir socialiai.

 

Dauguma dirgiklių tikriausiai nė nebūtų, jeigu suvoktume, kad viskas, į ką mes skaudžiai reaguojame, tėra tik mūsų nesąmoninga reakciją, taikant mums duotus instrumentus. Jeigu suvoktume, kad už visos tos situacijos yra kur kas tyresnė nesąmoninga būtybė ir jai reikia dovanoti, o ne reaguoti įsiskaudinant, tada išvengsime ir savidestrukcijos, ir pakreipsime įvykius, kitus asmenis geresnio gyvenimo linkme. Svarbiausia suvokti, kad viskas, kas vyksta, tėra tavo reakcijos pasirinkimas, kuris nusprendžia tavo asmeninę psichinę sveikatą ir būseną.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 114: niekada viskas

 

Sveiki,

 

Sekmadienis. Keista ir darbinga visomis prasmėmis diena. Protu ir siela. Daug dvasinių paleidimų ir balanso tarp proto ir emocijų. Manau, žinau, ką iš tikrųjų reikia daryti, kad viskas būtų gerai ir šiandien supratau, kiek mažai tam skiriu laiko.

 

Dėkoju Sal Rachele ir jo knygai „Sielos integracija“. Žinau, niekaip jos nepabaigiu, tačiau, matyt, tokia ir yra neskubėjimo ir integravimosi proceso dalis.

 

Visi mūsų geri ir blogi patyrimai tėra tik mūsų patyrimai, už kuriuos tikriausiai neverta niekada gėdytis ar smerkti. Esame gėdinimosi visuomenė, čia tokia liniuotė, matas, kas tave padaro „normalų“, o kas ne. Deja, šis matas, sakyčiau, absoliučiai primityvus ir mūsų blogio ir gėrio samprata dažnai klaidinga. Šiandien supratau ir vėl, kiek reikia ilgai dirbti, kol gali atleisti sau ir integruoti anksčiau neigtus dalykus. Apie tai rašo ir Sal Rachele savo knygoje, daugiau aprašysiu, kai recenzuosiu ir aptarsiu visą knygą, tačiau taip... Ar ne stebuklas, kad reikiama informacija į rankas ateina tada, kai jos labiausiai reikia?

 

Te viskas švyti aukso spalva, te Aukštesnioji Savastis nušviečia protą kaskart, kai atrodo, kad jau viskas. Niekada viskas.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 93: žiūrėk į teikiamas gyvenimo dovanas kaip į stebuklą!

 

Velnio tiltas (vok. Teufelsbrücke), Kromlau parkas, Vokietija, Saksonija

 

Sveiki,

 

Penktadienis!

 

Puiki diena, nors ir lyga sausį spalio lietumi, bet iš tikrųjų puiki diena šypsotis ir švytėti, nes viskas yra gerai. Visos nelaimės ir negandos iššluotos lauk ir akcentuojami pozityvūs ir čia pat esantys gausos aspektai. Juk šiaip ar taip netrūksta nei pinigų, nei laisvės kalbėti ir kurti, nei knygų, nei meilės, nei darbo, o ir sveikata dar gera – belieka tik džiaugtis, džiaugtis ir dar kartą džiaugtis.

 

Vakar pabaigiau nuostabią Annie Ernaux, prancūzų nobelistės, knygą „Metai“, kuri be galo man patiko. Jautriai perteiktas senstančio žmogaus laiko tėkmės suvokimas, kad gyvenimas baigiasi. Jis iš tikrųjų baigiasi kiekvieną akimirką ir kiekvieną akimirką vis stebuklingu būdu prasitęsia. Autorė atsisako savo ilgalaikės perspektyvos ir sako, kad nebeprojektuoja savo veiklų, iliuzijų ir matymo į ateitį, nes, kai esi senas, turi anūkų, esi pensijoje, ateities nebelieka, lieka tik čia ir dabar, kitaip sakant, visas pasaulio laikas. Iš vienos pusės jaunam ar vidutinio amžiaus žmogui tai skamba labai liūdnai, o iš kitos pusės, koks turėtų būti palengvėjimas, nes nebelieka iliuzijų, jauti visą savo būties centrą ir įsižeminimą. Nepaprasta knyga apie laiką, troškimus ir aplinkos triukšmą. Argi ne stebuklas, jog šioji knyga pateko į mano rankas? Stebuklas.

 

Stebuklas, kad galiu prieš darbą, iš ryto, šią akimirką gurkšnojant kavą apie tai rašyti ir mesti tą žinią į internetą, kur viskas išsilydo tame dideliame intrigų, apkalbų, komentarų, patarimų, melagienų, politikos ir propagandos, liūdesio ir džiaugsmo kakofonijos šurmulyje. Sakote, kad neturi poveikio? Šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina. Vienas pozityvesnis įrašas visą internetą keičia. Priklauso tik nuo to, kaip pažiūrėsi.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 48: gerą dieną reikia švęsti širdyje!

 

Photo: Jonas Mekas Amerikoje

Sveiki,

Šiandien man buvo gera diena. Nepaisant to, kad daug dirbau, nepaisant to, kad dirbau vėl tą patį per tą patį sistemoje, tačiau jaučiausi gerai, nes suvokiau, kad vienaip veikia fizinis veiksmas, kitaip – mintis, kuri duoda suvokimą, jog nesi vien Sizifas. Suvokiau, kad šiandien švietė saulė man, kad nereikėjo tampytis skėčio, kad prajuokinau kelis kartus žmones, kad man tai buvo lengva ir malonu. Turėjau skanius pietus su kolegomis, džiūgavau važiuodamas į darbą, o labiausiai laimingas pasijutau, kai atmečiau visus išankstinius „man reikia to ar ano, man trūksta, aš nenoriu, aš pavargau, man nebeįdomu ir kt.“ įsitikinimus, kurie apibrėžia emocinių būsenų ribotumą. Tiesiog buvau vėl dėkingume už tai, kad viską, ką norėjau jau turiu, esu pakankamas ir niekam nieko nereikia įrodinėti, nuo nieko pabėgti. Tai be proto išlaisvina lygioje vietoje.

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 42: gyvenimas yra ribų laužymas ir siela visada nori veiksmo

 Elihu Vedder (1836-1923), The Pleiades (Plejadės, Septynios seserys), 1885.

Sveiki,

 

Kaip kartais sunku parašyti ką nors pozityvaus, nes atrodo, kad kasdienybės rutinoje reikia pastangų sukurti kokiai nors skaidriai minčiai, kurios vienaip ar kitaip nebūčiau jau aprašęs ar permąstęs. Šiandien viena iš tokių temų, besiklausant YouTube platformoje regresinės hipnozės seansų, yra ribos.

 

Šiaip pagauna save tose situacijose, kai protas įgalina laikytis saugios komforto zonos, kur nevyksta pokyčiai, kur viskas užrūgę. Netekantis vanduo linkęs surūgti. Tačiau kaip duoti pokyčiams valia? Tik per drąsą veikti, kuri kyla iš to, kad gyvenimas yra vien tik ribų peržengimas. Kad ir kaip bebūtume save įrėminę į kažin kokius įsitikinimus, moralinius ir etinius rėmus, kurie atrodo nedalomai ir nepajudinamai teisingi, gyvenimas tikriausiai vis ves prie to, kad juos reikės sugriauti ir paneigti. Dažnai skausmingai, nes mes nenorime to, kas už proto ribų, nepažinaus nepakenčiame, tačiau tai tik iliuzija. Mūsų asmeninės programos sudaro neretai skausmingas situacijas, kuriose pramušame tas ribas. Dažnai traumuojančiai, neretai šokiruojant aplinkinius, ir tai išveda iš paraštės, ką įsivaizdavome esant normalų ir saugų save, pasaulį ir gyvenimą į naują suvokimą, prie naujos ribos.

 

Normalumas neegzistuoja. Mes esame tankai ir ledlaužiai šokantys kaip tos septynios seserys, simbolizuojančios Plejades iš Tauro žvaigždyno. Mums atrodo amžinos ir kasdien patekančios tokios, kaip tekėjo jau kasnakt šimtus metų, bet tiesa tame, kad savo teritorijoje jos yra nuolat išgyvenančios kosmologinius virsmus ir transformacijas.

 

Jūsų Maištinga Siela