Dienos citata: aktorius Russell Crowe apie baimę vaidinti, užtikrintumą, sceną ir darbą filmavimo aikštelėje

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Keletas aktoriaus Russell Crowe minčių apie aktoriaus profesiją.

*

„Baimė yra puikus kuras. Ji priverčia tave pasiruošti geriau nei bet kas kitas. Jei nesijaudini prieš lipdamas į sceną ar prieš kamerą, vadinasi, tau neberūpi.“

**

„Kritika yra kaip lietus. Jei esi pasiruošęs, ji tavęs nesušlapins. Aš žinau, kas aš esu, ir man nereikia svetimo žmogaus straipsnio laikraštyje, kad tai patvirtintų.“

Russell Crowe (g. 1964) pasižymi ne tik stulbinančiu diapazonu, bet ir itin stipria, fiziška ekrano prekyba. Nors gimė Naujojoje Zelandijoje, savo karjerą jis užsiaugino Australijoje, kol galiausiai sudrebino Holivudą devintojo dešimtmečio pabaigoje. Crowe garsėja kaip „metodinis“ aktorius, kuris visiškai pasineria į savo personažus – nesvarbu, ar jam tektų augintis raumenis gladiatorių arenai, ar numesti svorio ir išmokti sudėtingiausias matematines formules. Jo gebėjimas derinti grubią vyrišką jėgą su itin jautriu, emociniu pažeidžiamumu padarė jį unikalia figūra kino istorijoje.

Ryškiausias jo karjeros deimantas, be abejo, yra generolas Maksimas istoriniame epe „Gladiatorius“ (2000), už kurį jis pelnė „Oskaro“ statulėlę ir tapo pasauline superžvaigžde. Tačiau ne mažiau įspūdingas buvo jo pasirodymas dramoje „Nuostabus protas“ (2001), kur jis sukrečiančiai įkūnijo genialų matematiką Džoną Našą, kovojantį su šizofrenija. Kritikai taip pat dažnai išskiria jo ankstyvąjį vaidmenį neo-noir šedevre „Los Andželas slaptai“ (1997) bei kapitoną Džeką Aubrey nuotykių filme „Komandoras: Tolimoji pasaulio pusė“ (2003). Russell Crowe meistriškumas slypi tame, kad kiekvienam iš šių skirtingų herojų jis sugebėjo suteikti ne tik veidą, bet ir sielą, kurią žiūrovai prisimena dešimtmečius.

Maištinga Siela

Dienos citata: dainininkė Nina Simone apie laisvę ir baimę

 

Sveiki!

 

„Laisvė man reiškia nejausti baimės.“ Dainininkė Nina Simone.

 

Nina Simone gyvenimas ir kūryba buvo neatsiejami nuo nuolatinės kovos už orumą, o jos kultinė frazė „Laisvė man reiškia nejausti baimės“ tapo jos egzistenciniu pamatu. Ši nuostata atsirado ne iš teorinių apmąstymų, o iš gilaus asmeninio skausmo ir ankstyvos akistatos su rasine segregacija. Dar būdama vienuolikos metų pianistė vunderkindė savo pirmojo rečitalio metu atsisakė groti, kol jos tėvams nebuvo leista persėsti iš salės galo į priekines eiles, kurios buvo rezervuotos baltaodžiams. Šis ankstyvas susidūrimas su neteisybe ir vėlesnis nepagrįstas atmetimas iš Curtis muzikos instituto, kurį ji pati visą gyvenimą laikė rasinio nusistatymo pasekme, suformavo jos bekompromisį charakterį ir pavertė muziką ginklu.

 

Jos dainos tapo tiesioginiu atsaku į smurtą ir priespaudą, o baimės nebuvimas ryškiausiai atsiskleidė kūrinyje „Mississippi Goddam“. Parašyta po aktyvisto Medgaro Everso nužudymo ir bombos sprogimo bažnyčioje Alabamoje, ši daina nutraukė tylos ir mandagumo erą juodaodžių muzikoje. Nors radijo stotys laužė jos plokšteles, o koncertų organizatoriai baiminosi jos radikalumo, Nina Simone sąmoningai pasirinko paaukoti savo komercinę sėkmę vardan tiesos. Ji tiesiogiai fiksavo laikmečio žiaurumą, tačiau tuo pačiu metu dainose „To Be Young, Gifted and Black“ ar „Strange Fruit“ ji transformavo baimę į kolektyvinę stiprybę, skatindama savo bendruomenę pamatyti savo grožį ten, kur sistema bandė įskiepyti gėdą.

 

Ninos Simone laisvės samprata nebuvo tik politinis šūkis – tai buvo radikalus vidinis išsilaisvinimas iš aukos vaidmens. Jos pasirodymai scenoje primindavo dvasines apeigas, kuriose ji reikalavo absoliučios pagarbos ir tylos, taip simboliškai susigrąžindama erdvę, kurią iš juodaodžių moterų dešimtmečiais bandė atimti segreguota visuomenė. Jos gebėjimas dainuoti apie skausmą be nusižeminimo ir apie pyktį be atsiprašymo įrodė, kad tikroji laisvė prasideda tada, kai menininkas nustoja derintis prie auditorijos patogumo. Iki pat gyvenimo pabaigos ji išliko „sunkia“ asmenybe būtent todėl, kad pasirinko gyventi be baimės – be baimės būti nepatogia, be baimės prarasti šlovę ir be baimės garsiai įvardyti neteisybę.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 145: suvokimas – didelė dovana!

 

Sveiki,

 

Suvokimas – didelė dovana žmogui, išeiti tikriausiai iš bet kokios situacijos. Kaip dažnai mes reaguojame į situacijas ir dirgiklius labai viską sureikšmindami, pajungdami visus mums įdiegtus gėdos, kaltės, menkumo ir kitus instrumentus, pamesdami paprasčiausią suvokimą, kad esame nuolat išbandomi. Kas mus išbando? Galite tai vadinti matrica, galite tai vadinti suprojektuotais stimulais atsigręžti į kitą perspektyvą, tačiau dažniausiai mes save „ištaškome“ bandydami plokščioje vietoje viską išspręsti konfliktiškai ir socialiai.

 

Dauguma dirgiklių tikriausiai nė nebūtų, jeigu suvoktume, kad viskas, į ką mes skaudžiai reaguojame, tėra tik mūsų nesąmoninga reakciją, taikant mums duotus instrumentus. Jeigu suvoktume, kad už visos tos situacijos yra kur kas tyresnė nesąmoninga būtybė ir jai reikia dovanoti, o ne reaguoti įsiskaudinant, tada išvengsime ir savidestrukcijos, ir pakreipsime įvykius, kitus asmenis geresnio gyvenimo linkme. Svarbiausia suvokti, kad viskas, kas vyksta, tėra tavo reakcijos pasirinkimas, kuris nusprendžia tavo asmeninę psichinę sveikatą ir būseną.

 

Maištinga Siela

20 pačių keisčiausių baimių ir fobijų pavadinimų su paaiškinimais

Nuort. aktorė Joan Crawford

Labas,

 

Kaip žinia, žmogaus psichika – sudėtinga ir paslaptinga sritis, kurioje kartais glūdi pačios netikėčiausios baimės. Nors daugelis mūsų supranta ir atpažįsta tokias fobijas kaip aukščio (akrofobija) ar vorų (arachnofobija) baimę, egzistuoja ir gerokai keistesni, rečiau pasitaikantys, tačiau ne mažiau realūs ir kasdienį gyvenimą apsunkinantys sutrikimai. Štai 20-ies keisčiausių ir neįprasčiausių fobijų sąrašas su trumpais paaiškinimais, kuris, tikėtina, jus nustebins. Tiesa, dėl specifinės rašybos nesu tikras, ar šaknyje žodžių reiktų išlaikyti lotynišką variantą, bet rašau jau taip, kaip išmanau, tad nenustebkite, kad kituose šaltiniuose galbūt pamatysite nežymią kitokią rašybą žodžio šaknyje.

 

1. Tripofobija (Trypophobia)

Baimė mažiems, pasikartojantiems raštams ar skylutėms. Žmones, kenčiančius nuo tripofobijos, gali išgąsdinti korio, kempinės, sėklų galvutės ar net burbuliukai kavos puodelyje. Ji pasireiškia šleikštuliu, niežuliu ar net panikos priepuoliais.

 

2. Nomofobija (Nomophobia)

Baimė likti be mobiliojo telefono arba be ryšio. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje telefonai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, ši fobija vis labiau plinta. Žmogų gali apimti panika pametus telefoną, išsikrovus jo baterijai arba dingus interneto ryšiui.

 

3. Hipopotomonstroseskvipedaliofobija (Hippopotomonstrosesquippedaliophobia)

Baimė ilgiems žodžiams. Ironiška, bet pats šios fobijos pavadinimas yra ilgas ir sudėtingas. Tai neracionali baimė skaityti ar tarti ilgus žodžius, dažnai susijusi su nerimu dėl viešojo kalbėjimo ar baimės suklysti.

 

4. Koumpounofobija (Koumpounophobia)

Baimė sagoms. Ši fobija gali pasireikšti skirtingai – vieni bijo liesti sagas, kitiems kelia nerimą jas matyti, o kai kuriems – net pagalvoti apie jas. Baimę gali sukelti sagų tekstūra, forma ar net istorija.

 

5. Spectrofobija (Spectrophobia)

Baimė veidrodžiams arba savo atspindžiui. Žmonės, kenčiantys nuo šios fobijos, gali vengti veidrodžių dėl prietarų, baimės pamatyti vaiduoklį arba dėl neigiamo savęs vertinimo ir nenoro matyti savo atspindį.

 

6. Xantofobija (Xanthophobia)

Baimė geltonai spalvai. Tai specifinė baimė, kuri gali pasireikšti panika pamačius bet ką geltono – nuo saulės iki geltonų drabužių.

 

7. Ombrofobija (Ombrophobia)

Baimė lietui. Žmonės, kenčiantys nuo ombrofobijos, gali patirti panikos atakas, matydami lyjantį lietų ar net galvodami apie jį. Jie gali vengti išeiti iš namų per lietų.

 

8. Pogonofobija (Pogonophobia)

Baimė barzdai. Nors barzdos yra populiarios, kai kuriems žmonėms jos kelia neracionalią baimę. Tai gali būti susiję su neigiamomis patirtimis arba tiesiog nepaaiškinamu šleikštuliu.

 

9. Chaetofobija (Chaetophobia)

Baimė plaukams. Ši fobija gali pasireikšti įvairiai – baimė savo pačių plaukams, kitų žmonių plaukams, nukritusiems plaukams ar net plaukams ant gyvūnų.

 

10. Coulrofobija (Coulrophobia)

Baimė klounams. Daugelis žmonių jaučia tam tikrą nerimą ar nemėgsta klounų, tačiau klounų fobija yra kur kas gilesnė – ji pasireiškia intensyvia panika pamačius ar net pagalvojus apie klounus.

 

11. Tripofobija (Trypophobia)

Baimė dideliems, tuštiems plotams arba atvirai erdvei. Tai gali būti baimė didelėms salėms, dykumoms ar net atvirai jūrai. Žmonės jaučiasi pažeidžiami ir bejėgiai didelėje erdvėje.

 

12. Papafobija (Papaphobia)

Baimė Popiežiui. Ši reta fobija gali būti susijusi su giliai įsišaknijusiais religiniais ar antiklerikaliniais įsitikinimais, nors kartais ji tiesiog neturi jokio logiško paaiškinimo.

 

13. Ablutofobija (Ablutophobia)

Baimė maudytis, praustis ar valytis. Ši fobija dažniausiai pasireiškia vaikams, bet gali išlikti ir suaugusiesiems. Ji gali sukelti rimtų higienos problemų ir socialinę izoliaciją.

 

14. Genufobija (Genuphobia)

Baimė keliams. Tai gali būti baimė pamatyti kelius, liesti kelius ar net pagalvoti apie juos. Ši fobija gali apsunkinti kasdienes veiklas, tokias kaip sėdėjimas ar atsiklaupimas.

 

15. Omphalofobija (Omphalophobia)

Baimė bambai. Žmonės, kenčiantys nuo omfalofobijos, gali bijoti liesti savo ar kitų žmonių bambas, matyti jas ar net galvoti apie jas.

 

16. Arachibutirofobija (Arachibutyrophobia)

Baimė, kad žemės riešutų sviestas prilips prie gomurio. Nors tai atrodo komiška, ši fobija gali būti labai varginanti ir apsunkinti mitybą.

 

17. Panfobija (Panphobia)

Baimė viskam arba neapibrėžta, nuolatinė baimė, kad kažkas blogo nutiks. Tai yra bendras nerimas, kuris gali persiduoti visam gyvenimui ir neturėti konkretaus objekto.

 

18. Gerascofobija (Gerascophobia)

Baimė senti. Ši fobija yra susijusi su nerimu dėl kūno pokyčių, ligų, mirties ir praradimų, kurie ateina su senėjimu.

 

19. Kakofobija (Cacophobia)

Baimė bjauriam. Tai gali būti baimė bjauriems daiktams, bjauriems žmonėms ar net pačiai bjaurumo sąvokai. Žmogus gali jausti šleikštulį ar paniką, susidūręs su kažkuo, ką laiko bjauriu.

 

20. Phobofobija (Phobophobia)

Baimė pačiai fobijai (baimei bijoti). Tai yra baimė patirti fobijos simptomus, tokius kaip panikos priepuolis ar nerimas. Žmogus bijo ne konkretaus objekto, o pačios reakcijos į jį.

 

Šis sąrašas – tik nedidelė dalis to, kiek įvairių ir neįprastų baimių gali egzistuoti. Kiekviena fobija yra unikali ir dažnai reikalauja profesionalios pagalbos, kad žmogus galėtų su ja susidoroti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

 

Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 11: Nieko nebijau, bet viską galiu!

 Fot. Carlos Quezada

Sveiki,

 

Šios vasaros mano nuotaikos panašios į šokį su pakilimais ir nusileidimais. Žinoma, sudėtingiausia vėl pakilti ir atsidurti aukštesnėje vibracijoje. Čiurlionis savo laiškuose Sofijai sakydavo, jog tai aukštosios akimirkos, pripildytos besąlyginio pasitenkinimo. Vis labiau ir labiau įsitikinu, jog atsidūrus tamsoje reikia rasti būdą nežaisti su tamsa, o kažkaip išplaukti. Pastanga kurti vidinę būseną ne išorės simuliakrais, bet vidinių minčių ir troškimų energija. Kai kas tai vadina manifestacija, kai kas tiesiog sąmoningumu, kai kas savo geresnės versijos projekcija ir t. t.

 

Viename lape per didžiulį A4 formato lapą radau violetiniu flomasteriu savo ranka kažkada užrašytus žodžius. Nepamenu nei kada, nei kaip užrašiau. Gali būti, kad tai kieno nors citata iš tinklalaidžių, vadinamųjų podcastų.

 

„Nieko nemoku, bet viską žinau. Nieko nebijau, bet viską galiu.“

 

Psichologai jau seniai sako, kad žodeliai prasidedantis neigiamu priešdėliu NE mus programuoja priešingai. Jei sakai nebijau, vadinasi, pasąmonėje ženklas bijoti. Bet jei vietoj nebijau sakai esu drąsus, pasąmonė suvokia, kad eina kalba apie drąsą. Viską galiu. Viską žinau. Nors šiandienose pasitikėjimas savimi yra netgi kai kada blogo skonio reikalas, vyrai pavadinami narcizais, o merginos tuštutėmis – štampai ir griaunanti tikrovė nenori, kad žmogus būtų maksimaliai pasitikintis, tačiau, kas sako, kad mes turime nuolaidžiauti standartams? Ar geriau artikuliuoti nepasitikėjimą ir kuklumą (ką žmonės pasakys!?), ar geriau drąsą daryti ir būti tuo, kuo nori būti ir daryti? Bet šie žodžiai, citata, man rodos, sako kur kas daugiau nei socialinius reikalus, jie sako, kad netgi atsidūrus nepavydėtinoje gyvenimo situacijoje, reiktų užsimerkti ir negalvoti, jog esi liurbis, nieko nežinai, nieko neišmanai, bijai susimauti, o tiesiog pasakyti „aš žinau viską ir galiu viską“ t. y., pasiduoti tai nežinomybei, užuot kovojus su vėjo malūnais ir nedaryti niekuo. Kalbu ne apie degantį namą, o apie vidinius bangavimus.

 

Jūsų Maištinga Siela

Kas bus, jeigu nesiskiepysiu nuo koronos (COVID-19)? Ar turiu pasirinkimą ir teisę atsisakyti skiepo įstatymiškai?

Sveiki,

 

Skiepytis ar nesiskiepyti? Ar turiu teisę rinktis? Kas, jeigu mane verčia, spaudžia ar kitaip manipuliuoja? Dabar labai daug žiniasklaidoje straipsnių, kurie baugina ir gąsdina žmones, jog jeigu jie nesiskiepys, jie negalės toliau dirbti, kad negalės išvykti į užsienį, jeigu neturės skiepo dokumento (vadinamo paso) bus apriboti nuo tam tikros veiklos, privalės nuolat darytis testus, liudijančius, kad jie neserga koronos virusu. Mokytojai jau dabar iš kai kurių mokyklos vadovų patiria vadinamą mobingą – manipuliacinį spaudimą ir grasinimą skiepytis. Ką reikia žinoti?

 

Europos žmogaus teisių konvencijos 8 ir 9 straipsnis sako, kad neturite ir neprivalote pasiduoti šiam spaudimui, niekas neturi teisės be jūsų pačių sutikimo į jūsų organizmą kišti medikamentų kaip ir piršto į jūsų išangę ir jūsų darbo vadovas nėra joks dievas. Paprastai tai patys vadovai yra spaudžiami savo vadovų iš viršaus „paspausti“, kad skiepytųsi kiti. Dabar vykstanti masinė pedagogų skiepų manija. Nesu nei už skiepus, nei prieš juos. Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę apsispręsti, ar jam reikia to skiepo, ar nereikia, todėl žmonės turi žinoti, kad turi absoliučią teisę atsisakyti skiepo, net jeigu jie dėl to pašiepiami ir išvadinami antivakceriais.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Michel Houellebecq apie laimės iliuziją ir baimę

Sveiki,

Daugelis tikriausiai laukia garsaus prancūzų rašytojo Michel Houellebecq naujausio romano „Serotoninas“ vertimo į lietuvių kalbą. Visai neseniai „Literatūroje ir mene“ (Nr. 3702) Mantas Balakauskas išvertė ir publikavo 1991 metais pasirodžiusią rašytojo esė apie poeto kūrybos ištakas. Straipsnyje „Išlikti gyvam. Metodas“ autorius teigia, kad poeto kūrybinė galia ir poezijos kokybė glūdi ne kur nors išorėje, bet jo paties egzistencinėje kančioje, iš jo gebėjimo griauti savo paties gyvenimą ir tos griūties kančią panaudoti kūryboje.

Straipsnyje M. Houellebecq įvairiais rakursais filosofiškai svarsto poezijos ir filosofijos panašumus ir skirtumus, „moko“ poetą patirtį bohemišką alkoholiko kančios būvį, išgyventi nuosmukio etapus, atsitiesti ir iš ten kurti visa savo egzistencine pajauta. Išties puiki esė, kuri subtiliai atskleidžia poeto įvaizdžius, bet kartu pati esė tampa patraukliu literatūriniu žaidimu, kuri pamažu įtraukia, vėliau imi jai pritarti, po to paveikia, o pabaigoje supranti, kad autorius tiesiog truputį literatūriškai pokštauja ir netgi susierzini už tą sodrią gražbylystę.

Vienoje vietoje suskamba šioji citata, kuri mane privertė sustoti skaityti. Ir visai ne dėl to, kad laimė neegzistuoja, ji egzistuoja, tačiau visai kitame lygmenyje, nei mes įsivaizduojame. Laimės nėra išorėje; niekas neišsaugoma, viskas prarandama, net asmenybė, net fizinis kūnas, o laimė tėra tik susikurtas emocinis dabarties krūvis, požiūris. Vienoje frazėje suskamba gyvenimiška ironija ir dzembudistinė tiesa, kuri nebūna suprantama tol, kol to gyvenimiškai nepatiri. Maždaug kaip poetas. Galvoju, kokia nuostabi citata, kuri griauna ir kuria iliuziją.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Asmik Grigorian apie baimę

Sveiki,

Tikriausiai jau visi per įvairius žiniasklaidos kanalus girdėjote apie operos solistės Asmik Grigorian tarptautinę sėkmę. Šiemet ji pripažinta geriausia operos atlikėja pasaulyje. Man visada patiko taip, kaip ji kalba, jos laikysena ir bendravimo etika.

Sakoma, prastas tas atlikėjas, kuris nesijaudina. Žinoma, posakis iš klišių pasaulio, tačiau Asmik Grigorian taip pat nesvetimas jaudulys ir baimė prieš pasirodymą. Šioji citata tik įrodo, kad peržengiant savo baimes ir įvertinant tose stresinėse situacijose savo galimybes, įmanoma tapti... pačiu geriausiu savo srityje. Taigi.

Jūsų Maištinga Siela