Dienos citata: Martynas Liuteris (Martin Luther) apie Popiežių ir kritiką katalikų Bažnyčiai

 

Sveiki,

 

Kaip tik skaitau Martyn Rady „Nauja Vidurio Europos istorija“ skyrių apie Reformaciją ir Martyną Liuterį, tad negalėjau nepasidalyti jo ištartomis citatomis, kurios rodo pašaipūnišką požiūrį į tuometinę katalikų krikščionių Bažnyčios politiką ir patį Popiežių.

 

Martinas Liuteris (1483–1546) buvo vokiečių teologas ir vienuolis, kurio veiksmai davė pradžią Protestantų reformacijai. 1517 m. jis paskelbė 95 tezes, kuriose kritikavo Katalikų Bažnyčios indulgencijų pardavimą ir popiežiaus autoritetą. Šis įvykis lėmė naujos krikščionybės atšakos, protestantizmo, atsiradimą, kuris pakeitė Vakarų Europos religinį ir politinį žemėlapį.

 

„Gegutė, ryjanti krikščionių kiaušinius ir šikanti kardinolais.“ „Bezdalų Vitenberge užsiries popiežiaus nosis“. „Jeigu danguje negalima juoktis, aš ten nenoriu.“ Martynas Liuteris

 

Nors šis aštrus ir įžeidžiantis pasakymas puikiai atitinka Martino Liuterio retoriką ir požiūrį į Bažnyčios korupciją, citata „Gegutė, ryjanti krikščionių kiaušinius ir šikanti kardinolais“ iš tiesų dažniausiai priskiriama Vokiečių ordino didžiajam magistrui Albrechtui Brandenburgiečiui.  Jis ją ištarė 1525 metais, paaiškindamas, kodėl atsisakė katalikų tikėjimo ir priėmė protestantizmą, o po to M. Liuteris ją galimai įtraukė ir atkartojo savo pamoksluose, kuriuose nevengė žeminančių vulgarių žodžių.

 

Ši citata, „Bezdalų Vitenberge užsiries popiežiaus nosis“, priklauso Martinui Liuteriui.  Jis ją ištarė atsakydamas į popiežiaus bulę, kuri atskyrė jį nuo Bažnyčios. Šis pasakymas atspindėjo protestantizmo lyderio aštrų požiūrį į popiežių ir Vatikano valdžią, lygindamas jį su bezdalu ir parodė, kad Liuteris jaučia didelę neapykantą popiežiui.

 

„Jeigu danguje negalima juoktis, aš ten nenoriu“ puikiai atspindi jo asmenybę ir požiūrį į gyvenimą bei tikėjimą. Šis pasakymas rodo, kad Liuteris, nepaisant savo aštrių teologinių ginčų, tikėjo, jog džiaugsmas ir humoras yra svarbi gyvenimo dalis ir kad nuobodus ar asketiškas dangus jam būtų nepriimtinas. Citata taip pat išreiškia jo kritiką to meto Bažnyčios dogmoms, kurios dažnai reikalavo pernelyg didelio rimtumo ir atsisakymo nuo žemiškų džiaugsmų.

 

Maištinga Siela

20 pačių keisčiausių baimių ir fobijų pavadinimų su paaiškinimais

Nuort. aktorė Joan Crawford

Labas,

 

Kaip žinia, žmogaus psichika – sudėtinga ir paslaptinga sritis, kurioje kartais glūdi pačios netikėčiausios baimės. Nors daugelis mūsų supranta ir atpažįsta tokias fobijas kaip aukščio (akrofobija) ar vorų (arachnofobija) baimę, egzistuoja ir gerokai keistesni, rečiau pasitaikantys, tačiau ne mažiau realūs ir kasdienį gyvenimą apsunkinantys sutrikimai. Štai 20-ies keisčiausių ir neįprasčiausių fobijų sąrašas su trumpais paaiškinimais, kuris, tikėtina, jus nustebins. Tiesa, dėl specifinės rašybos nesu tikras, ar šaknyje žodžių reiktų išlaikyti lotynišką variantą, bet rašau jau taip, kaip išmanau, tad nenustebkite, kad kituose šaltiniuose galbūt pamatysite nežymią kitokią rašybą žodžio šaknyje.

 

1. Tripofobija (Trypophobia)

Baimė mažiems, pasikartojantiems raštams ar skylutėms. Žmones, kenčiančius nuo tripofobijos, gali išgąsdinti korio, kempinės, sėklų galvutės ar net burbuliukai kavos puodelyje. Ji pasireiškia šleikštuliu, niežuliu ar net panikos priepuoliais.

 

2. Nomofobija (Nomophobia)

Baimė likti be mobiliojo telefono arba be ryšio. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje telefonai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, ši fobija vis labiau plinta. Žmogų gali apimti panika pametus telefoną, išsikrovus jo baterijai arba dingus interneto ryšiui.

 

3. Hipopotomonstroseskvipedaliofobija (Hippopotomonstrosesquippedaliophobia)

Baimė ilgiems žodžiams. Ironiška, bet pats šios fobijos pavadinimas yra ilgas ir sudėtingas. Tai neracionali baimė skaityti ar tarti ilgus žodžius, dažnai susijusi su nerimu dėl viešojo kalbėjimo ar baimės suklysti.

 

4. Koumpounofobija (Koumpounophobia)

Baimė sagoms. Ši fobija gali pasireikšti skirtingai – vieni bijo liesti sagas, kitiems kelia nerimą jas matyti, o kai kuriems – net pagalvoti apie jas. Baimę gali sukelti sagų tekstūra, forma ar net istorija.

 

5. Spectrofobija (Spectrophobia)

Baimė veidrodžiams arba savo atspindžiui. Žmonės, kenčiantys nuo šios fobijos, gali vengti veidrodžių dėl prietarų, baimės pamatyti vaiduoklį arba dėl neigiamo savęs vertinimo ir nenoro matyti savo atspindį.

 

6. Xantofobija (Xanthophobia)

Baimė geltonai spalvai. Tai specifinė baimė, kuri gali pasireikšti panika pamačius bet ką geltono – nuo saulės iki geltonų drabužių.

 

7. Ombrofobija (Ombrophobia)

Baimė lietui. Žmonės, kenčiantys nuo ombrofobijos, gali patirti panikos atakas, matydami lyjantį lietų ar net galvodami apie jį. Jie gali vengti išeiti iš namų per lietų.

 

8. Pogonofobija (Pogonophobia)

Baimė barzdai. Nors barzdos yra populiarios, kai kuriems žmonėms jos kelia neracionalią baimę. Tai gali būti susiję su neigiamomis patirtimis arba tiesiog nepaaiškinamu šleikštuliu.

 

9. Chaetofobija (Chaetophobia)

Baimė plaukams. Ši fobija gali pasireikšti įvairiai – baimė savo pačių plaukams, kitų žmonių plaukams, nukritusiems plaukams ar net plaukams ant gyvūnų.

 

10. Coulrofobija (Coulrophobia)

Baimė klounams. Daugelis žmonių jaučia tam tikrą nerimą ar nemėgsta klounų, tačiau klounų fobija yra kur kas gilesnė – ji pasireiškia intensyvia panika pamačius ar net pagalvojus apie klounus.

 

11. Tripofobija (Trypophobia)

Baimė dideliems, tuštiems plotams arba atvirai erdvei. Tai gali būti baimė didelėms salėms, dykumoms ar net atvirai jūrai. Žmonės jaučiasi pažeidžiami ir bejėgiai didelėje erdvėje.

 

12. Papafobija (Papaphobia)

Baimė Popiežiui. Ši reta fobija gali būti susijusi su giliai įsišaknijusiais religiniais ar antiklerikaliniais įsitikinimais, nors kartais ji tiesiog neturi jokio logiško paaiškinimo.

 

13. Ablutofobija (Ablutophobia)

Baimė maudytis, praustis ar valytis. Ši fobija dažniausiai pasireiškia vaikams, bet gali išlikti ir suaugusiesiems. Ji gali sukelti rimtų higienos problemų ir socialinę izoliaciją.

 

14. Genufobija (Genuphobia)

Baimė keliams. Tai gali būti baimė pamatyti kelius, liesti kelius ar net pagalvoti apie juos. Ši fobija gali apsunkinti kasdienes veiklas, tokias kaip sėdėjimas ar atsiklaupimas.

 

15. Omphalofobija (Omphalophobia)

Baimė bambai. Žmonės, kenčiantys nuo omfalofobijos, gali bijoti liesti savo ar kitų žmonių bambas, matyti jas ar net galvoti apie jas.

 

16. Arachibutirofobija (Arachibutyrophobia)

Baimė, kad žemės riešutų sviestas prilips prie gomurio. Nors tai atrodo komiška, ši fobija gali būti labai varginanti ir apsunkinti mitybą.

 

17. Panfobija (Panphobia)

Baimė viskam arba neapibrėžta, nuolatinė baimė, kad kažkas blogo nutiks. Tai yra bendras nerimas, kuris gali persiduoti visam gyvenimui ir neturėti konkretaus objekto.

 

18. Gerascofobija (Gerascophobia)

Baimė senti. Ši fobija yra susijusi su nerimu dėl kūno pokyčių, ligų, mirties ir praradimų, kurie ateina su senėjimu.

 

19. Kakofobija (Cacophobia)

Baimė bjauriam. Tai gali būti baimė bjauriems daiktams, bjauriems žmonėms ar net pačiai bjaurumo sąvokai. Žmogus gali jausti šleikštulį ar paniką, susidūręs su kažkuo, ką laiko bjauriu.

 

20. Phobofobija (Phobophobia)

Baimė pačiai fobijai (baimei bijoti). Tai yra baimė patirti fobijos simptomus, tokius kaip panikos priepuolis ar nerimas. Žmogus bijo ne konkretaus objekto, o pačios reakcijos į jį.

 

Šis sąrašas – tik nedidelė dalis to, kiek įvairių ir neįprastų baimių gali egzistuoti. Kiekviena fobija yra unikali ir dažnai reikalauja profesionalios pagalbos, kad žmogus galėtų su ja susidoroti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Popiežius Pranciškus I apie atleidimą, Dievą, žmogų ir gamtą

 

Sveiki, skaitytojai ir praeiviai,

Šiandien mirė popiežius Pranciškus I. Prisimenu, kaip mirė Jonas Paulius II, tada dar buvau mokykloje, nepamenu, kelintokas, bet praėjo ištisa epocha. Bandau suvokti, kaip per tą laiką pakito mano požiūris į krikščionybę ir Bažnyčią, kurion mane labai stūmė mano kadaise gyva dar buvusi močiutė.

Nemanau, kad esu labai nuskriaustas, kad nepriklausau tai bendruomenei, manau, Bažnyčia yra ne tik duodanti, bet ir imanti. Daug ko mes nežinome ir kažin, ar sužinosime, kas iš tikrųjų yra Vatikanas ir ką jis darė bei daro, koks tikrasis popiežių vaidmuo. Žinoma, pasaulyje daug dokumentinių filmų, labai tamsių ir juodų, o konspiracinių teorijų labai daug, tačiau Romos katalikams ši antroji šv. Velykų diena išties reiškia daug, ypač nuolankiesiems jų tikintiesiems. Praėjo ištisas Pranciškaus I-ojo (priminsiu, kad popiežiumi šis argentinietis buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną). Kaip ir kadaise Motina Teresė, taip ir Pranciškus I yra palikęs nemažai reikšmingai guodžiančių žodžių.

Šiandien per radiją išgirdau, kad Pranciškus I-asis į  istoriją įeis kaip tas, kuris ėjo už silpnesnį žmogų, guodė jį ir gynė. Rinkdamas citatą, perskaičiau nemažai, bet kažkodėl šioji dažnai pasikartojanti, man įsiminė labiausiai.

„Dievas atleidžia visada, žmonės kartais, gamta – niekada. Turime rūpintis gamta, kad ji neatsakytų sunaikinimu.“ Popiežius Pranciškus I

Jūsų Maištinga Siela