Sveiki, skaitytojai ir
praeiviai,
Šiandien mirė popiežius
Pranciškus I. Prisimenu, kaip mirė Jonas Paulius II, tada dar buvau mokykloje,
nepamenu, kelintokas, bet praėjo ištisa epocha. Bandau suvokti, kaip per tą
laiką pakito mano požiūris į krikščionybę ir Bažnyčią, kurion mane labai stūmė
mano kadaise gyva dar buvusi močiutė.
Nemanau, kad esu labai
nuskriaustas, kad nepriklausau tai bendruomenei, manau, Bažnyčia yra ne tik duodanti,
bet ir imanti. Daug ko mes nežinome ir kažin, ar sužinosime, kas iš tikrųjų yra
Vatikanas ir ką jis darė bei daro, koks tikrasis popiežių vaidmuo. Žinoma,
pasaulyje daug dokumentinių filmų, labai tamsių ir juodų, o konspiracinių teorijų
labai daug, tačiau Romos katalikams ši antroji šv. Velykų diena išties reiškia
daug, ypač nuolankiesiems jų tikintiesiems. Praėjo ištisas Pranciškaus I-ojo (priminsiu,
kad popiežiumi šis argentinietis buvo išrinktas 2013 metų kovo 13 dieną). Kaip
ir kadaise Motina Teresė, taip ir Pranciškus I yra palikęs nemažai reikšmingai
guodžiančių žodžių.
Šiandien per radiją
išgirdau, kad Pranciškus I-asis į
istoriją įeis kaip tas, kuris ėjo už silpnesnį žmogų, guodė jį ir gynė.
Rinkdamas citatą, perskaičiau nemažai, bet kažkodėl šioji dažnai
pasikartojanti, man įsiminė labiausiai.
„Dievas atleidžia visada,
žmonės kartais, gamta – niekada. Turime rūpintis gamta, kad ji neatsakytų
sunaikinimu.“ Popiežius Pranciškus I
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą