Telšiai: nuotraukos ir Žemaitijos istorija iš kelionės 2024 metų rugpjūčio mėnesio

 Sveiki, skaitytojai!

Tvarkau prieš Velykas ne tik namus, bet ir tam tikrus archyvus ir visai pamiršau, kad rugpjūčio pačioje pabaigoje teko lankytis bene gražiausiame Lietuvos mieste – Telšiuose! Tiek nuotraukų pridaryta, o anuomet nespėjau visu tuo pasidalyti, tad dalijuosi iš 2024 metų kelionės į Telšius, kur praleidau nuostabiai dieną ant Masčio ežero kranto ir Telšių gatvelėmis, kur pilna įvairiausių meškų!

Foto reportažą pradėsiu nuo Respublikos gatvėje prie Telšių katedros esančios skulptūros-paminklo „Žemaitijos legenda“. Pasikartosiu iš buvusių įrašų apie šią vietą, kurią vadinu viso miesto ir Žemaitijos centru. Romualdo Kvinto sukurta skulptūra „Žemaitijos legenda“, dažnai vadinama tiesiog „Meška“, yra vienas ryškiausių Telšių simbolių ir lankytinų objektų. Ji vaizduoja ant postamento stovinčią stilizuotą mešką, kuri laiko Telšių miesto herbą – taip įprasminama legenda apie miesto įkūrimą. Pasakojama, kad kunigaikštis Žemaitis medžioklės metu sumedžiojo mešką būtent toje vietoje, kur vėliau išaugo Telšiai. Ši bronzinė skulptūra ne tik primena miesto istoriją, bet ir savo monumentaliu siluetu bei menine raiška puošia miesto erdvę, traukdama tiek vietinių gyventojų, tiek turistų žvilgsnius.

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra, iškilusi ant aukštos kalvos, yra ne tik svarbiausias Telšių miesto religinis ir architektūrinis akcentas, bet ir vienas reikšmingiausių Žemaitijos sakralinio paveldo pavyzdžių. Neogotikiniu stiliumi XIX amžiaus pabaigoje pastatyta įspūdinga bažnyčia žavi savo didybe, aukštais bokštais ir elegantiškais siluetais. Jos interjeras puošnus, su vitražais, freskomis ir meniškais altoriais, kuriuose atsispindi turtinga Žemaitijos krašto istorija ir religinės tradicijos. Būdama Telšių vyskupijos centru, katedra yra ne tik maldos namai, bet ir svarbus kultūros bei bendruomenės telkimosi vieta, liudijanti gilias tikėjimo šaknis šiame Lietuvos regione.

Telšiuose, ant Kultūros centro sienos, skamba mažasis 23 varpų kariljonas, Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejaus proga 2017 metais įrengtas ir tapęs pirmuoju tokio tipo instrumentu dabartinėje Žemaitijos teritorijoje. Olandijoje išlieti varpai kas valandą nuo 8 iki 22 valandos skelbia laiką, o kas dvi valandos atlieka vieną iš šimto įrašytų melodijų. Šis septintasis Lietuvos kariljonas yra architekto profesoriaus Algirdo Žebrausko iniciatyva, o ateityje planuojama jį papuošti pirmuoju šalyje 3D Žemaitijos herbu, kuris bus išlietas iš bronzos. Nors specialūs kariljono koncertai nėra dažni, jo reguliarus skambėjimas praturtina miesto garsų paletę ir primena svarbų Žemaitijos istorijos etapą.

Telšiai išsiskiria savo unikaliu ir vaizdingu reljefu, kuris formavosi per šimtmečius veikiant gamtos jėgoms. Miestas įsikūręs Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje, būdingame kalvotu ir banguotu kraštovaizdžiu. Stačios kalvos ir gilios daubos, susiformavusios ledynų veiklos ir erozijos procesų dėka, suteikia Telšiams savitą ir dinamišką siluetą. Miesto gatvės vingiuoja aukštyn ir žemyn, atsiverdamos į nuostabius panoraminius vaizdus, o aukščiausios kalvos tapo natūraliais atramos taškais svarbiausiems architektūriniams ir religiniams statiniams.

Miesto vieta yra strategiškai patogi – Telšiai įsikūrę prie svarbių regioninių kelių sankryžos ir šalia didelio Masčio ežero. Šis ežeras ne tik praturtina kraštovaizdį savo ramiomis vandenų platybėmis, bet ir suteikia miestui papildomo žavesio bei rekreacinių galimybių. Aplink Telšius plyti miškingos kalvos ir derlingi laukai, kurių mozaika sukuria harmoningą ir estetiškai patrauklų kraštovaizdį. Būtent šis gamtos ir urbanistinės aplinkos derinys, kur kalvotas reljefas susipina su ežero ramybe ir žaluma, daro Telšius ypatingu ir įsimintinu Lietuvos miestu.

Telšių miesto pašonėje tyvuliuojantis Mastis yra vienas didžiausių ir gražiausių Žemaitijos ežerų, užimantis daugiau nei 130 hektarų plotą. Jo vingiuota kranto linija, apaugusi vešlia žaluma, ir rami vandens platybė sukuria idilišką kraštovaizdį, mėgstamą tiek vietinių gyventojų, tiek miesto svečių. Ežeras yra svarbi Telšių rekreacinė zona, siūlanti galimybes maudytis, žvejoti, plaukioti valtimis ar tiesiog pasivaikščioti palei krantą įrengtais takais.

Mokslininkų teigimu, Mastis yra ledyninės kilmės ežeras. Jis susiformavo paskutinio ledynmečio metu, maždaug prieš 12-15 tūkstančių metų, kai tirpstantis ledynas paliko didelius vandens telkinius žemės paviršiuje. Būtent ledyno suformuotos dubumos ir ištirpusio ledo vanduo davė pradžią daugybei Žemaitijos ežerų, tarp kurių ir Mastis užima svarbią vietą savo dydžiu ir ekologine reikšme. Ežero dugnas yra nelygus, vietomis siekia net 18 metrų gylį, o jį maitina nedideli upeliai ir požeminiai šaltiniai. Dėl savo natūralios kilmės ir vaizdingos aplinkos, Mastis yra ne tik gamtos paminklas, bet ir svarbi Telšių miesto dalis.

Baltos apvalios kolonomis primenančios rotondos, puošiančios Masčio ežero pakrantę Telšiuose, yra skirtos poilsiui ir pramogoms. Šie elegantiški statiniai, kurių istorija siekia Romos imperijos laikus, kur jie tarnavo kaip pavėsinės parkuose, Telšiuose įsilieja į ežero kraštovaizdį, suteikdami jam romantiškumo ir jaukumo. Trys skirtingose vietose įsikūrusios rotondos – viena šalia muziejaus "Alka" ir VDA Telšių fakulteto, kita prie buvusios miesto pirties, o trečioji net ežero saloje – kviečia prisėsti ir mėgautis ramybe bei atsiveriančiais vaizdais.

Šios parko architektūros detalės atlieka svarbų vaidmenį kuriant patrauklią Masčio ežero rekreacinę zoną. Jos ne tik suteikia pavėsį karštą vasaros dieną ar pastogę nuo netikėto lietaus, bet ir tampa gražiu fonu pasivaikščiojimams bei susitikimams. Rotondos yra tarsi vizitinės kortelės, pabrėžiančios ežero ir jo apylinkių estetinį patrauklumą ir kviesdamos tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius praleisti laiką gamtoje, mėgaujantis ramybe ir gražiais vaizdais.

Čia būtina apsilankyti! Kavinė "Džiugo namai" Telšiuose yra svarbi dėl kelių priežasčių, glaudžiai susijusių su vietos kultūra, ekonomika ir kulinariniu paveldu:

Visų pirma, "Džiugo namai" yra neatsiejama nuo garsaus lietuviško sūrio "Džiugas". Šis sūris, gaminamas Žemaitijoje, yra vienas iš Lietuvos kulinarinių simbolių, pelnęs pripažinimą ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Kavinė "Džiugo namai" yra tarsi šio prekės ženklo ambasadorius Telšiuose, pristatantis įvairius patiekalus ir produktus, kurių pagrindinis akcentas yra būtent "Džiugas" sūris. Tai padeda populiarinti vietos produktą ir stiprinti regiono kulinarinį identitetą.

Antra, "Džiugo namai" yra svarbi traukos vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Kavinė siūlo ne tik galimybę paragauti unikalių patiekalų su "Džiugu", bet ir sužinoti daugiau apie šio sūrio gamybos tradicijas bei istoriją. Tai yra savotiškas kultūrinis centras, kuriame galima susipažinti su Žemaitijos kulinariniu paveldu. Be to, jaukus kavinės interjeras ir maloni atmosfera sukuria puikią erdvę susitikimams, poilsiui ir skaniam praleidimui.

Galiausiai, "Džiugo namai" prisideda prie Telšių ekonomikos. Būdama populiari įstaiga, ji sukuria darbo vietas ir pritraukia lankytojų, kurie savo ruožtu gali domėtis ir kitomis miesto įžymybėmis bei paslaugomis. Tai yra svarbus elementas vietos turizmo infrastruktūroje, padedantis stiprinti Telšių, kaip patrauklaus lankytino miesto, įvaizdį. Taigi, "Džiugo namai" yra daugiau nei tiesiog kavinė – tai vietos kultūros, ekonomikos ir kulinarinio paveldo dalis.

Deja, kai buvome tą dieną, „Alka“ dar buvo renovuojama ir žadėjo artimiausiomis dienomis atsidaryti. Štai trumpa istorija. Telšių "Alkos" muziejus yra išskirtinis reiškinys Lietuvos muziejų kontekste dėl savo specifinės istorijos, turtingų ir įvairių kolekcijų bei aktyvios kultūrinės veiklos. Įkurtas dar 1931 metais vietos inteligentų iniciatyva, muziejus nuo pat pradžių siekė tapti ne tik Žemaitijos istorijos ir kultūros paveldo saugotoju, bet ir svarbiu regiono švietimo bei kultūros centru. Jo pavadinimas "Alka" simbolizuoja senovės baltų šventvietę, pabrėždamas muziejaus ryšį su regiono istorinėmis šaknimis ir dvasiniu paveldu.

Muziejaus rinkiniai apima platų laikotarpį nuo seniausių archeologinių radinių iki XX amžiaus pabaigos eksponatų, atspindinčių Žemaitijos krašto istoriją, etnografiją, dailę ir literatūrą. Ypač vertingos yra archeologijos kolekcijos, liudijančios senųjų gyventojų kultūrą ir gyvenimo būdą. Etnografijos ekspozicijoje galima susipažinti su tradiciniais žemaičių amatais, buitimi ir papročiais. Dailės rinkiniai didžiuojasi žymių Lietuvos ir Žemaitijos menininkų kūriniais. Be to, muziejus aktyviai renka ir eksponuoja medžiagą, susijusią su žymiais Žemaitijos krašto žmonėmis, literatūra ir tautosaka.

"Alkos" muziejus išsiskiria ne tik savo turtingomis kolekcijomis, bet ir aktyvia kultūrine bei edukacine veikla. Čia nuolat rengiamos įvairios parodos, paskaitos, edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiems, konferencijos, kultūros vakarai. Muziejus aktyviai bendradarbiauja su vietos bendruomene, mokyklomis ir kitomis kultūros įstaigomis, prisidėdamas prie regiono kultūrinio gyvenimo ir istorinio sąmoningumo ugdymo. Būdamas gyvu kultūros židiniu, Telšių "Alkos" muziejus yra ne tik praeities saugotojas, bet ir svarbus dabarties kultūros ir švietimo centras.

Šis fontanas išsiskiria savo originaliu dizainu, kuriame dominuoja stilizuoti meškos motyvai. Trys bronzinės meškos, įkomponuotos fontano kompozicijoje, primena senąją legendą apie Telšių įkūrimą, kai kunigaikštis Žemaitis šioje vietovėje sumedžiojo mešką. Būtent ši istorija yra glaudžiai susijusi su miesto pavadinimu ir herbu, kuriame taip pat vaizduojama meška.

Fontano architektūrinė kompozicija harmoningai dera su aplinkine miesto erdve ir Katedros didybe. Vandens srovės, trykštančios iš fontano ir žaižaruojančios saulės šviesoje, sukuria gyvybingą ir dinamišką atmosferą. Vakarais fontanas dažnai būna apšviečiamas, suteikdamas aikštei ypatingo žavesio.

Prie Telšių fontano esanti šuns skulptūra yra dedikuota legendiniam šuniui Maltui, kuris yra neatsiejama Telšių miesto istorijos dalis ir tapęs savotišku miesto simboliu. Ši skulptūra nėra tiesiog dekoratyvinis elementas, bet turi gilią simbolinę prasmę, primindama vieną iš žymiausių Telšių legendų.

Pasakojama, kad XIX amžiuje Telšiuose gyveno batsiuvys, turėjęs ištikimą šunį Maltą. Kartą, kilus gaisrui, Maltas savo lojimu pažadino miegančius žmones ir taip išgelbėjo juos nuo pražūties. Ši drąsaus ir ištikimo šuns istorija giliai įsirėžė į telšiškių atmintį ir tapo pavyzdžiu apie lojalumą ir pasiaukojimą. Būtent šiam herojiškam šuniui atminti ir buvo pastatyta skulptūra prie miesto fontano.

Taigi, šuns skulptūra prie Telšių fontano simbolizuoja drąsą, ištikimybę ir gyventojų vienybę nelaimės akivaizdoje. Ji primena svarbų įvykį miesto istorijoje ir pagerbia mažą, bet didvyrišką šunį, kuris savo veiksmu įrodė didelę širdį ir atsidavimą savo bendruomenei. Ši skulptūra yra ne tik lankytojų traukos centras, bet ir svarbus moralinis priminimas apie žmogiškąsias vertybes.

Žydų liaudies bankai buvo svarbios finansinės institucijos, gyvavusios daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, įskaitant Telšius, ypač tarpukario Lietuvoje (1918-1940 m.). Šie bankai buvo kooperatinio tipo finansinės įstaigos, kurių steigėjais ir nariais dažniausiai būdavo vietos žydų bendruomenės nariai – smulkūs verslininkai, amatininkai ir kiti gyventojai, kuriems dažnai būdavo sudėtinga gauti paskolas iš didesnių, tradicinių bankų.

Pagrindinė žydų liaudies bankų funkcija buvo teikti smulkias paskolas savo nariams palankiomis sąlygomis, padedant jiems pradėti ar plėtoti savo verslą, įsigyti reikiamų įrankių ar žaliavų, taip pat padengti įvairias asmenines išlaidas. Šie bankai veikė kaip savitarpio pagalbos organizacijos, stiprindamos žydų bendruomenės ekonominį savarankiškumą ir gerovę. Jie ne tik teikė finansinę paramą, bet ir dažnai tapdavo svarbiais bendruomenės centrais, vienijančiais žmones ir skatinančiais tarpusavio pasitikėjimą.

Telšiuose, kur tarpukariu gyveno didelė ir aktyvi žydų bendruomenė, Telšių žydų liaudies bankas taip pat vaidino reikšmingą vaidmenį. Jis padėjo vietos žydams vystyti prekybą, amatus ir kitas veiklas, prisidėdamas prie miesto ekonominio gyvenimo. Bankas buvo vienas iš daugelio žydų bendruomenės institucijų, tokių kaip ješiva (aukštoji rabinų mokykla), sinagogos, mokyklos ir labdaros organizacijos, kurios kartu sudarė turtingą ir gyvybingą Telšių žydų kultūrinį ir socialinį audinį.

Deja, Antrojo pasaulinio karo metu ir Holokausto metu žydų liaudies bankų veikla nutrūko, o didžioji dalis Lietuvos žydų bendruomenės buvo sunaikinta. Tačiau prisiminimai apie šias institucijas išlieka kaip svarbus Lietuvos žydų istorijos ir tarpukario ekonominio gyvenimo liudijimas. Žemaičių muziejuje "Alka" saugomas Telšių žydų liaudies banko kvitas yra vienas iš nedaugelio materialių to laikotarpio pėdsakų.

Tai yra vienintelė tokio masto ir meninės raiškos Paskutinės vakarienės skulptūrinė kompozicija Lietuvoje po atviru dangumi. Daugelyje bažnyčių galima rasti šios biblinės scenos paveikslų ar nedidelių skulptūrų, tačiau monumentali, lauko sąlygomis eksponuojama kompozicija yra itin retas reiškinys. Tai suteikia Telšių paminklui unikalumo ir išskirtinumo ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu mastu.

Paminklas yra skirtas Telšių kunigų seminarijos auklėtiniams, kurie žuvo sovietų okupacijos metais. Ši istorinė atmintis suteikia skulptūrai gilios emocinės ir moralinės prasmės. Ji ne tik vaizduoja biblinį įvykį, bet ir pagerbia konkrečius žmones, paaukojusius savo gyvybes už tikėjimą ir idealus. Toks dvigubas simbolizmas – religinis ir istorinis-politinis – daro paminklą ypač reikšmingu Telšių ir visos Lietuvos istorijai.

Sunku suskaičiuoti, kiek iš tikrųjų yra meškų ant įvairių suolelių ir tiltelių turėklų, tačiau visas miestas – vien meškos ir tai Telšius daro labai žavius.

Telšių amfiteatras yra vienintelis toks daugiafunkcis centras Lietuvoje, specialiai suprojektuotas ne tik renginiams. Čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, tokie kaip koncertai, spektakliai, kino vakarai ir dainų šventės. Tačiau amfiteatras taip pat tarnauja kaip vasaros kino teatras ir vieta operų ar koncertų retransliacijoms.

Antra, amfiteatro architektūra yra moderni ir stilinga, harmoningai įsiliejanti į Masčio ežero pakrantės kraštovaizdį. Jis pritaikytas ir neįgaliesiems, įrengtas patogus liftas, leidžiantis lengvai nusileisti prie pat ežero. Amfiteatre sumontuota aukštos kokybės scenos ir garso įranga, užtikrinanti puikų renginių patyrimą.

Trečia, ypatingas dėmesys skirtas akustikai. Architekto Algirdo Žebrausko sprendimai, tokie kaip specialiai suprojektuota siena aplink sceną, išsklaido garsą, o viršuje įmontuotas stiklas jį sugauna ir nukreipia žemyn, taip užtikrinant nepriekaištingą garso sklidimą visoje amfiteatro erdvėje. Be to, amfiteatras sumaniai apsaugotas nuo netoliese esančios judrios gatvės triukšmo.

Galiausiai, amfiteatras yra puiki susibūrimo vieta tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Nuo jo atsiveria kerintys Masčio ežero pakrantės vaizdai. Kartu su sutvarkyta pakrante, pėsčiųjų ir dviračių takais, amfiteatras tapo svarbia Telšių rekreacine zona, pritraukiančia vis daugiau lankytojų ir garsinančia Žemaitijos sostinę.

Kai lankiausi Telšiuose, scena buvo paruošta spektakliui „Medėja“.

„Pas Stefą“ Telšiuose – tai senas ir tradicijas puoselėjantis restoranas ir svečių namai, garsėjantys autentiškais žemaitiškais patiekalais, ruošiamais pagal senovinius receptus. Jauki ir šilta atmosfera traukia tiek vietinius, tiek turistus, norinčius paragauti tikros Žemaitijos virtuvės ir pajusti regiono kulinarinį paveldą. Būdamas vienu seniausių miesto restoranų, „Pas Stefą“ yra ne tik maitinimo įstaiga, bet ir svarbi Telšių kulinarinio paveldo dalis. Adresas: Respublikos g. 49, Telšiai, 87130 Telšių r. sav. 

Visgi rinkomės ne „Pas Stefą“, o tądien pagal laiką atsidariusią kavinę „Senamiestis“ 1890. Žmonių beveik nebuvo, tačiau kaip skaniai pavalgėme žemaitiškos cibulynės, kastinio su silke bei karštomis bulvėmis ir trintomis kanapėmis – šakės! Visada, kai būsiu čia, ateisiu čionai šio patiekalo. Telšiuose įsikūrusi užeiga-kavinė „Senamiestis“ 1890 yra ypatinga dėl savo patogios vietos pačiame miesto senamiestyje ir ilgametės veiklos, liudijančios jos populiarumą tarp vietinių gyventojų ir svečių. Būdama senojoje miesto dalyje, ji puikiai įsilieja į istorinį kontekstą ir leidžia lankytojams pasimėgauti ne tik maistu, bet ir senamiesčio dvasia. Ir iš tikrųjų sienos – vien Žemaitijos muziejus, kol gamina, galima tyrinėti!

„Senamiestis“ internete dažnai giriamas už savo šiltą ir jaukią atmosferą, kuri sukuria malonią aplinką tiek kasdieniams pietums, tiek ypatingoms progoms. Kavinės meniu siūlo įvairių patiekalų, pritaikytų skirtingiems skoniams, įskaitant ir tradicinius lietuviškus patiekalus, leidžiančius susipažinti su regiono virtuve.

Einant žemyn arba aukštyn palei Telšių katedros pašlaitę galima skaityti meniškai inkrustuotas svarbiausias Žemaitijos istorijos etapus. Labai meniškai padaryta! Atviras istorijos kursas po atviru dangumi. Aišku, visų plokščių čia nefotografavau, jų daug, tačiau labai patiko ši idėja! Šios plokštės formuoja istorinę atmintį ir regioninį identitetą. Jos primena apie turtingą ir dažnai dramatišką Žemaitijos praeitį, pradedant nuo seniausių laikų, per kovas už nepriklausomybę, krikščionybės įvedimą, reikšmingus kultūros ir švietimo įvykius iki pat XX amžiaus. Būdamos šalia vienos svarbiausių miesto sakralinių ir architektūrinių dominantų – katedros – plokštės įgauna dar didesnį svorį ir pritraukia daugiau dėmesio.

Bokšto viršūnę puošia didžiulė juoda meškos skulptūra. Meška yra pagrindinis Telšių ir visos Žemaitijos simbolis, primenantis miesto įkūrimo legendą. Pasakojama, kad kunigaikštis Žemaitis būtent šioje vietovėje sumedžiojo mešką. Taigi, meškos buvimas ant bokšto yra nuolatinis priminimas apie miesto istoriją ir tapatybę. Šis bokštas su meška yra populiari susitikimų vieta ir orientyras Telšių senamiestyje. Dėl savo centrinės padėties ir išskirtinio vizualinio elemento, jis lengvai pastebimas ir įsimenamas.

Štai ir viskas! Dar daug ko neįdėjau, tiesiog įrašas nebetilptų, tačiau Telšiai... Ohohoho! Labai autentiškos atmosferos miestas, mano mėgstamiausias ir gražiausias miestas Lietuvoje, manau, kad šį pavasarį taip pat šoksiu į traukinį (labai patogu!) ir vėlei kokį šeštadienį praleisiu Žemaitijos sostinėje!

Maištinga Siela