Sveiki,
Kokia puiki diena ir penktadienis! Paltas jau
atlapotas, šalikas plevėsuoja, retsykiais persimeti palatą per ranką, kai miesto
skvere užklumpa keista šiluma, kuri tave išrengia, bet jau už kito posūkio vėl
prisidengi, nes vėsuma ir skersvėjis atvėsina.
Šiandien lengva diena. Šiandien aš vertinu tai, ką
turiu ir visiškai nematau ir nebežinau, ko man trūksta. Apakau prieš trūkumus
ir praregėjau prieš esamus ir dažnai nematomus turtus. Kiek daug veiksnių ir
liudijimų, kad manimi pasirūpinta, kad esu svarbus toje gyvenimo karuselėje,
kur kiekvienas suvaidiname savo vaidmenį. Galima miegoti ramiai ir saldžiai, be
graužaties, be pretenzijų pasauliui, o tiesiog būti dėl būvimo čia ir dabar.
Norėjau aprašyti šiandien Budos šypseną, Kristaus
dėkingumą, agnostiko nuostabą, pagonių nusilenkimą, bedievišką taikingumą, bet
esmė tikriausiai šios dienos tokia: visa tai tik formos, dažnai gražios ir
poetinės, dažnai reikalingos „užvesti“ kasdienybės motorą, bet šiandien...
Šiandien užvesti nieko nereikia, viskas vyksta ir taip – be suvokiamos
priežasties, kaip ežeras, kuris ilgą laiką buvo sujauktas, dumbliai maišėsi su
nuosėdomis, o šįryt ėmė ir pakilus saulės ežeras sublizgo kaip krištolinis
veidrodis – viskas nusėdę, lieka tik skaidruma.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą