Sveiki, skaitytojai,
Kad išvengčiau japoniškai
vadinamo tsundoku, perteklinio knygų, kurių galbūt neperskaitysiu
pirkimo, tiesą sakant, save pradėjau prižiūrėti ir disciplinuotai reguliuoti.
Du dideli knygų pasipirkimai per Knygų mugę ir vėlyvą rudenį. Du derliai, per
kuriuos nuraškau mane labiausiai tą sezoną dominusias knygas. Kadangi šiemet
nebuvau Knygų mugėje, tad balandžio pradžioje atkeliavo štai toks siuntinys su
lektūra. Nesu tikras, ar viską perskaitysiu ir įveiksiu, bet tikiuosi, kad iki
spalio nepirksiu daugiau jokios knygos (nebent kas nors padovanos). Nekantrauju
pradėti skaityti.
*
Romanas „Demonas
Variagalvis“ pasaulyje vertinamas dėl kelių esminių priežasčių, kurios
lemia jo didelį pripažinimą. Visų pirma, knyga išsiskiria savo socialiniu
realizmu. Autorė Barbara Kingsolver atvirai ir jautriai nagrinėja opias
socialines problemas, tokias kaip skurdas, priklausomybė nuo opioidų ir vaikų
globos sistemos trūkumai. Knygoje meistriškai atskleidžiamas Apalačų regiono
gyvenimo realybės, pabrėžiant šios bendruomenės iššūkius ir stiprybę.
Antra, romanas pasižymi
aukšta literatūrine verte. Kingsolver sukūrė įtikinamą ir gyvą pasakojimą,
kuriame persipina realizmas ir literatūrinė metafora. Knyga išsiskiria turtinga
kalba, įtaigiais veikėjais ir giliomis įžvalgomis apie žmogaus prigimtį. Be to,
2023 m. „Demonas Variagalvis“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją grožinės
literatūros kategorijoje, o tai patvirtina knygos išskirtinę literatūrinę
vertę.
Galiausiai, knygos
pasakojimas yra itin paveikus. Jame pasakojama apie vaiką, gimusį narkomanės
šeimoje, kuris patiria daugybę sunkumų. Tai yra istorija apie meilę, praradimą
ir viską, kas yra tarp jų. „Demonas Variagalvis“ yra galingas ir jaudinantis romanas,
kuris sulaukė didelio pripažinimo dėl savo socialinės reikšmės, literatūrinės
kokybės ir įtaigaus pasakojimo.
**
Nijolės Gabijos Wolmer
romanas „Švytintis pasaulis“ išsiskiria tuo, kad jame neįprastai
susipina nuotykių, fantastikos ir ezoterinės literatūros elementai, sukurdami
unikalų ir įtraukiantį pasakojimą. Knygoje gilinamasi į dvasines temas, tokias
kaip reinkarnacija, sąmoningas sapnavimas, gamtos dvasios ir dvasinės
praktikos, o autorės asmeninė patirtis, įgyta keliaujant po Himalajų kalnus,
Indiją, Nepalą ir kitas šalis, suteikia pasakojimui autentiškumo. Be to,
romanas ne tik skatina skaitytoją susimąstyti apie giliąsias būties sritis, bet
ir suteikia praktinės vertės, pavyzdžiui, knygos pabaigoje pateikiama išsami
sąmoningo kvėpavimo praktika, kurią galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.
***
Andrew Sean Greer
romanas „Less“ (lietuviškai „Arturas Vargas“) išsiskiria savo unikaliu
požiūriu į literatūrą ir gyvenimą. Ši knyga pelnė Pulitzerio premiją,
patvirtindama jos aukštą literatūrinę vertę. Autorius meistriškai sujungia
humorą ir širdies gelmę, sukurdama juokingą, bet kartu ir jautrią istoriją.
Artūras Vargas, pagrindinis veikėjas, keliauja po pasaulį, norėdamas išvengti
buvusio mylimojo vestuvių, o ši kelionė tampa savotiška savęs atradimo kelione.
Romane nagrinėjamos
temos, tokios kaip senėjimas, meilė ir savęs atradimas, yra pateikiamos lengvai
ir elegantiškai. Greer rašymo stilius yra turtingas ir įtaigus, o veikėjai –
gyvi ir tikroviški. Knyga ne tik pralinksmins skaitytoją, bet ir privers susimąstyti
apie gyvenimo prasmę ir meilės prigimtį. „Less“ yra unikalus ir įsimintinas
romanas, kuriame dera humoras, jaudulys ir literatūrinė meistrystė.
****
Byung-Chul Han veikalas
„Eroso agonija“ yra reikšmingas ir įdomus dėl to, kad jame gilinamasi į
šiuolaikinės visuomenės santykių krizę, ypač meilės ir eroso sferose. Autorius
analizuoja, kaip neoliberalizmas ir technologijų plėtra keičia mūsų santykius,
naikindami eroso esmę – kito asmens kitoniškumo pripažinimą ir priėmimą. Han
teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje dominuoja pozityvumas ir panašumas, o tai
neleidžia atsirasti erotiniam ryšiui, kuris reikalauja skirtumo ir kitoniškumo.
Knygoje Han nagrinėja,
kaip šiuolaikinė „perdegimo visuomenė“ niveliuoja esminius skirtumus ir kaip
tai veikia eroso politiką. Jis teigia, kad meilė praranda savo esmę, kai
mylintysis ir mylimasis virsta „tuo pačiu“, sunaikindami vienas kito
kitoniškumą. Vietoj to, Han siūlo grįžti prie eroso, kuris pagrįstas abipusiu
ir besąlygišku kito asmens kitoniškumo pripažinimu ir priėmimu. Šis veikalas
yra reikšmingas, nes jis atskleidžia, kaip šiuolaikinė visuomenė keičia mūsų
santykius ir kaip tai veikia mūsų gebėjimą mylėti ir būti mylimiems.
*****
Nijolės Gabijos Wolmer knyga
„Daugiapasaulės sakmė“ skaitytoją nukelia į magišką ir nuotykių kupiną
Unduno slėnį, kuriame gyvena neįprastos būtybės: didingi grembolai, niūrūs
niuksai ir žavūs pupsai. Ši knyga yra pirmoji „Pupsų kronikų“ dalis, atverianti
duris į paslaptingą pasaulį, kuriame draugystė ir geros širdies poelgiai yra
didžiausios vertybės. Autorė meistriškai kuria įtraukiančią atmosferą, kurioje
persipina humoras, magija ir pamokomos istorijos.
Knygoje pasakojama apie
pupsų ir niuksų tarpusavio santykius, kurie iš pradžių yra įtempti, tačiau
palaipsniui virsta draugyste. Wolmer subtiliai nagrinėja tokias temas kaip
atleidimas, supratimas ir bendradarbiavimas, pabrėždama, kad net ir skirtingos
būtybės gali rasti bendrą kalbą. „Daugiapasaulės sakmė“ yra ne tik pramoginė
knyga, bet ir pamokanti istorija, skatinanti skaitytojus būti atviriems ir
tolerantiškiems kitų atžvilgiu. Autorės sukurtas pasaulis yra gyvas ir
spalvingas, o personažai – įsimintini ir tikroviški.
******
M. Rady veikalas
„Nauja Vidurio Europos istorija“ yra reikšmingas dėl to, kad jame
pateikiama išsami ir nauja Vidurio Europos istorijos interpretacija. Autorius
atsisako tradicinių, nacionalistinių požiūrių ir siekia suprasti šį regioną
kaip vientisą, dinamišką ir daugiakultūrį darinį. Knygoje pabrėžiamas Vidurio
Europos regiono kompleksiškumas ir įvairovė, atskleidžiant, kaip skirtingos
etninės ir religinės grupės, valstybės ir imperijos sąveikavo ir formavo šio
regiono istoriją.
Rady knyga siekia
peržvelgti regiono istoriją, atsižvelgiant į ilgalaikius procesus ir
struktūras, o ne tik į trumpalaikius politinius įvykius. Autorius analizuoja
ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, kurie formavo Vidurio Europą
nuo ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Knygoje taip pat pabrėžiamas Vidurio
Europos regiono vaidmuo Europos istorijoje ir jo santykiai su kitais regionais.
Rady siekia atskleisti Vidurio Europos regiono specifiką ir jo indėlį į Europos
civilizaciją.
*******
Nenado Veličkovičiaus
romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ yra reikšmingas ne tik
Bosnijos skaitytojams, bet ir plačiajai auditorijai, nes atvirai ir jautriai
nagrinėja pokario visuomenės traumas bei psichologinius padarinius. Bosniams
šis romanas atspindi jų pačių patirtį po Bosnijos karo, atskleidžia karo padarytą
žalą ir sunkumus, susijusius su praeities įvykių išgyvenimu. Autorius drąsiai
kalba apie nacionalizmą, religinį fanatizmą ir kitas problemas, kurios vis dar
skaldė Bosnijos visuomenę, skatindamas skaitytojus kritiškai pažvelgti į savo
istoriją ir dabartinę padėtį. Be to, romanas suteikia balsą tiems, kurie dažnai
lieka nepastebėti – paprastiems žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ir kitų
psichikos sveikatos problemų.
Plačiajai auditorijai
„Sachibas. Impresijos iš depresijos“ yra universalus romanas apie žmogaus
kančią ir viltį. Jis parodo, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis galima rasti
jėgų gyventi toliau. Romanas atskleidžia, kaip karas ir politiniai konfliktai veikia
žmonių gyvenimus, ugdydamas skaitytojų empatiją ir supratimą apie kitų šalių
patirtį. Taip pat knyga primena, kad psichikos sveikatos problemos yra realios
ir kad reikia atvirai apie jas kalbėti, skatinant visuomenę mažinti stigmą,
susijusią su psichikos ligomis. Apibendrinant, romanas „Sachibas. Impresijos iš
depresijos“ yra svarbus literatūros kūrinys, kuris ne tik atspindi Bosnijos
visuomenės patirtį, bet ir nagrinėja universalias temas, aktualias kiekvienam
žmogui.
********
Olga Ravn
romanas „Vaško lėlė“ yra išskirtinis ir įtraukiantis kūrinys, kuris
skaitytojus sužavi savo neįprastu pasakojimo stiliumi ir giliomis temomis.
Autorė meistriškai derina istorinę fikciją su poetiška kalba, sukurdama magišką
ir šiurpų XVI a. pabaigos Danijos paveikslą. Pasakojimas pateikiamas iš vaško
lėlės perspektyvos, kurią nulipdo pagrindinė veikėja Kristenzė Krukovė. Ši
neįprasta pasakotoja leidžia skaitytojams pažvelgti į raganų medžioklės
laikotarpio įvykius iš unikalios ir nešališkos perspektyvos, atskleidžiant to
meto visuomenės baimes ir prietarus.
Romane gilinamasi į
moterų bendruomenės dinamiką, jų tarpusavio ryšius ir išgyvenimus. Autorė
atskleidžia moterų stiprybę ir pažeidžiamumą, pabrėždama jų solidarumą ir
gebėjimą išgyventi sunkiomis aplinkybėmis. „Vaško lėlė“ atkreipia dėmesį į
raganų medžioklės laikotarpį, kuris yra tamsus Europos istorijos puslapis, ir
parodo, kokia destruktyvi gali būti baimė ir prietarai. Tai daugiasluoksnis ir
įtraukiantis romanas, kuriame dera istorinė fikcija, poetiška kalba ir gilios
temos.
*********
Paul Lynch romanas
„Pranašų giesmė“ yra itin įdomus ir reikšmingas dėl to, kad jame
meistriškai sujungiami distopinės ateities vizijos ir psichologinio realizmo
elementai. Knyga skaitytoją nukelia į niūrią ir įtaigią ateities Airiją,
kurioje įsigali totalitarinis režimas, o visuomenė grimzta į chaosą. Ši
bauginanti vizija yra ne tik įtraukianti, bet ir labai aktuali, nes atspindi
šiuolaikinio pasaulio nerimą dėl politinių neramumų ir autoritarizmo. Autorius
sukuria itin tikroviškus veikėjų portretus, ypač pagrindinės veikėjos Eilišės,
keturių vaikų motinos, kuri bando išgyventi siaubingomis aplinkybėmis,
psichologinį portretą. Skaitytojas giliai išgyvena jos baimę, neviltį ir ryžtą
apsaugoti savo vaikus.
Romane sukuriama
klaustrofobiška ir įtempta atmosfera, kuri nepalieka skaitytojo abejingo. Lynch
sugeba perteikti didžiulį emocinį krūvį, kurį patiria veikėjai, ir tai daro
knygą itin paveikią. Be to, knygoje nagrinėjamos aktualios temos, tokios kaip
pabėgėlių krizė, politinis smurtas ir žmogaus teisių pažeidimai, daro romaną ne
tik įdomų, bet ir svarbų šiuolaikiniame kontekste. 2023 m. romanas laimėjo
Bookerio premiją, o tai tik patvirtina aukštą knygos literatūrinę vertę.
„Pranašų giesmė“ yra galingas ir jaudinantis romanas, kuris ne tik atspindi
tamsią ateities viziją, bet ir kelia svarbius klausimus apie žmogaus prigimtį
ir visuomenės būklę.
**********
Doireann Ní Ghríofa romanas
„Šmėkla gerklėje“ yra svarbus ir išskirtinis kūrinys, kuris išsiskiria
savo novatorišku stiliumi ir giliomis temomis. Ši knyga yra autofikcijos ir
eseistikos lydinys, kuriame autorė meistriškai derina asmeninius išgyvenimus su
literatūrine analize. Romanas sukuria jaudinantį dviejų moterų, gyvenančių
skirtingais šimtmečiais, dialogą, tyrinėdamas moteriškumo, motinystės ir
kūrybos temas.
Knygoje Ní Ghríofa
gilinasi į XVIII amžiaus airių poetės Eibhlín Dubh Ní Chonaill gyvenimą ir jos
sukurtą gedulo raudą „Caoineadh Airt Uí Laoghaire“. Autorė tyrinėja šios poemos
kontekstą, bandydama suprasti poetės gyvenimą ir kūrybą. Šiame procese ji atskleidžia
savo pačios patirtis, susijusias su motinyste ir kūrybine veikla. Romanas tampa
savotišku moteriškos patirties tyrinėjimu, kuriame susipina asmeninės ir
literatūrinės refleksijos. „Šmėkla gerklėje“ yra svarbus kūrinys, nes jis
išplečia literatūros ribas, jungdamas skirtingus žanrus ir suteikdamas balsą
moterų patirčiai.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą