Knygos: Arturas Vargas, Demonas Variagalvis, Daugiapasaulės sakmė, Švytintis pasaulis, Vaško lėlė, Pranašų giesmė, Eroso agonija ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai,

Kad išvengčiau japoniškai vadinamo tsundoku, perteklinio knygų, kurių galbūt neperskaitysiu pirkimo, tiesą sakant, save pradėjau prižiūrėti ir disciplinuotai reguliuoti. Du dideli knygų pasipirkimai per Knygų mugę ir vėlyvą rudenį. Du derliai, per kuriuos nuraškau mane labiausiai tą sezoną dominusias knygas. Kadangi šiemet nebuvau Knygų mugėje, tad balandžio pradžioje atkeliavo štai toks siuntinys su lektūra. Nesu tikras, ar viską perskaitysiu ir įveiksiu, bet tikiuosi, kad iki spalio nepirksiu daugiau jokios knygos (nebent kas nors padovanos). Nekantrauju pradėti skaityti.

*

Romanas „Demonas Variagalvis“ pasaulyje vertinamas dėl kelių esminių priežasčių, kurios lemia jo didelį pripažinimą. Visų pirma, knyga išsiskiria savo socialiniu realizmu. Autorė Barbara Kingsolver atvirai ir jautriai nagrinėja opias socialines problemas, tokias kaip skurdas, priklausomybė nuo opioidų ir vaikų globos sistemos trūkumai. Knygoje meistriškai atskleidžiamas Apalačų regiono gyvenimo realybės, pabrėžiant šios bendruomenės iššūkius ir stiprybę.

Antra, romanas pasižymi aukšta literatūrine verte. Kingsolver sukūrė įtikinamą ir gyvą pasakojimą, kuriame persipina realizmas ir literatūrinė metafora. Knyga išsiskiria turtinga kalba, įtaigiais veikėjais ir giliomis įžvalgomis apie žmogaus prigimtį. Be to, 2023 m. „Demonas Variagalvis“ pelnė prestižinę Pulitzerio premiją grožinės literatūros kategorijoje, o tai patvirtina knygos išskirtinę literatūrinę vertę.

Galiausiai, knygos pasakojimas yra itin paveikus. Jame pasakojama apie vaiką, gimusį narkomanės šeimoje, kuris patiria daugybę sunkumų. Tai yra istorija apie meilę, praradimą ir viską, kas yra tarp jų. „Demonas Variagalvis“ yra galingas ir jaudinantis romanas, kuris sulaukė didelio pripažinimo dėl savo socialinės reikšmės, literatūrinės kokybės ir įtaigaus pasakojimo.

**

Nijolės Gabijos Wolmer romanas „Švytintis pasaulis“ išsiskiria tuo, kad jame neįprastai susipina nuotykių, fantastikos ir ezoterinės literatūros elementai, sukurdami unikalų ir įtraukiantį pasakojimą. Knygoje gilinamasi į dvasines temas, tokias kaip reinkarnacija, sąmoningas sapnavimas, gamtos dvasios ir dvasinės praktikos, o autorės asmeninė patirtis, įgyta keliaujant po Himalajų kalnus, Indiją, Nepalą ir kitas šalis, suteikia pasakojimui autentiškumo. Be to, romanas ne tik skatina skaitytoją susimąstyti apie giliąsias būties sritis, bet ir suteikia praktinės vertės, pavyzdžiui, knygos pabaigoje pateikiama išsami sąmoningo kvėpavimo praktika, kurią galima pritaikyti kasdieniame gyvenime.

***

Andrew Sean Greer romanas „Less“ (lietuviškai „Arturas Vargas“) išsiskiria savo unikaliu požiūriu į literatūrą ir gyvenimą. Ši knyga pelnė Pulitzerio premiją, patvirtindama jos aukštą literatūrinę vertę. Autorius meistriškai sujungia humorą ir širdies gelmę, sukurdama juokingą, bet kartu ir jautrią istoriją. Artūras Vargas, pagrindinis veikėjas, keliauja po pasaulį, norėdamas išvengti buvusio mylimojo vestuvių, o ši kelionė tampa savotiška savęs atradimo kelione.

Romane nagrinėjamos temos, tokios kaip senėjimas, meilė ir savęs atradimas, yra pateikiamos lengvai ir elegantiškai. Greer rašymo stilius yra turtingas ir įtaigus, o veikėjai – gyvi ir tikroviški. Knyga ne tik pralinksmins skaitytoją, bet ir privers susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir meilės prigimtį. „Less“ yra unikalus ir įsimintinas romanas, kuriame dera humoras, jaudulys ir literatūrinė meistrystė.

****

Byung-Chul Han veikalas „Eroso agonija“ yra reikšmingas ir įdomus dėl to, kad jame gilinamasi į šiuolaikinės visuomenės santykių krizę, ypač meilės ir eroso sferose. Autorius analizuoja, kaip neoliberalizmas ir technologijų plėtra keičia mūsų santykius, naikindami eroso esmę – kito asmens kitoniškumo pripažinimą ir priėmimą. Han teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje dominuoja pozityvumas ir panašumas, o tai neleidžia atsirasti erotiniam ryšiui, kuris reikalauja skirtumo ir kitoniškumo.

Knygoje Han nagrinėja, kaip šiuolaikinė „perdegimo visuomenė“ niveliuoja esminius skirtumus ir kaip tai veikia eroso politiką. Jis teigia, kad meilė praranda savo esmę, kai mylintysis ir mylimasis virsta „tuo pačiu“, sunaikindami vienas kito kitoniškumą. Vietoj to, Han siūlo grįžti prie eroso, kuris pagrįstas abipusiu ir besąlygišku kito asmens kitoniškumo pripažinimu ir priėmimu. Šis veikalas yra reikšmingas, nes jis atskleidžia, kaip šiuolaikinė visuomenė keičia mūsų santykius ir kaip tai veikia mūsų gebėjimą mylėti ir būti mylimiems.

*****

Nijolės Gabijos Wolmer knyga „Daugiapasaulės sakmė“ skaitytoją nukelia į magišką ir nuotykių kupiną Unduno slėnį, kuriame gyvena neįprastos būtybės: didingi grembolai, niūrūs niuksai ir žavūs pupsai. Ši knyga yra pirmoji „Pupsų kronikų“ dalis, atverianti duris į paslaptingą pasaulį, kuriame draugystė ir geros širdies poelgiai yra didžiausios vertybės. Autorė meistriškai kuria įtraukiančią atmosferą, kurioje persipina humoras, magija ir pamokomos istorijos.

Knygoje pasakojama apie pupsų ir niuksų tarpusavio santykius, kurie iš pradžių yra įtempti, tačiau palaipsniui virsta draugyste. Wolmer subtiliai nagrinėja tokias temas kaip atleidimas, supratimas ir bendradarbiavimas, pabrėždama, kad net ir skirtingos būtybės gali rasti bendrą kalbą. „Daugiapasaulės sakmė“ yra ne tik pramoginė knyga, bet ir pamokanti istorija, skatinanti skaitytojus būti atviriems ir tolerantiškiems kitų atžvilgiu. Autorės sukurtas pasaulis yra gyvas ir spalvingas, o personažai – įsimintini ir tikroviški.

******

M. Rady veikalas „Nauja Vidurio Europos istorija“ yra reikšmingas dėl to, kad jame pateikiama išsami ir nauja Vidurio Europos istorijos interpretacija. Autorius atsisako tradicinių, nacionalistinių požiūrių ir siekia suprasti šį regioną kaip vientisą, dinamišką ir daugiakultūrį darinį. Knygoje pabrėžiamas Vidurio Europos regiono kompleksiškumas ir įvairovė, atskleidžiant, kaip skirtingos etninės ir religinės grupės, valstybės ir imperijos sąveikavo ir formavo šio regiono istoriją.

Rady knyga siekia peržvelgti regiono istoriją, atsižvelgiant į ilgalaikius procesus ir struktūras, o ne tik į trumpalaikius politinius įvykius. Autorius analizuoja ekonominius, socialinius ir kultūrinius pokyčius, kurie formavo Vidurio Europą nuo ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. Knygoje taip pat pabrėžiamas Vidurio Europos regiono vaidmuo Europos istorijoje ir jo santykiai su kitais regionais. Rady siekia atskleisti Vidurio Europos regiono specifiką ir jo indėlį į Europos civilizaciją.

*******

Nenado Veličkovičiaus romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ yra reikšmingas ne tik Bosnijos skaitytojams, bet ir plačiajai auditorijai, nes atvirai ir jautriai nagrinėja pokario visuomenės traumas bei psichologinius padarinius. Bosniams šis romanas atspindi jų pačių patirtį po Bosnijos karo, atskleidžia karo padarytą žalą ir sunkumus, susijusius su praeities įvykių išgyvenimu. Autorius drąsiai kalba apie nacionalizmą, religinį fanatizmą ir kitas problemas, kurios vis dar skaldė Bosnijos visuomenę, skatindamas skaitytojus kritiškai pažvelgti į savo istoriją ir dabartinę padėtį. Be to, romanas suteikia balsą tiems, kurie dažnai lieka nepastebėti – paprastiems žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos ir kitų psichikos sveikatos problemų.

Plačiajai auditorijai „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ yra universalus romanas apie žmogaus kančią ir viltį. Jis parodo, kad net ir sunkiausiomis aplinkybėmis galima rasti jėgų gyventi toliau. Romanas atskleidžia, kaip karas ir politiniai konfliktai veikia žmonių gyvenimus, ugdydamas skaitytojų empatiją ir supratimą apie kitų šalių patirtį. Taip pat knyga primena, kad psichikos sveikatos problemos yra realios ir kad reikia atvirai apie jas kalbėti, skatinant visuomenę mažinti stigmą, susijusią su psichikos ligomis. Apibendrinant, romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ yra svarbus literatūros kūrinys, kuris ne tik atspindi Bosnijos visuomenės patirtį, bet ir nagrinėja universalias temas, aktualias kiekvienam žmogui.

********

Olga Ravn romanas „Vaško lėlė“ yra išskirtinis ir įtraukiantis kūrinys, kuris skaitytojus sužavi savo neįprastu pasakojimo stiliumi ir giliomis temomis. Autorė meistriškai derina istorinę fikciją su poetiška kalba, sukurdama magišką ir šiurpų XVI a. pabaigos Danijos paveikslą. Pasakojimas pateikiamas iš vaško lėlės perspektyvos, kurią nulipdo pagrindinė veikėja Kristenzė Krukovė. Ši neįprasta pasakotoja leidžia skaitytojams pažvelgti į raganų medžioklės laikotarpio įvykius iš unikalios ir nešališkos perspektyvos, atskleidžiant to meto visuomenės baimes ir prietarus.

Romane gilinamasi į moterų bendruomenės dinamiką, jų tarpusavio ryšius ir išgyvenimus. Autorė atskleidžia moterų stiprybę ir pažeidžiamumą, pabrėždama jų solidarumą ir gebėjimą išgyventi sunkiomis aplinkybėmis. „Vaško lėlė“ atkreipia dėmesį į raganų medžioklės laikotarpį, kuris yra tamsus Europos istorijos puslapis, ir parodo, kokia destruktyvi gali būti baimė ir prietarai. Tai daugiasluoksnis ir įtraukiantis romanas, kuriame dera istorinė fikcija, poetiška kalba ir gilios temos.

*********

Paul Lynch romanas „Pranašų giesmė“ yra itin įdomus ir reikšmingas dėl to, kad jame meistriškai sujungiami distopinės ateities vizijos ir psichologinio realizmo elementai. Knyga skaitytoją nukelia į niūrią ir įtaigią ateities Airiją, kurioje įsigali totalitarinis režimas, o visuomenė grimzta į chaosą. Ši bauginanti vizija yra ne tik įtraukianti, bet ir labai aktuali, nes atspindi šiuolaikinio pasaulio nerimą dėl politinių neramumų ir autoritarizmo. Autorius sukuria itin tikroviškus veikėjų portretus, ypač pagrindinės veikėjos Eilišės, keturių vaikų motinos, kuri bando išgyventi siaubingomis aplinkybėmis, psichologinį portretą. Skaitytojas giliai išgyvena jos baimę, neviltį ir ryžtą apsaugoti savo vaikus.

Romane sukuriama klaustrofobiška ir įtempta atmosfera, kuri nepalieka skaitytojo abejingo. Lynch sugeba perteikti didžiulį emocinį krūvį, kurį patiria veikėjai, ir tai daro knygą itin paveikią. Be to, knygoje nagrinėjamos aktualios temos, tokios kaip pabėgėlių krizė, politinis smurtas ir žmogaus teisių pažeidimai, daro romaną ne tik įdomų, bet ir svarbų šiuolaikiniame kontekste. 2023 m. romanas laimėjo Bookerio premiją, o tai tik patvirtina aukštą knygos literatūrinę vertę. „Pranašų giesmė“ yra galingas ir jaudinantis romanas, kuris ne tik atspindi tamsią ateities viziją, bet ir kelia svarbius klausimus apie žmogaus prigimtį ir visuomenės būklę.

**********

Doireann Ní Ghríofa romanas „Šmėkla gerklėje“ yra svarbus ir išskirtinis kūrinys, kuris išsiskiria savo novatorišku stiliumi ir giliomis temomis. Ši knyga yra autofikcijos ir eseistikos lydinys, kuriame autorė meistriškai derina asmeninius išgyvenimus su literatūrine analize. Romanas sukuria jaudinantį dviejų moterų, gyvenančių skirtingais šimtmečiais, dialogą, tyrinėdamas moteriškumo, motinystės ir kūrybos temas.

Knygoje Ní Ghríofa gilinasi į XVIII amžiaus airių poetės Eibhlín Dubh Ní Chonaill gyvenimą ir jos sukurtą gedulo raudą „Caoineadh Airt Uí Laoghaire“. Autorė tyrinėja šios poemos kontekstą, bandydama suprasti poetės gyvenimą ir kūrybą. Šiame procese ji atskleidžia savo pačios patirtis, susijusias su motinyste ir kūrybine veikla. Romanas tampa savotišku moteriškos patirties tyrinėjimu, kuriame susipina asmeninės ir literatūrinės refleksijos. „Šmėkla gerklėje“ yra svarbus kūrinys, nes jis išplečia literatūros ribas, jungdamas skirtingus žanrus ir suteikdamas balsą moterų patirčiai.

Jūsų Maištinga Siela