„Klišė nėra blogis, greičiau atvirkščiai. Pats gyvenimas iš esmės yra klišė: kasdien kartojame tuos pačius veiksmus, žodžius. Vertinant lingvistiškai, riba tarp klišės, frazeologizmo, mirusios metaforos – siaura. „Širdis galugerklyje“, „jūra iki kelių“, „per plauką“ – kalbinės klišės ar mirusios metaforos, bet vis tiek gyvos, prasmingos ir funkcionalios, nes tiksliai išreiškia būsenas, situacijas. Man gražu, kai klišės naujame kontekste įgyja papildomų ar net priešingų reikšmių <...> Už klišes literatūroje ir gyvenime atgrasiau įnirtingas siekis pasakyti, parašyti, padaryti kažkaip naujai, kitaip, t. y. įmantri (iš)raiška, po kuria slepiasi klišinis, banalus turinys. Va čia tai blogis.“ Virginija Kulvinskaitė
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą