Sveiki, skaitytojai ir
kino gerbėjai,
Vienas populiariausių
Pietų Korėjos kino režisierių Bong Joon Ho, prasimušusių ir pripažintų
Vakaruose, neseniai pristatė naujausią savo darbą „Mikis 17“ (angl. Mickey
17) (2025). Ne visi man šio režisieriaus filmai patinka vienodai, buvo ir
tokių, kurių tiesiog neįstengiau suvokti ir net nepabaigiau žiūrėti, tačiau
tarp sėkmingiausių ir labiausiai pripažintų, tokių kaip „Parazitas“ (2019) ar „Okja“
(2017) arba Lietuvoje itin populiaraus „Sniego traukinys“ (2013), kuris vėliau
tapo ir serialu, kurį kūrė tas pats Bon Joon Ho, galiu sakyti, kad tai išties
įspūdį paliekantis kino kūrėjas, turintis savo braižą ir kino viziją. Tiesa,
apie „Mikis 17“ tiek tarp paprastų žiūrovų, tiek tarp kino kritikų, nuomonių ir
vertinimų gali pasitaikyti pačių įvairiausių, o kaip filmas susižiūrėjo man?
Istorija kaip ir „Okja“
ir „Sniego traukinys“ pasakoja apie alternatyvią distopinę tikrovę, kurioje
veikia perspėjamieji socialiniai sisteminiai elementai: kas bus, jeigu žmogus
ims stokoti humanizmo, kaip žmogus išliks ateities pasaulyje, kai baigsis
ištekliai ir visa gerovė? Režisierius laikosi „Bado žaidynių“ principo: reikės
grumtis dėl išgyvenimo hierarchijos pasaulyje. Pasaulis, kurį vaizduoja filmas,
pažangus, žmonės jau keliauja po kosmosą, bando integruotis į kitas planetas,
tačiau neapsigaukite, „Žvaigždžių karų“ ir kosmoso gelmių filmas nevaizduoja,
netgi veiksmas, kuris vyksta kitoje planetoje, iš esmės primena tą pačią Žemę. Kosminiame
erdvėlaivyje, kurį finansuoja ir valdo niekšelis lobistas Kenneth Marshall (aktr.
Marko Ruffalo) su žmona (aktr. Toni Collette), jame įrengta pažangi laboratorija,
kurioje atspausdinami žmonės, o po to į juos integruojama prieš tai buvusi
atmintis. Savanoriškai į šią operaciją įsirašęs Mikis jau atspausdintas 17
kartą, todėl jį lengva pasiųsti į visokias mirtinas ekspedicijas patį pirmą,
nes po jo versijos mirties jis vis tiek bus atkurtas...
Žodžiu, filmas „Mikis 17“
paliečia kelias svarbias mokslinės fantastikos temas: žmonių klonavimą ir atsakomybę
su atmintimi, besikeičiančios tapatybės problemą ir, žinoma, žmonių elgesį su
svetimomis gyvybės formomis. Mikio 17 -oji versija pati humaniškiausia, nes su
juo šlykštukai, svetimos planetos padarai, pasielgė humaniškiausiai – palydėjo jį
iki jo erdvėlaivio ir išgelbėjo, bet problema, kad jam tenka susidurti su 18
savo versija, nes visi manė, kad jis jau nebegyvas. Prasideda ilgas trileriui
būdingas žaidimas tarp galios ir aptarnaujančiojo personalo.
Režisierius konstruoja
panašiu stiliumi, ką darė filmuose „Okja“ ir „Sniego traukinys“. Savo veikėjus
paverčia holivudinėmis klišinėmis. Labai gerai stebint filmą, galima sakyti,
nėra sukurto nė vieno įdomesnio ir gilesnio personažo, viskas pagrįsta Holivudo
tipažais ir stereotipais. Labai nuvilia vienkrypčiai blogiukų portretai,
primenantys Marvel ar komikso lygio vaizduojamuosius veikėjus be gilesnės
psichologijos ir sprendimų. Tiesą sakant, visas filmas sustyguotus į gerus ir
blogus veikėjus, o šioms elementarioms stovyklos lemta kovoti viena prieš kitą.
Robert Pattinson sukurti keli Mikio variantai lyg ir skirtingi, bet iš esmės
taip pat vienkrypčiai, nesudėtingi. Žinote, filmas man priminė visą aibę holivudinių
filmų, kurių scenarijaus išklotinė labai panaši, netgi tas pats D. Camerono „Įsikūnijimas“
laikosi šių principų: blogiukams nesvarbus humanizmas, bet svarbu išžudyti
kitos planetos gyventojus ir demonstruoti imperialistinį dominuojančią valdžią,
o empatiškiesiems lemta ginti ir įrodinėti humanistines idėjas, aukotis, labai
panašu į buvusį režisieriaus projektą „Okja“. Filmų kūrėjui svarbus emocinio
intelekto dėmuo, parodyti, kad visos gyvūnijos formos, įskaitant ir mums dar
nepažinios, turi dvasinius ryšius, o kvailas žmogaus protas ir ambicijos dažnai
tampa trumparegiški ir destruktyvūs kitų gyvybės formų atžvilgiu.
Filmas žiūrėjosi gerai, labai
kokybiškai sumontuotas, jis išlaiko balansą tarp pramogos ir emocinio intelekto,
bet labai dažnu atveju pasirinktas komedijos žanras nustelbia tikrąjį filmo
idėjinį potencialą, o pati idėja pernelyg elementari. Nesuklysiu sakydamas, kad
filmas galėjo būti geresnis, tačiau, matyt, režisieriui svarbi žanrinė kino
forma ir priėjimas prie masinio žiūrovo, perduoti savo idėjas, tiesa, kine vienokioms
ar kitokiomis formomis pas režisierių jau besikartojančias. Bet žavu yra tai,
kad filme galime išvysti naujų mokslinės fantastikos bruožų ir idėjų.
Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 6.9
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą