Sveiki, skaitytojai!
Pastebėjau, kad
kruopščiai pradėjau pildyti kasdieninį pozityvumo dienoraštį. Nors ką nors
pozityvaus... Ir tai mane labai džiugina, nes kažkurioj mano sielos daly tai
suvokiama kaip itin reikalinga.
Šiandienos darbo diena
buvo lengva! Dėkingas už tai, liko laiko pasigaminti vakarienei, paskaityti 10
puslapių knygos, nueiti į trumpą vietinį spektaklį. Argi tai laimė? Žinoma!
Darbai palauks, neverta juos visus nudirbti iškart.
Svajoju apie protarpinį
badavimą. Kad kūnas išsivalytų, taptų lengvesnis, jausčiausi gerai, bet dar
niekaip nenusiteikiu, bet reiktų. Žinau, kad aš tai padarysiu!
Galvoju apie nužydėjusias
slyvas, žydinčius kitus augalus, kurių nepažįstu. Kaip greitai viskas sužaliavo
ir visa tai galima patirti tiesiog žiūrint į visą tą betarpišką cikliškumą. Galvoju
apie pastangas, kurias kasdien įdedami norėdami atlikti viską gerai, įtikti,
būti profesionalūs, nes to tikisi iš mūsų. Tiksliau – mes tikimės, kad kiti
tikisi iš mūsų profesionalumo ir dėl to save kartais įvarome į kampą. Lengvumas
darbe pernelyg dažnai nuvertinamas, tačiau ar ne jo reikėtų imtis? Dirbti ir
veikti lėtai, bet iš esmės su pasimėgavimu, kuriant ne išorinę produkciją ir
pinigus, o vidinę energiją. Todėl sutinku, kad labai svarbu yra mikroklimatas,
kaip žmogus jaučiasi dirbdamas su kitais ar kurdamas vienumoje. Dažnai
įsivaizduoju, kad tą klimatą turi kažkas sukurti, bet, deja, prie jo gerinimo
ir kūrimo sąmoningai tenka prisidėti ir kurti pačiam. Reiktų šito nepamiršti.
Gamta juk žydėti nepamiršta.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą