Sveiki,
Man šiemet Šv. Velykos –
tai kava į lovą, ramus skaitymas spaudos, kuri dar kvepia dažais, šaldytuve
gerai įmirkusi iš vakar paruošta baltoji mišrainė ir žolių kvapas. Reiktų
nusiskusti, reiktų ką nors dalyti, bet lėtai, neskubant, kartu kaip kokį tango
ar ritualą, kurio velnias nepaskubins, nepastums, nesupainios.
Buvau šventai nusprendęs
nedažyti jokių kiaušinių, nes niekas jų nesuvalgo, tačiau praeina mintys ir
tradicijos nugali, o galų gale juk veiksme, kurį darai atsiveria ir kasdieniškosios
gyvenimiškosios išminties lobiai.
Patiko man šis
paveikslas, kur Van Gogas sėdi su paveikslo Mergina su perlo auskaru
karikatūriniame prancūziško stiliaus Monmartro kvartalėlyje. Spalvingame kaip
koks velykinis kiaušinis. Bandau susidėlioti praėjusią chaotišką ir nelengvą
emociškai savaitę, kažkaip išvalyti priplėkusias tamsias mintis ir galvoju, kad
pats laikas po visko prisipilti karštą vonią ir pamirkti tamsoje prie žvakių
sūriame vandenyje. Savotiškame namų SPA.
Kiek nedaug, kiek nedaug,
kiek nedaug... Reikia.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą