Velnio tiltas (vok.
Teufelsbrücke), Kromlau parkas, Vokietija, Saksonija
Sveiki,
Penktadienis!
Puiki diena, nors ir lyga sausį spalio lietumi, bet iš
tikrųjų puiki diena šypsotis ir švytėti, nes viskas yra gerai. Visos nelaimės
ir negandos iššluotos lauk ir akcentuojami pozityvūs ir čia pat esantys gausos
aspektai. Juk šiaip ar taip netrūksta nei pinigų, nei laisvės kalbėti ir kurti,
nei knygų, nei meilės, nei darbo, o ir sveikata dar gera – belieka tik
džiaugtis, džiaugtis ir dar kartą džiaugtis.
Vakar pabaigiau nuostabią Annie Ernaux, prancūzų
nobelistės, knygą „Metai“, kuri be galo man patiko. Jautriai perteiktas
senstančio žmogaus laiko tėkmės suvokimas, kad gyvenimas baigiasi. Jis iš
tikrųjų baigiasi kiekvieną akimirką ir kiekvieną akimirką vis stebuklingu būdu
prasitęsia. Autorė atsisako savo ilgalaikės perspektyvos ir sako, kad
nebeprojektuoja savo veiklų, iliuzijų ir matymo į ateitį, nes, kai esi senas,
turi anūkų, esi pensijoje, ateities nebelieka, lieka tik čia ir dabar, kitaip
sakant, visas pasaulio laikas. Iš vienos pusės jaunam ar vidutinio amžiaus
žmogui tai skamba labai liūdnai, o iš kitos pusės, koks turėtų būti
palengvėjimas, nes nebelieka iliuzijų, jauti visą savo būties centrą ir
įsižeminimą. Nepaprasta knyga apie laiką, troškimus ir aplinkos triukšmą. Argi
ne stebuklas, jog šioji knyga pateko į mano rankas? Stebuklas.
Stebuklas, kad galiu prieš darbą, iš ryto, šią
akimirką gurkšnojant kavą apie tai rašyti ir mesti tą žinią į internetą, kur
viskas išsilydo tame dideliame intrigų, apkalbų, komentarų, patarimų, melagienų,
politikos ir propagandos, liūdesio ir džiaugsmo kakofonijos šurmulyje. Sakote,
kad neturi poveikio? Šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina. Vienas pozityvesnis
įrašas visą internetą keičia. Priklauso tik nuo to, kaip pažiūrėsi.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą