M.
K. Čiurlionis, „Mergelė“ iš ciklo „Zodiakas“, 1906-1907.
Sveiki,
Pastaruoju metu kylančios situacijos mane moko bet
kokia kaina pakilti virš jų ir evoliucionuoti, neįsitraukti į žemas vibracijas,
besiturkšti nereikalinguose aiškinimuose ir tiesos ieškojime. Matyt, žmogus sau
turi pasakyti: manęs intrigos nedomina, aš esu laisvas, aš esu virš jų, aš esu
kaip ši Mergelė iš Mikalojaus Konstantino Čiurliono ciklo „Zodiakas“ – beje,
vienas mėgstamiausių, nors apskritai man Čiurlionio paveikslai pastaruoju metu yra
neįtikėtini!
Šioji Mergelė žvelgia į dangų, į pavakario žvaigždes,
apsupta gamtos, tamsėjančių mėlynų gėlių. Prisimenu savo vaikystės momentus,
kada išlėkdavau vakarais į pievas ir taip pat stebėdavau, kaip pirmieji
šikšnosparniai skraido ir skleidžia garsus, kaip nuo kalvų žemyn slenka saulė,
kaip tamsėja rugių laukai... Ir taip, žinokite, buvo gera ir tebėra gera
prisiminti tą išskirtinai paprastą lengvumą, kuris dingsta panirus tarp žmonių
į socialinius vaidmenis ir kaukes.
Bet net ir ten būnant, reikia prisiminti, jog galima
pakelti galvą į lubas ir tos galbūt tą akimirką sunkios akimirkos praeis ir tu
vėlei pamatysi dangų, kuris užpučia, išblaivo, išgrynina, nuramina ir gydo.
Lengvumo iš Čiurlionio svaigiųjų gelmių, iš jo paveikslų gelmių, kur viskas
neaprėpiama, bet dėl to viskas aišku, kaip kad du kart du – keturi.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą