Sveiki,
Antradienio vakaras, neseniai po spektaklio, ruošiuosi
rytdienos darbams ir šat – jau beveik vidurnaktis, net savo filmo jau kelis
vakarus nepažiūrėjau, bet juk negalima visko čia ir dabar. Turėčiau kaip nors
nusiraminti, sutramdyti tą savo susierzinimą, kad laikas labai greitai bėga,
ieškoti kokios nors meditacijos viskam subalansuoti, bet tiesa yra tikriausiai
kur kas paprastesnė, nes geriausias balansas yra leisti viskam būti taip, kaip
yra, nedauginant susierzinimo, nesivaikant lūkesčių, o tiesiog atpažįstant tą
norą paspartinti visus reikalus ir per suvokimą leisti nieko nespartinti,
leisti savo emocijoms atsileisti, pasiduoti, nusispjauti. Juk šiaip ar taip dangus priklauso visiems,
jo nenukariausime nei aš, nei jūs.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą