Dienos citata: Samuel Beckett apie nepasidavimą, valią, ryžtą ir atkaklumą

 

Sveiki!

 

„Bandėte. Pralaimėjote. Nesvarbu. Bandykite dar kartą. Pralaimėkite dar kartą. Pralaimėkite geriau.“ Samuel Beckett

 

Samuelis Beckettas (1906–1989) buvo airių kilmės rašytojas, dramaturgas ir Nobelio literatūros premijos laureatas, pagrįstai laikomas viena įtakingiausių XX a. modernizmo bei egzistencinio absurdo figūrų. Didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Paryžiuje ir rašęs tiek anglų, tiek prancūzų kalbomis, jis išgarsėjo kūriniais, kuriuose meistriškai tyrinėjo žmogaus bejėgiškumą, vienatvę ir atkaklumą beviltiškose situacijose. Žymiausia jo pjesė „Belaukiant Godo“ tapo tikru lūžiu teatre, apnuogindama žmogaus būties tuštumą ir amžiną, nors dažnai bergždžią, prasmės ieškojimą.

 

Garsioji citata apie bandymą ir „geresnį pralaimėjimą“ yra kilusi iš vėlyvojo S. Becketto prozos kūrinio „Worstward Ho“, išleisto 1983 metais. Nors šiandien šie žodžiai dažnai cituojami kaip motyvacinis šūkis verslo ar sporto pasaulyje, skatinantis nebijoti klaidų kelyje į sėkmę, autoriaus intencija buvo kur kas gilesnė ir niūresnė. S. Beckettas tikėjo, kad žmogaus prigimtis yra neatsiejama nuo nesėkmės, o kalba ir menas niekada negali visiškai tiksliai perteikti tikrovės, todėl bet koks bandymas iš anksto pasmerktas netobulumui.

 

Ši mintis reprezentuoja esminį S. Becketto kūrybos principą – tvermę absurdo akivaizdoje. Rašytojui „pralaimėti geriau“ nereiškia galutinės pergalės, o veikiau nuolatinį procesą ir ryžtą tęsti kovą, net kai žinai, kad rezultatas nebus tobulas. Jo kūrybinis kelias buvo grįstas minimalizmu ir nuolatiniu kalbos gryninimu, siekiant pasiekti pačią žmogaus egzistencijos šerdį, kurioje, nepaisant visų pralaimėjimų, išlieka pats veiksmas – bandymas būti, kurti ir nepasiduoti tylai.

 

Maištinga Siela

Žmogaus laisva valia: pabudimas, suvokimas, žinojimas, pasidavimas, dieviškoji valia ir santykis su Aukštesniaja Savastimi

Sveiki!

 

Žmogaus kelionė link dvasinio išsipildymo prasideda nuo esminio posūkio – sprendimo atleisti vadeles ir leisti pačiai egzistencijai vykti savaime. Tai reiškia, kad reikia visiškai nustoti generuoti nuolatinį vidinį pasipriešinimą ir priimti fundamentalų faktą: viskas yra būtent taip, kaip turi būti, šią akimirką. Kai mes liaujamės galvoti, kad gyvenimas turėtų būti lengvesnis, teisingesnis ar kitoks, mes patiriame tai, kas vadinama amžinos DABARTIES akimirkos tiesa. Tai nėra apatija, o gilus, išlaisvinantis atsidavimas, kurio metu protas nustoja aiškinti Kūrėjui, kaip valdyti visatą, ir tiesiog leidžia jai tekėti. Šis atsidavimas išlaisvina sielą mėgautis pačiu gyvenimo procesu, jo didybe ir visa įvairove.

 

Šis priėmimas ypač svarbus susidūrus su kančia. Kančia atrodo kaip didžiausia klaida ar neteisybė, tačiau iš aukštesnės perspektyvos, gebėjimas įžvelgti tobulumą net ir skausme prisideda prie kančios užbaigimo labiau nei bet koks bandymas ją pakeisti. Pavyzdžiui, užuot klausus „Kodėl man taip nutiko?“, kas yra ego kovos išraiška, mes galime paklausti „Ką ši patirtis man rodo apie mane patį ir visatą?“. Toks poslinkis atveria suvokimą, kad viskas yra Dievas, todėl viskas yra šventa ir gražu, net ir tai, kas atrodo keista ar sunku. Iš tiesų, jeigu pokyčiai bus reikalingi ir jūs turite juos inicijuoti, visata suorganizuos jūsų gyvenimą taip, kad tie pokyčiai įvyktų per jus, be varginančios ego pastangos.

 

Didžiausia žmogaus klaida yra nuolatinė investicija į laikinumą. Mūsų kasdieniai ego pasirinkimai dažnai primena vaiko žaidimą, kai nuolat pasirenkami nauji „blizgantys žaisliukai“ – nauji daiktai, titulai, statusas ar dramatiški santykiai. Mes manome, kad šie išoriniai dalykai apibrėžia mūsų laimę. Tačiau pripažinimas, kad šie žaisliukai galiausiai ištirps tyroje šviesoje, iš kurios jie atsirado, leidžia mums jais mėgautis, bet prie jų neprisirišti. Būtent todėl vienintelė ir vertingiausia jūsų investicija turėtų būti nukreipta į save patį – į savo Tikrąją Savastį, tą Dievo kibirkštį, kuri yra jūsų Aukštesnioji Savastis.

 

Kai pripažįstame, kad esame ne vien mūsų ego sukurtas vaidmuo, bet ir esminė Dieviškojo aspekto dalis, ateina džiaugsmas. Suvokiama, kad gyvenime yra tik vienas tikras siekis, kurio verta siekti: tai pabudimas ir savo Dieviškumo suvokimas. Šis kelias veda prie laisvės, kai nustojame kovoti su gyvenimu ir pradedame jį tiesiog gyventi, tapdami šio Dieviškojo srauto dalimi.

 

Maištinga Siela