Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 168: dėkok už keliones, kurios niekada nesibaigia

 

Sveiki, skaitytojai!

 

Šiandien jaučiu tik didelį dėkingumą už šiuos metus. Šiandien – Kūčių vakaras ir jau pamažu metas pradėti apmąstyti šiuos puikius, sakyčiau, metus, kuriuose įvyko tiek daug VISKO! Nuotraukoje – paskutiniosios kelionės į Ispanijos Andalūzijos regioną „trupiniai“. Šiemet gal nebuvo tokie itin intensyvūs keliavimo metai, kaip pernai, bet patirčių ir pažinimo būta išties labai daug, o paskutinioji kelionė, iš kurios ir parsivežiau šiuos prisiminimų magnetukus, žymi puikią ir dėkingą pažinties savaitę šiemet.

 

Šį vakarą po ilgo laiko vėl aplankiau mamą, miestas ruošiasi rytojaus kalėdiniam šurmuliui, pagaliau sulaukėme minusinės temperatūros ir viskas taip paprasta ir gražu, kad iš tikrųjų, atrodo, viskas stoja į savo apmąstymo jaukias ir intymias vakaro akimirkas. Girdžiu, kaip mieste jau šaudomi kur ne kur fejerverkai, kambaryje sukasi vinilinė plokštelė su „Ave Maria“. Viskas daugiau nei nuostabu!!!

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 157: Dievo keliai nežinomi, o juodžiausias debesis visada turi sidabrinį pakraštį

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Dažnai kalbu, kodėl verta pasitikėti Visata ir gyvenimu. Juk iš tikrųjų daugelis iš mūsų, kurie projektuoja sąmoningai savo mintis ir veiksmus, pajaučia, kad yra kai kas daugiau, nei vien tik mūsų pastangos atsigręžti į meilę, laimę, sveikatą ir gausą. Yra kažkokia kur kas didesnė jėga, apgaubianti mūsų pasaulius ir mus, jėga, kuri yra kaip kolektyvinės sąmonės dalis, aukštesnioji jėga, kuri gali pasiųsti lemtingą akimirką pačius baisiausius išbandymus, kaip pasakytume, asmeninę katastrofą „lygioje vietoje“, nors viskas buvo daryta sąmoningai, apgalvotai, su pasitikėjimu ir meile. Sunku suvokti, kodėl net patiems šviesiausiems užtemsta dangus, užsitraukia viskas juodais debesimis.

 

Bet paradoksas tame, kad lygiai priešingoje situacijoje ta pati aukštesnioji jėga, scenarijaus audėja, tamsiausią gyvenimą akimirką ar periodą gali pasiųsti lemtingą saulę, atitolinti ir atitraukti baisiausios audros debesis ir suteikti vilties visiškai be jokių asmeninių žmogaus pastangų, net nesitikint, nemedituojant, neprojektuojant laimės, nemanifestuojant. Yra daug tiesos pasakyme, kad dievo keliai nežinomi, tad ar beverta dėti pastangas? Manau, kad verta, tačiau nereiktų sureikšminti galutinio rezultato ir tų pastangų lūkesčių, nes viską, ką kuri sąmoningai, tai dar nėra vien absoliutas, tu dar dalyvauji kaip dalis viso to kosminio šokio, kuriame visi tikriausiai esame kaip baltos lelijų žiedų galvos virš Visatos vandenų, besisukančios nuo tos energijos srauto, patys raibuliuojantys ir raibuliuojami visumos.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Prof. Danutė Gailienė apie pozityvumą, susitelkimą, vertybes ir kovą už meilę ir džiaugsmą

 

Sveiki,

 

„Reikia paklausti savo sąžinės – ar tikrai man taip blogai ir aš kažko šiuo metu negaliu padaryti, ar tik koketuoju su sunkumais? Tokiais laikais koketuoti su sunkumais negalima, reikia iš tikrųjų gyventi. Tai yra ginti savo pareigas, kasdienybę, normalumą, džiaugsmus, meilę ir viską, kas yra pozityvu, puoselėti ir palaikyti. Taip pat reikia kovoti ir už mūsų visuomenę, kad joje būtų kuo mažiau negatyvumo, sąstingio, kad joje vyktų kuo normalesni, teisingesni, šviesesni dalykai. Dabar mūsų kova tokia.“ Profesorė Danutė Gailienė

 

Danutė Gailienė (g. 1951 m.) yra garsi Lietuvos psichologė, profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė. Ji yra viena iš pagrindinių psichologijos mokslo lyderių Lietuvoje, ypač daug prisidėjusi prie kolektyvinių traumų psichologijos ir savižudybių prevencijos tyrimų.

 

Profesorė D. Gailienė yra Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja. Ji tyrinėja sunkių, ilgalaikių traumų ir istorinių įvykių, tokių kaip sovietmetis ir okupacija, psichologinius padarinius visuomenei. Jos knyga „Ką jie mums padarė: Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos požiūriu“ yra vienas žinomiausių darbų šia tema. Už savo nuopelnus ir indėlį į savižudybių prevencijos sritį Lietuvoje ji yra apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

 

Maištinga Siela

 

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 129: kiekviena vasaros diena tegul būna kaip granato vaisiaus sėklos

 

Sveiki,

 

Vasara tęsiasi su lietumi ir debesimis, o aš toliau sau kuo puikiausiai poilsiauju namuose ir netrukus jau trauksiu į šiokias tokias keliones ir tai masina iš tikrųjų gyventi. Judėjimo filosofiją kuo puikiausiai išsakė Valdas Papievis (neseniai padariau apie tai įrašą), kuriame jis teigia, kad galima tiesiog eiti ir nefiziškai, galgi net pajungiant fantaziją ir šiokias tokias meditacines pastangas, tačiau manau, kad fizinis judėjimas ir patirčių rinkimas taip pat yra labai svarbus. Svarbu žmogui kasmet kur nors bent jau po kelis kartus nuvykti. Manau, geriausia į kokią nepažintą ir naują vietą, kuri nebūtų komfortabili, juk judėjimas leidžia cirkuliuoti kūnui ir dvasiai.

 

Neatsitiktinai pasirinkau šiam įrašui granato vaisių. Asmeniškai jo nemėgstu, tačiau jis įvairiose kultūrose turi savitą simbolinę prasmę. Pavyzdžiui, dėl daugybės sėklų, granatas dažnai simbolizuoja vaisingumą, gausą, derlingumą ir naują gyvybę. Kai kuriose kultūrose, pavyzdžiui, Turkijoje, nuotakos meta granatus, tikėdamos, kad išbirusių sėklų skaičius nuspės, kiek vaikų jos turės. Apskritai granato vaisius simbolizuoja vaisingumą ir meilę, grožį ir gausą. Te šios vasaros dienos būna kaip rubino granatų sėklos, kaskart vis kitokios, kaskart vis sultingos ir skanios.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 123: baltosios birželio naktys – šviesios ir švarios mintys

 Sveiki, skaitytojai,

 

Birželio 21 dieną oficialiai mūsų geografinėse platumose prasideda astronominė vasara, o mums paprastai tai jau beveik įsibėgėjusi vasara. Birželio šviesiosios ir baltosios naktys, Joninių laužai, ugnis ir rasa, žemė ir subrendusi lapija yra galimybė save harmonizuoti, išvalyti ir tiesiog džiaugtis gyvenimu.

 

Man patinka šis stebuklingas metas, kai neįmanoma sulaukti rašalo tamsumos, nes vos tik nusileidusi saulė iš tikrųjų rytuose ji vėl teka, tad nėra tamsos, nėra paslapties, yra tik švara ir aiškumas, kuris turėtų atliepti ir mūsų sąmonę, ir veiksmus.

 

Mintis, vedanti prie veiksmo, yra galingas instrumentas. Jeigu ji sugeneruota vesti asmenį į gausą ir laimę, taip ir bus. Mintis savaime uždaryta tik minčių lygmenyje iš esmės stabdo manifestavimo stebuklą, Visatos dėsnis sako – sugeneruok, apmąstyk ir veik. Šiomis šviesiomis dienomis, kai saulės tiek daug, vyksta stebuklai! Mes pasimatome pačiais šviesiausiais savo veidais, t. y. žydėdami taip, kaip tik žmogus gali ir moka žydėti.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 117: pajusk, kada ateina harmonija ir vidinė ramybė

 

Sveiki,

Yra toks lengvumas, kuris įsikūnija tavo Visatos centre. Kažkur po plaučiais ir diafragmos, bet įsišakoja į visą tave ir išsiplečia į mikro struktūras aplink tave. Tai pavadinau šiandien harmoninga pusiausvyra. Jūra, kurioje nėra audros, bet vanduo teliūskuoja sutartinai vieningai tai į vieną, tai į kitą pusę ir tas siūbavimas primena lengvą drugio plazdėjimą.

Kaip apibūdinti to jausmo dėkingumą?

Viskas yra gerai, viskas yra gerai, viskas yra gerai... Akimirka, kai nebereikia įtikinėti arba kartoti, kad tai stebuklingai įvyktų... (Svarbu, sakyčiau, tą pastebėti, priimti ir džiaugtis). O ima ir įvyksta, įsikristalizuoja šiame trečiadienyje, laike, kai visko užtenka tiek, kiek yra, ir galima atsigręžti į save ir ten ką nors išgydyti ir integruoti savo pamirštas ir išbarstytas sielos dalis, kaip kad rekomenduoja „Sielos integracija“ autorius Sal Rachele.

Šiandien skyriau tam laiko.

Prisiminiau Henriko Radausko eilėraščio „Pasaka“ nuotrupą:

<...>

Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,

Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -

Atskrenda Pasaka, atogrąžų karšta plaštakė,

Ir mirga margas spindulių lietus.

 

<...>

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 116: pakeliama būties lengvybė

 

Nuotr. V. Bručas

Sveiki,

Antradienis! Puiki diena dėl to, kad viskas klostėsi labai sklandžiai ir ne-pa-var-gau! Vėlai vakare liko laiko ne tik pabaigti darbus, bet ir užbaigti žiūrėti pirmąjį sezono dokumentinį serialą, apie kurį tikiuosi greitu metu čia parašyti.

Puikus oras. Nors daug kas skundžiasi, kad trūksta šilumos, bet orai tobuli, kai nealina darbe karštis ir gali jaustis visą mėnesį komfortabiliai.

Vakar ir šiandien vis galvoju apie vasaros atostogų keliones! Žinau, kad jos galiausiai labai išvargina, bet ir įkrauna puikiais įspūdžiais. Galvoju ir apie kokią kitą dar kryptį vasarą, pavyzdžiui, Šveicariją ir pasiguglinęs nuotraukas bei programas tarsi teleportuojuosi ten: taip, žinau, kad ten man patiks!

Trumpas apsipirkimas! Krepšiai pilni pagaliau ne chemijos ir mėsos, o daržovių ir salotų! Pastaruoju metu traukia valgyti daugiau žalumynų, ypač ryte sugraužti prieš darbą kokią morką, perkąsti traškių pomidoriukų. Kūnas pasako, ko jis iš tikrųjų nori. O kai girdi ir supranti poreikius, suvoki, kiek nedaug ir lengvai kūnas nori.

Aišku, vakarop pasigaminome virtuvėje kalną salotų!

Kasdienybės nuotrupos ir tokia taiki ir rami diena, kad, atrodo, jog niekas nesugadino, o ypač mano pretenzijos ir nepasitenkinimas, kuris retkarčiais pasireiškia, tačiau verta sąmoningai jų atsisakyti, paleisti, atsitraukti dėl vidinės ramybės. Gi senas koučerių ir psichologų receptas!

Beje, noriu pasidalyti ir šia nuotrauka, kuri šiandien „iššoko“ facebooke – nužydėjusių šiųmečių pienių pieva ir tolumoje rūke paskendusi sodyba. Nuotrauka priklauso V. Bručui, tikiuosi, nesupyks, kad dalijuosi. Tas vaizdinys toks artimas ir taip stebina dėl laiko tėkmės: juk jau nužydėjo Lietuvoje pienės, o aš tą supratau tik iš šios nuotraukos.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 115: negirdėti triukšmo, vadinasi, jo ir neskleisti

 

Sveiki, skaitytojai,

Kiek daug triukšmo dėl nieko mūsų gyvenime, tiek jaudulio, kuris ateina ir praeina, pasimiršta. Tai, kas atrodo nepamainomai svarbu, žiūrėk, sulaukus tam tikro amžiaus tampa nebesvarbu.

Kai galvoju apie tylą, galvoju apie medžius bonsai: kaip jie auga ir niekada neužauga. Ramu į juos žiūrėti, lyg klausytumei pačios tylos.

Pastebiu, kaip ilgą laiką manyje „auga bonsai“. Tas toks sąmoningas suvokimas, kad nereikia triukšmauti ir tai visiškai nesusiję nei su stipriu charakteriu, nei su kokiu ryškiu ego ar kažkuo, kas šiaip visuomenėje būtina, jeigu nori pripažinimo. Jeigu nori pripažinimo, tau reikia būti triukšme, jį dauginti ir skleisti dar ir savo triukšmą. Bet ką aš laikau triukšmu? Tą iliuzinį aidą, dėl kurio linkstame būti įsitraukę į tiesos ir teisingumo dramą, bandydami paveikti kitus.

Lai triukšmas teka savo vaga, o tu/aš virš tos vagos. Lengvai ir paprastai.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 109: dėkoju už gerą dieną ir to šiandien pakanka!

 

Sveiki!

Šiandien turėjau puikią relaksacinę dieną! Vėlgi niekur nereikėjo skubėti, o skubant buvo laiko stabtelti ir mąstyti ką nors pozityviau, kad mintys ir vaizdiniai neįstrigtų vien tik buitiškų veiksmų ir darbų rėmuose. Manau, tai svarbu, kad kuo daugiau skirtume minčių tam, kas yra nematoma, aplink mus ir virš mūsų, mumyse, nes tai veda į aukštesnes vibracijas, platesnį gyvenimo matymą ir suvokimą.

Draugas, kuriam esu dėkingas, mane išsitempė į visiškai netikėtą pažinimo nuotykį, kuris vėlei neformalioje ir kiek man neįprastoje vietoje – bažnyčioje! – sukėlė daug minčių apie žmones kaip kolektyvinę bendruomenę. Kaip reikalinga yra priklausyti kokiai nors bendruomenei, turėti su kuo pasikalbėti, priimti kitą ir žinoti, kad esi visada priėmime, o ne atstūmime. Nepalioviau galvoti apie žmogaus prigimtinį troškimą kam nors priklausyti ir kad tau priklausytų, apie įsipareigojimo prasmę. Buvo labai jautrių akimirkų, bet dėl to labai gražių ir vedančių prie naujų šios dienos būsenų ir suvokimų.

Labai dieną prašviesino vakarinė vykusi meditacija, po kurios vėl tiek energijos, tiek noro veikti ir tęsti neužkerpėjusiam, kad nustebau, jog buvau primiršęs kasdienės meditacijos pastangas statyti kokybiškesnę tikrovę ant kasdienybės pamatų.

Vakare padirbėjau ir ruošiuosi naktiniam filmui!

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 92: laikyk savo laivo štuvalą virš gyvenimo absurdo ir plauk ramiai

Sveiki,

 

Vienuolika dienų nepildžiau pozityvumo dienoraščio! Pasiilgau ką nors užrašyti pozityvaus, kad ir labai naivaus, kad, iš pažiūros, beveik beprasmiško, bet vis stimuliuoja ši veikla laikytis disciplinuoto balanso, ieškoti atsvaros gyvenimo absurdui, neteisybei ar šiaip puolančiam liūdesiui.

 

Šiandien galiu nebent pasidžiaugti, jog žinau, kas esu, ir niekas, ką pasakys kiti, norėdami save iškelti ar sutrypti arba pavergti to padaryti negalės, nes atskiriu, kas esu aš ir kas yra kitų pretenzijos į mane. O mane labai dažnai nori nusisavinti, manipuliatyviai priversti, paveikti – žinokite, neišdegs ir su tuo kovoti net nereikia, reikia nebent pakelti aukštyn galvą kaip dar kartą Odisėjo laivo priekis ir pasitikti gyvenimo bangas kaip begalinį grožį, atsiveriančias galimybes.

 

Dieve, kai pagalvoju, koks mažas gyvenimas ir kaip kartais niekingai užsiplakame ir užsiturškime begalinėse rietenose, rutinoje ir interesų bei įtakos sferose. Reikia nemažai sąmoningumo išlaikyti šturvalą, perplaukti Charibdę ir Scilę, bet sėkmė ir lengvumas yra tame, kad tik sukoncentruotas sąmoningumas, susitelkimas į lengvumą, paprastumą ir nesusireikšminimą leidžia išplaukti į gražius dabarties vandenis ir mėgautis jūra, savimi, poilsiu, literatūra, artimiausiųjų žmonių palaikymu ir pačiam galų gale tą patį teikti aplinkiniams.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 81: liūdesio neignoruok, bet ir neleisk jam išvešėti!

 

Sveiki,

 

Sekmadienio gilus lapkričio vakaras. Orai tokie, kad kai atsikeldavau, galvodavau, kad jau vakaras, nes rimtesnį darbelį tenka dirbti dienos metu prie lempų. Dangus – stora manų košė ir saulės nė nematyti, negana to, dar ir vėjas, ir lietus taip spaudžia, kad lapkritis iš tikrųjų pasirodė visu savo gražumu.

 

Lapkričio 17 dieną taip pat poetės Salomėjos Neries gimtadienis. Skorpionas.

 

Nors ne apie ją, o apie tą liūdesį, kuris dunda visą savaitę krūtinėje. Net nežinau, kiek tai priklauso nuo to pilko ir tamsaus oro, bet tikriausiai, kad nelabai, nes, jeigu tu laimingas, tai visi orai geri! Visgi liūdesys yra toks dalykas, su kuriuo reikia atsargiai. Psichologai sako, kad nieko tokio paliūdėti ir išliūdėti, bet mane tai veda į depresiją, nes liūdėti truputį ir išliūdėti nemoku. Reikia tą liūdesį neignoruoti, neflirtuoti su juo, bet apgauti. Negalima juo mėgautis ir įkristi į jo vibracijas, nes tai tiesus kelias į aukos poziciją ir prie to, kad nieko nebesinori daryti, nes prasta nuotaika, nėra energijos, nėra prasmės. Reikia vis tiek fokusuotis į šviesias mintis ir veiklą, užsiimti kažkuo, kad kuo mažiau siurbčiotum to liūdesio, nes, jeigu jam neduosime peno, jis pamažu atslūgs ir nepasireikš.

 

Visatos dėsniai labai paprasti, tai ką artikuliuojame dažnai, tą ir didiname, taip ir jaučiamės Jeigu galvojame, kad esame nelaimingi, tai nelaimingumas ir didėja, mūsų savijauta prastėja, todėl reikia dėti pastangų PAČIAM ir nepasiduoti liūdesio demonams, kurie gali įtraukti į savigailos ir saviplakos liūną. Svarbu ryžtingai apsispręsti, kad, nepaisant visko, yra dėl ko džiaugtis ir tuos aspektus išgryninti, juos įvardyti ir apie juos galvoti gerai ir didinti tą malonumą. Juk malonu tiesiog gyventi, nepaisant visų lūkesčių, įsitikinimų, kurie gali pailsėti ant suoliuko; nepaisant visko, juk malonu tiesiog būti, stengtis dėl savęs ir kitų, eiti ir būti kitiems maloniam, nes tik šitoks šviesos kelias gali būti iš tokio prislėgto lapkričio, o tas kelias ir žinojimas visada yra! Svarbu žinoti, kad ir kas benutiks, viskas yra ir bus gerai su manimi, viskas yra ir bus su manimi tik gerai, aš esu pasiruošęs čia ir dabar būti laimingas, nes tai yra mano apsisprendimas.

 

Žinau, skamba kaip eilinis koučerio algoritminis tekstas, bet tai veikia tik tada, kai nemąstai, o jauti!

 

Maištinga Siela  

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 60: keliauk be lūkesčių, o kelionėje dirbk su savimi!

 

Sveiki!

 

Kaip džiaugiuosi, kad vėl nuosekliai pildau pozityvių minčių kasdienybės dienoraštį!

 

Tik teks šiek tiek sustoti, nes vėl traukiu į kelionę, nors dar nesu tinkamai apmąstęs praėjusios. Šios kelios dienos poilsio namuose ir apsitvarkymo, pasidalijimo su jumis matytais filmais, pasivaikščiojimais (dar ne viską pasakiau, ką norėjau pasakyti), bet jau kraunu lagaminą dar vienai kelionei į Europą.

 

Šiandien turėjau puikų sportą ir meditaciją vandenyje. Viskas taip pakylėta ir aišku, kad belieka tik laikytis pagrindinio plano – nesilaikyti jokio plano, tik pozityvios ir šviesios krypties, kad viskas vyktų taip, jog tas gyvenimas būtų įdomesnis, puikesnis, tad reikia braukti iš kasdienybės pasikartojančius bejėgystės ir bėdavojimosi šablonus. Aukos pozicija išties labai įrėmina ir skandina, riboja ir apsunkina gyvenimą. Niekam to nereikia.

 

Nors ir keliausiu, manau, laisvesnei minutei pasitaikius dirbsiu su mintimis ir emocijomis. Daugiau mąstysiu, sakysiu ir veiksiu per pozityvą. Metu, kaip šis žvejys purpurinėje nuotraukoje, tinklą ant gyvenimo tam, kad kai ką išplėsčiau, o kai ką suveržčiau. Ką atneš šioji kelionė dar neaišku, bet matau puikių galimybių ne tik patirti nuotykių, bet ir viduje apgydyti esančius šašus. Kitaip sakant, leidžiuosi į dar vieną nuotykį ir žinau tik vieną: viskas yra ir bus gerai!

 

Greit grįšiu!

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 25: savaitgalį stenkis daryti tai, kas teikia malonumo!

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šis savaitgalis, kai tokie nuostabiai subjurę orai, galima daryti namuose tai, kas labiausiai teikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, lepinti savo sielą ir jausmus puikia literatūrą. Tai laikas, kai atsikeli ir stebiesi, kad 10 valanda ryto atrodo kaip pusė šeštos vakaro, ir toji prieblanda, einanti iš po didelio storio debesų dangaus betoninio sluoksnio, suvienodiną visą dienos ritmą. Laikas atrodo vienodas, saulės nematyti, belieka tik tyliai pasportavus ir susitvarkius buitį, įsisupti į antklodę ir skaityti, maukiant vieną po kito arbatos puodelius. Jeigu tai nėra laimės savaitgalis, tada kas?

 

Jūsų Maištinga Siela