Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 193: atsigulk ant grindų ir leisk pasauliui suktis be pastangų

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Radikalus leidimas viskam būti iš tikrųjų, man regis, atveria tiesiausius vartus į ramybės Rojų, nes niekam nieko nereikia įrodinėti ar piktintis, prieštarauti, pataisyti ar pasitaisyti, įtikti. Radikalus leidimas būti visiems – tai nėra abejingumas viskam, veikiau visko perpratimo ir suvokimo vienas iš raktų. Pirmiausia tai kartu leidimas sau būti be pastangų ir priežasčių. Būti čia ir dabar.
 
Atsigulk ant grindų ir pakvėpuok giliai. Nereikia sustabdyti pasaulio. Prisiglausk prie jo visa nugara. Pabūk. Kartais tiek tiek.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 151: dėl vidinės ramybės galima atsisakyti bergždžių pastangų

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Svarbu išlaikyti vidinę ramybę, kad ir kas benutiktų. Mes taip linkę rūpintis išoriniais reikalais, kad visiškai pamirštame savo vidų ir emocijas, kurios tampa tų aplinkybių rezonansu.

 

Aš atsisakau kontrolės dėl vidinės ramybės.

Aš atsisakau stengtis siekti tikslų, kurie nieko nekeičia dėl vidinės ramybės.

Nenusiviliu dėl vidinės ramybės.

Nesiekiu gauti besąlyginės meilės iš aplinkos dėl vidinės ramybės.

Neturiu sulaikyti tekančių upių dėl visinės ramybės.

Neprivalau kitų pakeisti dėl vidinės ramybės.

 

Nieko nereikia daryti, tik sutekėti į savo vidinę ramybę ir būti savo formoje su pasitenkinimu taip, kaip yra. To, kas esame ir kaip esame, visiškai pakanka ir užtenka. Tai tobula fazė ir pajautimas.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 98: kitos tikrovės suvokimas – dovana

 

Sveiki,

 

Vis dažniau pagalvoju apie tai, kad viską, ką iš tikrųjų manomės esant būtina ir labai reikalinga, o dažniausiai tai yra inertiškas darbas, atsakomybė, veiklos, išgyvenimas, teisingumas, socialinei vaidmenys... Vieną dieną labai gražiai ims ir išnyks, neteks prasmės kaip ir šioji laikina Visada po daugel milijardų-trilijonų metų ir toji kasdienė pastanga, kurią dažniausiai inertiškai sureikšminame, tos klaidos, kurių stengiamės nebekartoti, bet algoritmiškai kartojime, nėra tokie jau svarbūs, nes gyvenimas tėra aklos vištos žaidimas, labai laikinas, labai gražus, labai paprastas ir elementarus. Mes grįšime į kitas formas, kol ir ten galų gale sutirpsime ir vėlei įsiliesime į bendrąją nuolat kuriančiąją ir griaunančią sąmonę. Kartais einant, kad ir šaltomis vasario dienomis, atrodo, kad kažkas eina vietoj manęs, o aš tik plevėsuoju su besiplečiančiu, laiką ir erdves kertančiu kitokiu suvokimu ir pajauta, kad visa tai, kur dalyvauju, tėra tik labai maža dalis manęs, kuri gali visiškai nepatirti nei nuovargio, nei kančios, jeigu ir toliau plės tą suvokimą ir pajutimą, kurie pranoksta įprastą pajutimą. Ar jums taip būna? Kai tikrovė tampa kitokia tikrove, kai iš tikrųjų pajauti, jog esi sapne, kuris turi tęstinumą, scenarijų ir tankį.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 81: liūdesio neignoruok, bet ir neleisk jam išvešėti!

 

Sveiki,

 

Sekmadienio gilus lapkričio vakaras. Orai tokie, kad kai atsikeldavau, galvodavau, kad jau vakaras, nes rimtesnį darbelį tenka dirbti dienos metu prie lempų. Dangus – stora manų košė ir saulės nė nematyti, negana to, dar ir vėjas, ir lietus taip spaudžia, kad lapkritis iš tikrųjų pasirodė visu savo gražumu.

 

Lapkričio 17 dieną taip pat poetės Salomėjos Neries gimtadienis. Skorpionas.

 

Nors ne apie ją, o apie tą liūdesį, kuris dunda visą savaitę krūtinėje. Net nežinau, kiek tai priklauso nuo to pilko ir tamsaus oro, bet tikriausiai, kad nelabai, nes, jeigu tu laimingas, tai visi orai geri! Visgi liūdesys yra toks dalykas, su kuriuo reikia atsargiai. Psichologai sako, kad nieko tokio paliūdėti ir išliūdėti, bet mane tai veda į depresiją, nes liūdėti truputį ir išliūdėti nemoku. Reikia tą liūdesį neignoruoti, neflirtuoti su juo, bet apgauti. Negalima juo mėgautis ir įkristi į jo vibracijas, nes tai tiesus kelias į aukos poziciją ir prie to, kad nieko nebesinori daryti, nes prasta nuotaika, nėra energijos, nėra prasmės. Reikia vis tiek fokusuotis į šviesias mintis ir veiklą, užsiimti kažkuo, kad kuo mažiau siurbčiotum to liūdesio, nes, jeigu jam neduosime peno, jis pamažu atslūgs ir nepasireikš.

 

Visatos dėsniai labai paprasti, tai ką artikuliuojame dažnai, tą ir didiname, taip ir jaučiamės Jeigu galvojame, kad esame nelaimingi, tai nelaimingumas ir didėja, mūsų savijauta prastėja, todėl reikia dėti pastangų PAČIAM ir nepasiduoti liūdesio demonams, kurie gali įtraukti į savigailos ir saviplakos liūną. Svarbu ryžtingai apsispręsti, kad, nepaisant visko, yra dėl ko džiaugtis ir tuos aspektus išgryninti, juos įvardyti ir apie juos galvoti gerai ir didinti tą malonumą. Juk malonu tiesiog gyventi, nepaisant visų lūkesčių, įsitikinimų, kurie gali pailsėti ant suoliuko; nepaisant visko, juk malonu tiesiog būti, stengtis dėl savęs ir kitų, eiti ir būti kitiems maloniam, nes tik šitoks šviesos kelias gali būti iš tokio prislėgto lapkričio, o tas kelias ir žinojimas visada yra! Svarbu žinoti, kad ir kas benutiks, viskas yra ir bus gerai su manimi, viskas yra ir bus su manimi tik gerai, aš esu pasiruošęs čia ir dabar būti laimingas, nes tai yra mano apsisprendimas.

 

Žinau, skamba kaip eilinis koučerio algoritminis tekstas, bet tai veikia tik tada, kai nemąstai, o jauti!

 

Maištinga Siela