Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 196: nesijausk kaltas, kad nieko nedarai, nes darai iš tikrųjų daug

 

Sveiki!
 
Šiandien jaučiu, kaip sugrįžta jėgos! Nieko nedarymas yra didelis veikimas, nes mes nuolat norime ir trokštame būti užimti, užsiėmę, judame net iš inercijos, nes esame užprogramuoti auklėjimo ir aplinkos, kad nieko nedarymas ir neveikimas yra tinginystė. Bet pabandyk tu, kuris esi įsiveiklinęs, dieną ar kitą nieko nedaryti! Gulėti pusdienį vonioje, skaityti malonią knygą ir tiesiog būti vienatvėje, tyloje... Bet balansą atrandančiam žmogui tai yra nuostabus dalykas, rasti vis dažniau šmirinėjimą.
 
Įkvėpk-iškvėpk, pasaulis vis tiek suksis ir be tavo pastangų. Ateities Romą vis tiek kas nors pastatys, o tau iš tikrųjų reikia tiek nedaug: įkvėpk-iškvėpk ir atsipalaiduok, nes iš tikrųjų nieko neveikimas ne tik sugrąžina jėgas, bet ir suteikia džiaugsmą vėlei ką nors imtis iš esmės įdomaus veikti naujai. Pauzės mūsų gyvenime itin reikšmingos, tad reiktų jas priimti kaip perkrovimo galimybę.
 
Keletas džiugių minčių apie tai, kad visiškai nereikia jausti jokios kaltės, kad nieko nedarai.
 
„Kartais pats naudingiausias dalykas, kurį galima padaryti, yra tiesiog nieko neveikti.“
— Winston Churchill
 
„Būti laisvam nuo užsiėmimų – tai didžiausia prabanga.“
— Sokratas
 
„Dauguma mūsų gyvenimo problemų kyla dėl to, kad mes nesugebame tiesiog ramiai pasėdėti savo kambaryje.“
— Blaise Pascal
 
„Tai, kas atrodo kaip nieko neveikimas, dažnai yra laikas, kai mūsų protas iš tikrųjų dirba sunkiausiai, kurdamas naujas idėjas.“
— James Gleick
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 193: atsigulk ant grindų ir leisk pasauliui suktis be pastangų

 

Sveiki, skaitytojai!
 
Radikalus leidimas viskam būti iš tikrųjų, man regis, atveria tiesiausius vartus į ramybės Rojų, nes niekam nieko nereikia įrodinėti ar piktintis, prieštarauti, pataisyti ar pasitaisyti, įtikti. Radikalus leidimas būti visiems – tai nėra abejingumas viskam, veikiau visko perpratimo ir suvokimo vienas iš raktų. Pirmiausia tai kartu leidimas sau būti be pastangų ir priežasčių. Būti čia ir dabar.
 
Atsigulk ant grindų ir pakvėpuok giliai. Nereikia sustabdyti pasaulio. Prisiglausk prie jo visa nugara. Pabūk. Kartais tiek tiek.
 
Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 190: užuot koketavęs su skausmu, padėkok, kad gali viską pakeisti

 Nuotr. Ilya Repin „Kokia laisvė!“, 1903

 

Sveiki!

 

Šiandien iš naujo įvertinau dėkingumo žadinančiąją galią. Tai labai galingas pojūtis, kuris išsiskleidžia paleidus daugelį įsitikinimų apie skriaudas, nuoskaudas, nesėkmingą gyvenimą, neišsipildžiusius lūkesčius, kurie, tiesą sakant, dažnai knisa mūsų protą ir gyvenimus, pasiduodame skausmo iliuzijai ir koketavimui su aukos pozicija. Reikia su tuo dirbti ir dirbti kartais taip kaip biure, nes tam reikia laiko, pastangų, o svarbiausia valios. Dovydo skulptūra nebuvo iškalta per vieną naktį, kaip, beje, ir Roma nebuvo pastatyta per parą.

 

Jeigu gali, mesk viską šiuo metu, kas teikia inertiškumo, atsigulk tuoj pat ant grindų, pasileisk raminančios muzikos ir surink visas bjaurias mintis iš kūno, biolauko, minčių ir emocinio lygmenų, padėkok ir paleisk tas energijas į Visatą, tegu išsiskaido ir virsta kitkuo. Tuštumą užpildyk Šaltinio energija, leisk atsinaujinti pradedant ląstelėmis ir baigiant protu nesuvokiamais dalykais ir... dėkok, dėkok, dėkok. Nes kas gi yra diena, jeigu ne drobė, kurią gali užpildyti spalvotais fontanais arba pasislėpęs po antklodę manyti, kad esi tamsumoje? Dėkok, dėkok, dėkok...

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 110: neprisirišk ir drąsiai išmesk nedėvimus rūbus!

 

Nuotr. autr. Mark Seliger. „Rolling Stones“: Brad Pitt, 1999 m. spalis

Sveiki!

Šiandien aš tai padariau! Pagaliau! Jutau jau ankstyvą pavasarį, kad reikia pagaliau išmesti didelį dalį savo kojinių, kelnių, megztinių, švarkų, marškinių, ypač tuos, kurių nedėviu jau keleri ar daugiau metų. Prigrūdau keturis maišus, bet jaučiu, kad tuo viskas nesibaigs.

Jau kuris laikas jutau, kad nesu patenkintas, kai atsidarau spintas ir stalčius. Rūbų lyg ir yra, bet iš tikrųjų ir tas nepatinka, ir tas per mažas, ir tam sulieknėti reiktų, tas jau nebemadinga, bet, atrodo, po namus galima užsimesti ir šitaip visi metai!

Nusprendžiau, kad neverta prisirišti prie daiktų, ypač rūbų. Šiaip prie daiktų ir nesu labai prieraišus, tad man nėra sunku jų atsisakyti, tačiau vis valios ir laiko skirti apsikuopti, t. y. atsisakyti senienų, nebenaudingų rūbų išties pristigdavau.

Spinta kaip namų viduriai, reikia juos išties pravalyti, įsileisti daugiau erdvės, švarios tuščios energijos, kad užsipildytų naujomis spalvomis, kvapais, idėjomis, pasitenkinimu. Seni paltai, batai, marškiniai – viso gero! Nereikia gailėti, mąstyti, jog dar kažkur panaudosi, jeigu žinai, kad iš tikrųjų niekam nieko neatiduosi. Reikia padėkoti visam tam kalnui avalynės ir tekstilės, kurios šildė, rengė, teikė kažkada džiaugsmo ir atsisveikinti taip pat su dėkingumu.

Negana to, dar pavakariais su draugu užsukome į prekybos centrus ir prisipirkau naujų šviesių, gražių, pastelinių rūbų ir tikrai neketinu laikyti jų kokiai nors ypatingai progai, o noriu tiesiog atrodyti gaivus ir šviežias šiandien. Gyvenimas toks mažytis, reikia mėgautis, o ne kaupti senas skylėtas kojines, kurias manaisi vieną dieną dar ir sulopysiąs. Ne! Tai net ne apie tvarumą ir ekologiją, tai apie gyvenimo energijos kūrimą, o gyvenam mes juk greitai, padarykime tai nors kiek kokybiškiau, laisviau, naujau.

P. S. Neseniai aptikau seną aktoriaus Brad Pitt (Bredo Pito) nuotrauką, kur jis vilki moterišką suknelę ir jam visiškai dzin, kas ką pagalvos, kokią etiketę priklijuos, kuo apkaltins, nėra laiko krimstis dėl to, ką pagalvos kiti, reikia žaisti ribomis ir stereotipais, kurti dieną, kokios nebuvo ir nemaneisi, kad gali sukurti.

Jūsų Maištinga Siela