Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 166: atiduok nerimą kosmosui

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Paleidžiu visą savo nerimą į ryškų ir platų dangų, tegu mano nerimas išgaruoja kaip amoniakas, kaip palietas spiritas, kamparas. Tegu šį nerimą kaip išlietą pieną išlaka laukinės katės: pumos, jaguarai, liūtai ir manulai, sulaukėjusios katės po daugiabučių langais. Lai šis nerimas išeina kaip kvailys su lauknešėliu į laukus ir pasiklysta tarp karalysčių, tegu šis nerimas, kuris ateina, ištrykšta manyje kaip juoda nafta, transformuojasi į Kalėdų eglutes su spindinčiomis girliandomis. Tegu jį iššluoja raganos iš pirkios su visomis sąšlavomis, su dulkėmis, kurios nebetarnauja. Tegu kosmosas, beribis ir didingas, priglaudžia nerimo energiją ir leidžia išsiskaidyti, virsti kita energija, galbūt ta, kuri mus apdovanoja jaukumu ir begaline ramybe, kurios dažnai alkstame ir geidžiame, kad ji nusileistų iš dangaus ir taptų mūsų naujo buvimo pakeleivė.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 165: problemos iš tikrųjų neegzistuoja, jeigu nesutelki joms dėmesį

 

Sveiki,

 

Didžioji problema, galvoju, kad mes esame priklausomi nuo problemų, jose niurkomės kaip šunyčiai vandenyje. Dažnu atveju negalėdami pasipriešinti, nes kuo labiau kovojame, tuo labiau skęstame, nes manome, kad problemas reikia spręsti, spręsti, spręsti, tačiau tikriausiai ne spręsti jas reikia, o nebekurti. Šiandienis seminaras apie problemas, atrodo, paprasto psichologo, tačiau, manau, jis auditorijoje, kurioje buvau, kalbėjo tą seną tiesą: problema egzistuoja tol, kol jai suteiki elementaraus dėmesio: intrigos, konkurencija, padidėjusios kainos, politinis fonas, kas ką pasakė, kaip apsirengė... Mes piktinamės, pučiame iš visko burbulus, vertiname ir vėl piktinamės, nes iš to maitiname savo emocijų pasaulį, kuriame ir patys skęstame iš to pasaulio nepritarimo ir nepasitekinimo.

 

Kaip gali pasaulis pasakyti, kad tu esi šaunus, puikus, nuostabus, jei diena iš dienos į jį spinduliuojame tą negatyvumą? Kai kas bando optimizmą nureikšminti, sakyti, kad jis pervertinamas ir veda mus į perdegimą. Žinoma, jeigu mes norime rezultatų ir save išnaudojame tikslams, ambicijoms, tačiau nukreipti dėmesį nuo tariamos problemos yra... parodyti sau, kad toji problema iš esmės neegzistuoja. Materiją, laiką ir įvykius tveria sąmonės paleidžiama energija ir jeigu pažaistume pozityvumo žaidimą vieną dieną visiems sakydami TYČIA TIK GERA, manau, nustebtumėme, kiek aplinkui sumažėjo ir nunyko tariamų problemų.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 147: atsikratyk kaltės ir turėsi naujos energijos!

 Nuotr. Ludovic Rubin

Sveiki, skaitytojai,

 

Viena destruktyviausių pasaulyje energijų yra kaltė. Kaltė, kuri dažniausiai mums primesta ir iš kurios sunku išsivaduoti. Dažnai tai gali būti ir manipuliacijos valdymo įrankis, iš kurios susikuriama aukos pozicija, iš kaltės randasi visa virtinė įsitikinimų apie savivertę.

 

Atpažink savyje kaltės jausmą ir iš jo kylančius elgsenos ir savivertės modelius. Kaltės energija gali būti labai stipri ir griaunanti likimus iš vidaus, paties žmogaus, todėl svarbu mokėti atleisti ir paleisti, nesitapatinti su situacijomis, kurios verčia tave prisiimti kaltės poziciją, nes kaltė tempia į bedugnę, atjungia kūrybiškumą, laisvę, laimę. Tik atsitapatindami nuo kalčių mes iš tikrųjų pradedame kurti naująjį save, nes esame pasirengę priimti naujas aukštesnių vibracijų energijas.

 

Maištinga Siela

#8 Bašaras (Bashar): seksualinė energija ir Kundalini

 

Sveiki,

 

Tęsiu Bašaro, tarpdimensinės būtybės, ateinančios į žmogiškąjį pavidalą ir transliuojančias čenelingo būdu mums žinutes. Šįkart apie seksualinę energiją.

 

Bašaras dar viename įraše detaliai paaiškina seksualinės energijos prigimtį ir jos aukštesnę paskirtį, teigdamas, kad tai yra kur kas daugiau nei vien fizinis aktas. Jis pabrėžia, kad seksualumas yra visų skirtingų žmogaus lygmenų suderinimas (angl. alignment). Šis aktas įžemina aukštesniąją energiją į fizinį kūną ir atveria kūne kanalus, kurie leidžia palaikyti ryšį su aukštesniuoju dvasiniu lygmeniu. Iš esmės, tai yra grandininės grandinės užbaigimas, kuris suteikia galimybę „žaibui“ suderinti visus centrus ir užtikrinti aiškią komunikaciją su aukštesniaisiais lygmenimis.

 

Atsakydamas į klausimą apie lytinių santykių metu vykstančius energetinius mechanizmus, Bašaras mini, kad čakros susilygina ir aktyvuojama Kundalini energija. Šiuo metu žmogus galingai energetiškai prisijungia prie daugiau paties savęs ir prie visos Kūrinijos. Aktas taip pat aktyvuoja tam tikrus genetinius žymenis. Seksualinės energijos pliūpsniai su kiekvienu širdies dūžiu pasklinda po pasaulį vadinamuoju šviesos greičiu ir panardina aplinkinius į ryšio, harmonijos ir integracijos vibracijas.

 

Bašaras kategoriškai atmeta idėją, kad seksas turėtų būti naudojamas tik dauginimuisi. Anot jo, bet koks veiksmas tampa „nereikalingu“ tik tada, kai trūksta aiškios komunikacijos tarp visų dalyvių ir aiškaus sutikimo, pagrįsto panašia vibracija. Jei intymumas yra paremtas apgaule, apgaudinėjimu, slaptumu, dominavimu ar kontrole – jis tampa nereikalingas. Tačiau jei tai vyksta abipusiu susitarimu, teikia malonumą, stiprina tarpusavio ryšius ir padeda kiekvienam (ar visiems santykių dalyviams) atrasti daugiau savęs – jis yra naudojamas teigiamai ir gali būti labai dvasingas.

 

Kalbėdamas apie seksualinės energijos perteklių, Bašaras pataria nukreipti šią energiją į kitas kūrybinės raiškos formas. Jis pateikia pavyzdį, kai pašnekovas, kuris teigia jaučiantis seksualinės energijos perteklių, stabdo save nuo knygos rašymo dėl baimės, jog nepavyks finansiškai. Bašaras paaiškina, kad kūrybiškai save blokuojant ir jaučiant nusivylimą dėl neišreikštos kūrybos, susikaupia kūrybinės energijos perteklius, kuris vėliau nori pasireikšti kitais būdais (šiuo atveju – per seksualumą). Sprendimas – pradėti rašyti ir nukreipti tą energijos srautą į paties žmogaus pageidaujamą kryptį.

 

Galiausiai, Bašaras liečia ir sudėtingesnius intymumo aspektus. Jis teigia, kad pavydas kyla tik tuomet, kai žmogus tiki, kad jam kažko trūksta ar kad jis negauna to, ko jam reikia, – tai „vargšelio“ (poor me) apibrėžimas, o ne neišvengiama žmogaus patirties dalis. Kalbant apie celibatą ir dvasinį mokymą, kad troškimas yra visų kančių šaknis, Bašaras teigia, kad tikroji kančios šaknis yra pasipriešinimas prigimtinei savasties tėkmei (resistance to the natural self). Celibatas tėra leidimo lapelis tiems, kurie bijo peržengti ribas. Tačiau bet koks veiksmas, įskaitant ir intymų, yra iš esmės neutralus ir gali tarnauti tiek pozityviam, tiek negatyviam tikslui, priklausomai nuo ketinimo ir sąžiningumo sau, su kuriuo jis yra atliekamas. Svarbiausia – nuoširdžiai tyrinėti, kodėl renkamės daryti tai, ką darome.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 120: Erosas ir Kupidonas – ko tavyje yra daugiau?

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kaip gerai, kad yra Meilė! Pagalvojau, pažiūrėjęs tą baisų dokumentinį filmą apie Šiaurės Korėjos pabėgėlius „Už utopijos sienos“ (2023). Šiandien taip pat pabaigiau daug minčių sukėlusią filosofinę Byung-Chul Han knygą „Eroso agonija“.

 

Erosas ar Kupidonas – tas pats dievas ar skirtingi?

 

Graikų mitologijoje Erosas, ypač senesnėse versijose, buvo vienas iš pirmųjų dievų, atsiradusių iš Chaoso, ir buvo laikomas kosminės meilės ir vaisingumo simboliu. Jis dažnai buvo vaizduojamas kaip jaunuolis ar paauglys. Vėlesniuose mituose jis tapo Afroditės ir Arėjo (arba Hefaisto) sūnumi. Romėnų Kupidonas, kita vertus, dažniausiai vaizduojamas kaip mažas, sparnuotas berniukas su lanku ir strėlėmis, ir yra Veneros (romėnų Afroditės atitikmens) sūnus.

Nors abu yra meilės dievai, graikų Erosas kartais turėjo platesnę reikšmę, susijusią su kūryba ir pirmaprade jėga, kuri tvarko pasaulį. Romėnų Kupidonas labiau sutelkė dėmesį į asmeninę meilę, aistrą ir tai, kaip jo strėlės paveikia dievus ir mirtinguosius.

 

Galvoju, kad mes esame tam tikra Romos tąsa, nors ir perėmėme krikščioniškojo pasaulio modelį, tačiau klestėjimas vis dar suvokiamas dažnai kaip įnertiškas užkariavimas, savęs ar kito įveikimas – žodžiu, pastangos. Vis dar daug ką bandome supaprastinti, suprimityvinti, padaryti praktiška, kad viskas kuo greičiau, efektingiau, našiau ir daugiau, tačiau gausa visko suvaldyme neatsiranda. Ji atsiranda su dvasiniu sudėtingumu ir harmonija, su lėtojo mąstymo, skaitymo, veikimo, žiūrėjimo dalykais. Romos imperija išmokė kuo greičiau užkariauti, nuveikti, įrodyti, sukaupti kapitalą... Štai kodėl Erosas, man regis, yra pranašesnis už Kupidoną, kuris yra romėnų perimtas dievas lyg iš pažiūros ir tas pats dievas, bet jo funkcijos suprimityvintos.

 

Ant nosies – atostogos! Jau gyvenu jų nuotaikomis ir nejučia užplūsta daug minčių apie tai, kaip jas turiningiau praleisti, nesuprimityvinti to laiko ir skirti sveikatai, geroms mintims ir patirtims, kad tai nebūtų inertiškas lėkimas per laiką ir pojūčių, kaip tie jaučiai, kuriuos pirmąkart išleidžia į ganyklą ir, kai siurbi viską – nieko neatsigeri. Lėtas ir giliamintis santykis visgi yra kur kas įdomesnis už visko daug ir po truputį.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 110: neprisirišk ir drąsiai išmesk nedėvimus rūbus!

 

Nuotr. autr. Mark Seliger. „Rolling Stones“: Brad Pitt, 1999 m. spalis

Sveiki!

Šiandien aš tai padariau! Pagaliau! Jutau jau ankstyvą pavasarį, kad reikia pagaliau išmesti didelį dalį savo kojinių, kelnių, megztinių, švarkų, marškinių, ypač tuos, kurių nedėviu jau keleri ar daugiau metų. Prigrūdau keturis maišus, bet jaučiu, kad tuo viskas nesibaigs.

Jau kuris laikas jutau, kad nesu patenkintas, kai atsidarau spintas ir stalčius. Rūbų lyg ir yra, bet iš tikrųjų ir tas nepatinka, ir tas per mažas, ir tam sulieknėti reiktų, tas jau nebemadinga, bet, atrodo, po namus galima užsimesti ir šitaip visi metai!

Nusprendžiau, kad neverta prisirišti prie daiktų, ypač rūbų. Šiaip prie daiktų ir nesu labai prieraišus, tad man nėra sunku jų atsisakyti, tačiau vis valios ir laiko skirti apsikuopti, t. y. atsisakyti senienų, nebenaudingų rūbų išties pristigdavau.

Spinta kaip namų viduriai, reikia juos išties pravalyti, įsileisti daugiau erdvės, švarios tuščios energijos, kad užsipildytų naujomis spalvomis, kvapais, idėjomis, pasitenkinimu. Seni paltai, batai, marškiniai – viso gero! Nereikia gailėti, mąstyti, jog dar kažkur panaudosi, jeigu žinai, kad iš tikrųjų niekam nieko neatiduosi. Reikia padėkoti visam tam kalnui avalynės ir tekstilės, kurios šildė, rengė, teikė kažkada džiaugsmo ir atsisveikinti taip pat su dėkingumu.

Negana to, dar pavakariais su draugu užsukome į prekybos centrus ir prisipirkau naujų šviesių, gražių, pastelinių rūbų ir tikrai neketinu laikyti jų kokiai nors ypatingai progai, o noriu tiesiog atrodyti gaivus ir šviežias šiandien. Gyvenimas toks mažytis, reikia mėgautis, o ne kaupti senas skylėtas kojines, kurias manaisi vieną dieną dar ir sulopysiąs. Ne! Tai net ne apie tvarumą ir ekologiją, tai apie gyvenimo energijos kūrimą, o gyvenam mes juk greitai, padarykime tai nors kiek kokybiškiau, laisviau, naujau.

P. S. Neseniai aptikau seną aktoriaus Brad Pitt (Bredo Pito) nuotrauką, kur jis vilki moterišką suknelę ir jam visiškai dzin, kas ką pagalvos, kokią etiketę priklijuos, kuo apkaltins, nėra laiko krimstis dėl to, ką pagalvos kiti, reikia žaisti ribomis ir stereotipais, kurti dieną, kokios nebuvo ir nemaneisi, kad gali sukurti.

Jūsų Maištinga Siela