Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 187: seksualumas ir seksualinė energija

 Sveiki!

Daugelis iš mūsų nė nesusimąsto, kad augo tokioje deseksualumo terpėje. Nors daugelis prisimena aplinką erotizuotą, Britney Spears su auskaru bamboje, daug apnuoginimo ir prasidėjusią krūtų didinimo era, tačiau daugelis vidutinio amžiaus žmonių visgi nebuvo nei ugdomi, nei jiems paaiškinta apie jų pačių seksualinę energiją. Tiesą sakant, tai turėjo posovietinio pasaulio padiktuotas konservatyvus požiūris į savo paties kūną, katalikiškas auklėjimas, dažnai akcentuojant gėdos jausmą dėl savo kūno. Šiandien mes turime kitą seksualumo suvokimą ir jos įvairovę dar tik mokomės priimti. Manau, dažnai tenka patiems susigrumti su savo įsitikinimais ir nuplauti dėl įsivaizduojamų įsitikinimų, kurie susiformavo augant apie savo asmeninius kūnus. Kaip tai padaryti?

Dirbti su įsitikinimų paleidimu: aš surenku visą gėdos, neapykantos, smurtą prieš save, nepasitenkinimo energiją, jai padėkoju ir paleidžiu, išpučiu iškvėpimu į Visatą, tegu ši sunki energija atsiskiria, išsiskaido ir tampa kita energija. Jos vieton panorėk įsileisti šviesias savęs priėmimo energijas: aš priimu besąlygiškai tokį, koks esu, savo seksualumą ir laisvę būti visame kame toks, koks esu.

Maištinga Siela 

#8 Bašaras (Bashar): seksualinė energija ir Kundalini

 

Sveiki,

 

Tęsiu Bašaro, tarpdimensinės būtybės, ateinančios į žmogiškąjį pavidalą ir transliuojančias čenelingo būdu mums žinutes. Šįkart apie seksualinę energiją.

 

Bašaras dar viename įraše detaliai paaiškina seksualinės energijos prigimtį ir jos aukštesnę paskirtį, teigdamas, kad tai yra kur kas daugiau nei vien fizinis aktas. Jis pabrėžia, kad seksualumas yra visų skirtingų žmogaus lygmenų suderinimas (angl. alignment). Šis aktas įžemina aukštesniąją energiją į fizinį kūną ir atveria kūne kanalus, kurie leidžia palaikyti ryšį su aukštesniuoju dvasiniu lygmeniu. Iš esmės, tai yra grandininės grandinės užbaigimas, kuris suteikia galimybę „žaibui“ suderinti visus centrus ir užtikrinti aiškią komunikaciją su aukštesniaisiais lygmenimis.

 

Atsakydamas į klausimą apie lytinių santykių metu vykstančius energetinius mechanizmus, Bašaras mini, kad čakros susilygina ir aktyvuojama Kundalini energija. Šiuo metu žmogus galingai energetiškai prisijungia prie daugiau paties savęs ir prie visos Kūrinijos. Aktas taip pat aktyvuoja tam tikrus genetinius žymenis. Seksualinės energijos pliūpsniai su kiekvienu širdies dūžiu pasklinda po pasaulį vadinamuoju šviesos greičiu ir panardina aplinkinius į ryšio, harmonijos ir integracijos vibracijas.

 

Bašaras kategoriškai atmeta idėją, kad seksas turėtų būti naudojamas tik dauginimuisi. Anot jo, bet koks veiksmas tampa „nereikalingu“ tik tada, kai trūksta aiškios komunikacijos tarp visų dalyvių ir aiškaus sutikimo, pagrįsto panašia vibracija. Jei intymumas yra paremtas apgaule, apgaudinėjimu, slaptumu, dominavimu ar kontrole – jis tampa nereikalingas. Tačiau jei tai vyksta abipusiu susitarimu, teikia malonumą, stiprina tarpusavio ryšius ir padeda kiekvienam (ar visiems santykių dalyviams) atrasti daugiau savęs – jis yra naudojamas teigiamai ir gali būti labai dvasingas.

 

Kalbėdamas apie seksualinės energijos perteklių, Bašaras pataria nukreipti šią energiją į kitas kūrybinės raiškos formas. Jis pateikia pavyzdį, kai pašnekovas, kuris teigia jaučiantis seksualinės energijos perteklių, stabdo save nuo knygos rašymo dėl baimės, jog nepavyks finansiškai. Bašaras paaiškina, kad kūrybiškai save blokuojant ir jaučiant nusivylimą dėl neišreikštos kūrybos, susikaupia kūrybinės energijos perteklius, kuris vėliau nori pasireikšti kitais būdais (šiuo atveju – per seksualumą). Sprendimas – pradėti rašyti ir nukreipti tą energijos srautą į paties žmogaus pageidaujamą kryptį.

 

Galiausiai, Bašaras liečia ir sudėtingesnius intymumo aspektus. Jis teigia, kad pavydas kyla tik tuomet, kai žmogus tiki, kad jam kažko trūksta ar kad jis negauna to, ko jam reikia, – tai „vargšelio“ (poor me) apibrėžimas, o ne neišvengiama žmogaus patirties dalis. Kalbant apie celibatą ir dvasinį mokymą, kad troškimas yra visų kančių šaknis, Bašaras teigia, kad tikroji kančios šaknis yra pasipriešinimas prigimtinei savasties tėkmei (resistance to the natural self). Celibatas tėra leidimo lapelis tiems, kurie bijo peržengti ribas. Tačiau bet koks veiksmas, įskaitant ir intymų, yra iš esmės neutralus ir gali tarnauti tiek pozityviam, tiek negatyviam tikslui, priklausomai nuo ketinimo ir sąžiningumo sau, su kuriuo jis yra atliekamas. Svarbiausia – nuoširdžiai tyrinėti, kodėl renkamės daryti tai, ką darome.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 124: mus gėdino mūsų kūnų, o dabar gėdina priimti save

 

Sveiki,

 

Ar turite kokį nors savo santykį ar požiūrį į kūną? Kaip jis atsirado? Tikriausiai iš įsitikinimų ir kitų nuomonės. Dažniausiai apie savo ar kitų kūnus galvojame arba seksualiai fantazuodami, arba brėždami moraliai apibrėžtus įsitikinimus. Mūsų visuomenėje vis dar labai neigiamo požiūrio į kūną, kurį įrėmina įvaizdis, seksualumas, neseksualumas, mada, proporcijos, amžius ir kiti dalykai. Ypač tai atsiskleidžia internete, nes žmonėms sunku priimti kito kitoniškumą ir seksualumą ir apskritai kūniškumą dažniausiai dėl to, kad pats žmogus savęs nepriima, todėl turi sau pasilikęs „teisę“ teisti ir smerkti kitus, nes pats tikriausiai dažniausiai sulaukia šitokios reakcijos. Dažniausiai gėdinimo, patyčių, norminimo, įrėminimo.

 

Kai žmogus mokosi terapiškai pamilti save, kad galėtų mylėti visą gyvenimą, įskaitant ir visą tą negatyvą, jis vėl yra gėdinamas, nes „kas čia per nesąmonė, per didelis ego ir narciziškumas mylėti save“. Va, vaikeliai, ir ne! Meilės galia gydyti save ir stiprinti pasitikėjimą, priimti save su visais įsivaizduojamais trūkumais, kurie vėliau pasirodo net ne trūkumai, o etiketės ir įsitikinimai, yra dalis proceso ėjimo per save į pasaulį, tikroji netraumuojančioji integracija į visuomenę. Tik save priimantis, save gerbiantis, nesityčiojantis nei iš savęs, nei iš kitų kitoniškumo iš esmės gali būti pavyzdžiu kitiems eiti priėmimo keliu.

 

Maištinga Siela