Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 166: atiduok nerimą kosmosui

Sveiki, mieli skaitytojai,

 

Paleidžiu visą savo nerimą į ryškų ir platų dangų, tegu mano nerimas išgaruoja kaip amoniakas, kaip palietas spiritas, kamparas. Tegu šį nerimą kaip išlietą pieną išlaka laukinės katės: pumos, jaguarai, liūtai ir manulai, sulaukėjusios katės po daugiabučių langais. Lai šis nerimas išeina kaip kvailys su lauknešėliu į laukus ir pasiklysta tarp karalysčių, tegu šis nerimas, kuris ateina, ištrykšta manyje kaip juoda nafta, transformuojasi į Kalėdų eglutes su spindinčiomis girliandomis. Tegu jį iššluoja raganos iš pirkios su visomis sąšlavomis, su dulkėmis, kurios nebetarnauja. Tegu kosmosas, beribis ir didingas, priglaudžia nerimo energiją ir leidžia išsiskaidyti, virsti kita energija, galbūt ta, kuri mus apdovanoja jaukumu ir begaline ramybe, kurios dažnai alkstame ir geidžiame, kad ji nusileistų iš dangaus ir taptų mūsų naujo buvimo pakeleivė.

 

Maištinga Siela