Sveiki, skaitytojai ir atsitiktiniai internetiniai praeiviai,
Ne taip ir dažnai tenka pamatyti LGBTQ turinio filmą,
kuris turėtų nors kiek originalesnį scenarijų ir būtų ambicingesnis. Dažnai tokio
pobūdžio filmai „nueina“ pramintais smurto, socialinės atskirties ar
absoliučios tipinės romantikos pramintais pasakojimo keliais. Jaunasis režisierius
James Sweeney bandė tą padaryti parašydamas savo filmui scenarijų, pats jį ėmęsis
režisuoti ir atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų. Absoliučiai asmeninis
autorinis filmas „Be dvynio“ (kai kur verčiama kaip „Be dvyniai“)
(angl. Twinless) (2025).
Pasirodo, egzistuoja tokios anoniminių susirinkimų
grupės, kuriose renkasi savo antrųjų dvynių netekusieji ir dalijasi skausmu,
prarastu ypatingu ryšiu. Vieną dieną į tokią grupę užsuka visai neseniai savo
identiško dvynio netekęs Romanas (aktorius Dylan O'Brien), kuris grupėje
susipažįsta su panašaus likimo homoseksualiu Deniu (aktorius James Sweeney). Pastarieji
užmezga ryšius, vis dažniau ir dažniau drauge susitinka, susiskambina, nes
Romanas bando suvokti savo brolio netektį, kuris irgi buvo homoseksualus. Deja,
nutinka Deniui taip, kad Romanas susižavi jo kolege iš darbo ir į viešumą
pamažu ima lįsti paslaptys, filmas ima įgauti aštresnio psichologiniam
trileriui būdingo siužetinių vingių...
Režisierius nori psichologizuoti, tačiau stengiasi lyg
ir išlikti populiariame ir saugiai pamatuojamo žanro rėme. Galutiniame variante
filmas išėjo visoks. Tiesą sakant, jis manęs nesužavėjo, tikėjausi ko
nors originalesnio, netikėto, tačiau viskas „išvairuota“ su šia istorija gana
įprastai ir saugiai. Visgi filmas įdomios tekstūros, atrodo, jog režisierius
kuria retsykiais labai mėgėjišką filmą, kuriame net patys veikėjai neatrodo
tikri ir užtikrinti, atsiranda toks kažin koks dirbtinis infantilumas, kuris iš
vienos pusės ir sukuria kitokį filmo toną, bet leidžia pačiam žiūrovui abejoti
filmo autentiškumu ir profesionalumu. Panašiai kaip kartais nutinka žiūrint R.
Zabarausko kuriamus filmus: lyg ir viskas gerai, scenarijus yra, aktoriai
parinkti, tačiau viskas dvelkia kažin kokiu kiču, teatru, dirbtinoka. Filmas „Be
dvynio“, sakyčiau, viso šito neišvengia, nors keista – kino kritikai, vertinę „Be
dvynio“, buvo išskirtinai palankūs ir filmas sulaukė nemažai liaupsių. Gal dėl
to turėjau kiek didesnių lūkesčių?
Bandau prisiminti, ką panašaus mačiau, ir pirmiausia
šauna į galvą Julio Torres filmas „Bėdų sukėlėjas“, kuriame jaunas režisierius,
aktorius ir scenaristas irgi kūrė autorinį LGBTQ pobūdžio filmą, tik jis buvo
labiau fantastinis, ironiškas, satyriškas ir gal dėl to atrodė idėjiškai
stipresnis už „Be dvynio“. Visgi tai nėra pats prasčiausias variantas, galima
patiems pasižiūrėti ir įvertinti.
Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 7.4
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą