2025 m. gruodžio 21 d., sekmadienis

Dienos citata: Jurgita Jasponytė ir jos eilėraštis "Išbūti"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Išbūti“

 

Neduokdie

pagalvot apie prasmę,

kad nėra jos –

o vis tiek reikia būti

auga medis

                vaikai

                           savivertė

skausmas.

Kai užauga – išsprogsta.

Tokia ir prasmė.

Išbūti.

 

Dar vieną rudenį.

 

Jurgita Jasponytė

 

Jurgitos Jasponytės eilėraštis „Išbūti“ – tai minimalistinė, tačiau egzistenciškai itin svari meditacija apie gyvenimo prasmę, kuri randama ne skambiuose lozunguose, o tylioje ir kantrioje ištvermėje. Kūrinio pradžioje poetė išsako sakralią baimę susidurti su tuštuma, nurodydama, kad intelektualios prasmės paieškos gali būti pavojingos: neduokdie suvokti, jog prasmės nėra. Tačiau šį nerimą tuoj pat nusveria pamatinis būties imperatyvas – net ir absurdu kvepiančioje nežinioje žmogui vis tiek „reikia būti“. Šis „reikia“ nėra primestas iš šalies, tai greičiau vidinis, prigimtinis gyvybės dėsnis, verčiantis tęsti kelionę nepaisant abejonių.

 

Eilėraščio centre prasmės paieškos persikelia iš filosofinių aukštumų į apčiuopiamą, biologinį lygmenį, kur žmogaus patirtis lyginama su medžio augimu. Čia vaikai, savivertė ir skausmas susipina į vieną nedalomą procesą. J. Jasponytės poezijai būdingas suvokimas, kad viskas, kas svarbu, auga per įtampą ir tam tikrą kančią, kol galiausiai pasiekia kritinį tašką – „išsprogsta“. Šis vaizdinys nurodo į gyvybinės jėgos proveržį, vaisių davimą ar dvasinį lūžį, kuris ir tampa vieninteliu tikru atsakymu į klausimą „kam visa tai?“.

 

Galiausiai eilėraštis kulminaciją pasiekia sugrįždamas prie paprasto, bet nepaprastai sunkaus veiksmo – išbuvimo. Prasmė čia nustoja būti tikslu, kurį reikia pasiekti, ir tampa pačia būsena. Išbūti „dar vieną rudenį“ reiškia priimti laikinumą, nykimą ir melancholiją kaip natūralią ciklo dalį. Poetė meistriškai naudoja tylą tarp eilučių ir taupią kalbą, kad pabrėžtų, jog didžiausia žmogaus pergalė yra gebėjimas išlikti, išlaukti ir tiesiog nešti savo būtį per laiko tėkmę, net kai gyvenimas siūlo daugiau klausimų nei atsakymų.

 

Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą