Sveiki,
Kauno miesto vardo kilmė, kaip ir daugelio senų
Europos gyvenviečių, yra apipinta legendomis ir įvairiomis lingvistinėmis
hipotezėmis. Nors tikslus ir vienareikšmis atsakymas iki šiol nėra rastas,
populiariausios teorijos susijusios su asmenvardžiu, vietovardžiu ir hidronimu,
atspindinčiu miesto įsikūrimo vietą dviejų didelių upių – Nemuno ir Neries –
santakoje.
Viena iš labiausiai paplitusių ir seniausių hipotezių
sieja miesto vardą su legendiniu asmenvardžiu. Pasak šios legendos, Kauną įkūrė
romėnų kilmės didikas, vardu Kunas (arba Kunas Palemono sūnus), atvykęs
į Lietuvą kartu su Palemono giminės atstovais. Nors ši legenda, greičiausiai,
atsirado vėlesniais amžiais (siekiant įteisinti LDK didikų romėnišką kilmę), ji
ilgą laiką buvo giliai įsišaknijusi tautos pasakojimuose. Kita panaši teorija
teigia, kad vietovardis kilęs iš asmenvardžio Kaunas, kuris galėjo būti
vietos, kurioje įsikūrė gyvenvietė, savininko vardas.
Lingvistiniu požiūriu, viena iš patikimiausių versijų
Kauno vardo kilmę sieja su bendriniu žodžiu. Manoma, kad pavadinimas galėjo
kilti iš baltiško šaknies žodžio, galbūt susijusio su šlapia, drėgna vieta ar
srautu. Kai kurie kalbininkai teigia, kad jis gali būti kilęs iš žodžio kaušas
(reikšmė – dubenėlis, įduba) ar kaunoti (reikšmė – kovoti, pulti,
susikauti), galbūt atspindint Nemuno ir Neries vandenų susikirtimo, susidūrimo
vietą, būdingą miesto geografinei padėčiai. Tačiau patikimiausiu variantu
laikoma sąsaja su vandens telkiniu, kaip ir daugelyje senųjų vietovardžių.
Galiausiai, svarbu paminėti, kad miesto vardo, pirmą
kartą paminėto 1361 m. Novakampen vardu (iš Naujo Kauno vokiečių kalbos
variantas), galutinė kilmė lieka atvira diskusijoms. Nepaisant to, visos
hipotezės – tiek legendos apie asmenvardį, tiek lingvistiniai aiškinimai apie
santakos reikšmę – susipina į bendrą pasakojimą, įtvirtinant Kauną kaip svarbų,
nuo seno vandens kelių apsuptą ir apibrėžtą Lietuvos centrą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą