Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis – galingiausias valdžios katinas Lietuvoje ir visame Pasaulyje?

 

Sveiki!

 

Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis per neįtikėtinai trumpą laiką tapo bene garsiausiu Lietuvos gyvūnu, kurio vardas netikėtai atsidūrė oficialiuose Seimo dokumentuose. Šis buvęs benamis katinas, kurį politikė priglaudė ir išgydė, tapo politinio sarkazmo simboliu, kai parlamentarai svarstymo stadijoje pritarė pataisai, teigiančiai, jog LRT generalinį direktorių būtų galima atleisti tik katinui Nuodėguliui pareiškus nepasitikėjimą.

 

Nors šis įrašas įstatymo projekte atsirado kaip opozicijos bandymas absurdu atsakyti į valdančiųjų skubotą teisėkūrą, viešojoje erdvėje Nuodėgulis akimirksniu įgijo „įtakingiausio šalies katino“ statusą, konkuruojantį net su prezidento šunimi Grikiu. Be savo neoficialios politinės galios „spręsti“ valstybinių įstaigų vadovų likimus, Nuodėgulis pasižymi ir kur kas žemiškesniais gebėjimais, pavyzdžiui, sėkminga žvejyba politikės tvenkinyje, kur jo grobiu kartais tampa brangūs karpiai. Ši kurioziška situacija pavertė paprastą katiną ryškiausiu 2025-ųjų pabaigos politinio folkloro personažu, puikiai iliustruojančiu įkaitusią atmosferą Lietuvos parlamente.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 125: ar reikia visomis išgalėmis vengti negatyvumo?

 

Sveiki,

 

Garsus šiuolaikinis filosofas Byung-Chul Han teigia, kad šiuolaikiniai žmonės šalinasi negatyvumo visomis išgalėmis, atitolina skausmą, traumas, iš visų jėgų bando racionaliai sudėlioti gyvenimo planą, kad nebūtų kančios, o bet koks liūdesiukas vienareikšmiškai suvokiamas kaip trikdis, liga, nepatogumas, kurį reikia ne išgyventi, o pašalinti.

 

Šiandien man dirgli diena. Nesijaučiu laimingas, tačiau nieko nedarau ypatingo, kad būčiau laimingas. Tiesiog tokia diena ir tokia būsena, emocija.

 

„Normaliam pasauly“ – ką reiškia normalus pasaulis? – turėčiau stengtis prasiblaškyti ir veikti geresnės savijautos naudai. Nes... nes niekas nenori kančios. Bet dabar galvoju: jeigu iš tikrųjų būtume būtybės be negatyvaus aspekto ir nepatirtume emocinio ir dvasinio skausmo, juk iš tikrųjų būtume kaip... teletabiai, netgi dar keistesni, nes teletabiai bent jau savo šalyje susiduria su kokia nors dilema, kurią išsprendžia per vieną seriją, o mes būtume be jokio savisaugos instinkto, toleruotume viską, net patį didžiausią blogį, nes negalėtume pamatuoti, diferencijuoti, atsirinkti, kas yra kas, tad, kad ir kaip bepažiūrėsi, Byung-Chul Han mąsto lyg ir logiškai. Iššluodami visą negatyvą iš gyvenimo iš tikrųjų esame be kriterijų ir kompaso, tad kartais, netgi rašant pozityvumo įrašus, norisi nemažai kalbėti apie tamsesnes puses, nes kas gi yra pozityvumas be negatyvumo? Ogi tikriausiai niekas. Kaip ir šviesa be tamsos.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 101: gyvenk kaip katinas – instinktyviai ir be vertinimo!

 Katė Rygoje, autor. nežinomas

Sveiki,

Vis neturiu kantrybės parašyti ką nors pozityvaus, laiko trūksta, o gal ir ne visada atsiranda tinkamu metu tinkamas žodis.

Džiaugiuosi šiomis dienomis atėjusiu „Kino pavasariu“, tad kinas eina išvien su ritmu, gal ne visada taip entuziastingai, kaip norėtųsi, tačiau visgi tai dalis ritminio pavasarinio gyvenimo.

Reikia galvoti ir mąstyti kaip katinui, kuris nežino, kad yra katinas, nes tikriausiai apie tai net mintis nekyla. Žmonės nuolat galvoja apie save ir niekaip negali sustoti savęs vertinti kitų perspektyvomis. Pavyzdžiui, aš tą nuolat save pagaunu darant, lyg man rūpėtų kas ką galvoja apie mane. Kada šis kailis ir iliuzija užaugo? Tikriausiai, kai pradėjau saugotis ir mes visi pradedame „nenormaliai normalėti“, todėl atsiranda dvilypumas.

Pastebėjau, kad veikla, darbas, įsitraukimas į bet ką, kur nebelieka minčių apie save ir vertinimo, padeda jaustis geriau. Kitaip sakant, galima suprasti tuos darboholikus, nes ką jie darytų, jeigu nereikėtų nieko daryti? Tada liktų daug laiko skirti sau ir savianalizei, kuri veda prie didesnės savianalizės, šioji dar toliau ir taip iki begalybės... Manau, svarbu neužsikasti prasmių paieškose, lengvumas ir juokas dažnai nuvertinami, nes bijome nebrandumo etikečių. Spjauti į juos. Mėgaukitės lengvumu kaip katinai, kurie veikia instinktyviai, nepriklausomai ir laisvai.

Šią nuotrauką išmetė facebooko sraute, net nespėjau pasižymėti, kas jos autorius, tik prisimenu, jog čia Latvijos sostinė Ryga, o katė eina savo keliu nepozuodama, o veikdama instinktyviai. Galime iš jos pasimokyti.

Maištinga Siela