Ryga. Rygos miesto senamiestis. Latvijos sostinės Rygos istorija ir raida

 

Sveiki!

 

Rygos miesto istorija prasidėjo XIII amžiaus pradžioje, tiksliau 1201 metais, kuomet vokiečių vyskupas Albertas iš Buxhoevedeno atvyko į Dauguvos upės žiotis ir įkūrė tvirtovę, tapusią būsimuoju regiono centru. Ši teritorija ilgą laiką buvo baltų genties – lyvių – gyventa žemė, tačiau kryžiuočių ir vokiečių pirklių bei vienuolių ekspansija pamažu keitė vietinį kraštovaizdį. Vyskupas Albertas, pasitelkęs Livonijos ordino karinę jėgą, užtikrino tvirtovės saugumą ir pradėjo intensyvią vokiečių kolonizaciją, kurios metu Ryga tapo strateginiu placdarmu kryžiaus žygiams į Pabaltijį bei svarbiu prekybos mazgu. Miestas iškart įgavo vakarietišką orientyrą, o jo architektūrinis bei kultūrinis veidas pradėjo formuotis pagal vokiečių miestų pavyzdį, nustatant griežtas teises ir prekybos taisykles.

 

Per pirmuosius šimtmečius Ryga sparčiai augo ir tapo galingu Hanzos lygos nariu, kas leido jai dominuoti Baltijos jūros prekybos tinkluose. Vokiečių pirkliai ir amatininkai užėmė dominuojančias pozicijas miesto taryboje bei administracijoje, o pats senamiestis pamažu pildėsi įspūdingais gotikiniais pastatais, pirklių gildijų namais ir didingomis bažnyčiomis, tokiomis kaip Rygos Domo katedra. Nors aplinkinis regionas priklausė vietiniams latvių valstiečiams, pats miestas funkcionavo kaip autonominė vokiečių kultūros ir kalbos sala, kurioje vietiniai gyventojai ilgą laiką neturėjo lygių teisių su atvykėliais. Šis vokiečių kilmingųjų dominavimas lėmė, kad Rygos teisinis gyvenimas, papročiai ir architektūra ilgam įgavo išskirtinį Hanzos miesto charakterį, atskirtą nuo lietuviškų ar estiškų žemių agrarinės aplinkos.

 

XVI amžiuje Livonijos konfederacijai žlungant, Ryga patyrė didelių geopolitinių sukrėtimų ir trumpam iškovojo laisvojo impersinio miesto statusą, tačiau greitai pateko į Abiejų Tautų Respublikos įtakos sferą. Tai buvo neramus reformacijos laikotarpis, kuomet miestas persivertė į liuteronybę, o vokiškos kultūros įtaka išliko nepakitusi nepaisant politinių permainų. XVII amžiaus pradžioje, po ATR ir Švedijos karų, Ryga 1621 metais atiteko Švedijos karalystei, vadovaujamai karaliaus Gustavo II Adolfo. Valdant švedams, miestas išgyveno didžiulį ekonominį ir karinį pakilimą, tapdamas didžiausiu ir labiausiai įtvirtintu viso Švedijos imperijos teritorijos miestu, kuriame buvo sustiprinta švietimo sistema bei administravimas.

 

XVIII amžiaus pradžioje, po Didžiojo Šiaurės karo, situacija iš esmės pasikeitė, kai po ilgos apsiausties Rusijos caras Petras I užėmė Rygą, prijungdamas ją prie Rusijos imperijos. Nors politinė valdžia atiteko Sankt Peterburgui, vietinis vokiečių elitas (vadinamieji Baltijos vokiečiai) sugebėjo išsaugoti savo privilegijas, teismus ir savivaldą, todėl miestas ilgą laiką išlaikė savo vokišką dvasią rusų imperijos administracijos fone. XIX amžiuje, panaikinus tvirtovės statusą ir pradėjus griauti gynybinius įtvirtinimus, Ryga ėmė neįtikėtinai sparčiai plėstis, užleisdama vietą XIX amžiaus pabaigos pramonės revoliucijai bei garsiajam jugendstilio (Art Nouveau) architektūros klestėjimui. Kartu su industrializacija prasidėjo ir didžiulė demografinė transformacija: į miestą plūstant latvių valstiečiams iš kaimų, pradėjo formuotis galinga latvių inteligentija ir darbininkų klasė, išjudinusi vadinamąjį tautinį atgimimą.

 

XX amžiaus pradžia atnešė milžiniškas istorines audras, pasižymėjusias Pirmuoju pasauliniu karu, Vokietijos okupacija ir po jos sekusiais nepriklausomybės kovų verpetais. 1918 metų lapkričio 18 dieną būtent Rygoje buvo paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika, o miestas tapo suverenių valstybės institucijų ir tautinio kultūrinio atgimimo lopšiu. Tarpukario laikotarpiu Ryga pasižymėjo kaip modernus, dinamiškas kultūros centras, kuriame sėkmingai bendradarbiavo latviai, vokiečių mažuma ir sparčiai auganti vietinė inteligentija, nors socialinė įtampa tarp skirtingų sluoksnių retkarčiais iškildavo į paviršių. Šį santykinį klestėjimą nutraukė Antrasis pasaulinis karas, kuomet miestas patyrė dvigubą – pirmiausia Sovietų Sąjungos, vėliau nacistinės Vokietijos – okupaciją, kurios metu buvo sunaikinta istorinė Rygos žydų bendruomenė ir padaryta didžiulė materialinė bei dvasinė žala.

 

Po Antrojo pasaulinio karo Ryga vėl atsidūrė Sovietų Sąjungos sudėtyje, kas lėmė radikalius demografinius, ideologinius ir socialinius pokyčius visame mieste. Į Rygą per kelis dešimtmečius buvo perkelta šimtai tūkstančių rusakalbių migrantų iš įvairių SSRS respublikų, o tai iš esmės pakeitė iki tol latviškai-vokišką demografinį balansą ir pavertė miestą stipriai rusifikuotu pramonės centru. Nepaisant sovietinės ideologijos presingo ir rusų kalbos dominavimo viešajame bei administraciniame gyvenime, senamiestis ir likę kultūros paminklai buvo saugomi, o pati Ryga išliko savotišku Vakarų pasaulio atspindžiu sovietiniams piliečiams. Devintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėję „Dainu revoliucijos“ procesai ir mitingai Rygoje tapo varomąja jėga, atvedusia prie nepriklausomybės atgavimo 1991 metais.

 

Atgavus nepriklausomybę, Ryga vėl tapo laisvos demokratinės Latvijos valstybės sostine, susidūrusia su didžiuliais ekonominės transformacijos ir visuomenės integracijos iššūkiais. Miestas pradėjo sparčiai vaduotis iš sovietinio palikimo, grįždamas prie europietiškų šaknų, o senamiestis sulaukė plataus masto restauravimo ir rekonstrukcijos darbų. Didelė rusakalbių bendruomenės dalis liko gyventi mieste, todėl integracijos klausimai, pilietybės politika ir kalbinė aplinka tapo nuolatinėmis šiuolaikinio politinio diskurso temomis. Per pastaruosius trisdešimt metų Ryga sėkmingai integruojasi į Europos Sąjungos ir NATO erdvę, tapdama svarbiu Baltijos regiono finansų, turizmo, kultūros ir technologijų centru.

 

Šiandieninė Ryga – tai gyvas ir dinamiškas metropolis, kuriame unikalus istorinis sluoksnis susipina su šiuolaikinio gyvenimo ritmu ir skaitmeninėmis inovacijomis. Miesto senamiestis, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, traukia lankytojus savo viduramžių gatvelėmis, gotikiniais ir barokiniais pastatais bei išskirtine vokiškos ir skandinaviškos architektūros dvasia. Kartu modernūs gyvenamieji kvartalai, naujai sutvarkytos krantinės ir aktyvus kultūrinis gyvenimas rodo, kad miestas geba sėkmingai suderinti istorinę praeitį su XXI amžiaus reikalavimais. Latvių kalba ir kultūra užima neginčijamą valstybinį statusą, tačiau daugiakultūris paveldo sluoksnis, įskaitant istorinį vokiečių indėlį ir gausią rusakalbių bendruomenę, tebėra svarbi Rygos tapatybės dalis.

 

Žvelgiant į platesnį istorinį kontekstą, Rygos likimas visuomet priklausė nuo jos geografinės padėties Dauguvos žiotyse, pavertusios ją geidžiamu trofėjumi įvairioms imperijoms ir galingoms valstybėms. Vokiečių pirklių ir riterių padėti pamatai leido miestui įgyti tvirtą teisinį bei kultūrinį pagrindą, kuris išliko gyvas net per šimtmečius trukusius Švedijos, Rusijos ir Sovietų Sąjungos dominavimo laikotarpius. Šis istorinis margumas geriausiai atsiskleidžia architektūroje, kur šalia viduramžių vokiškų bažnyčių rikiuojasi caro laikų klasicizmo pastatai ir įspūdingi jugendstilio fasadai. Kiekvienas istorinis etapas – nuo Hanzos klestėjimo iki sovietinės industrializacijos – paliko savo neišdildomus pėdsakus, suformuodamas dabartinį Rygos veidą.

 

Šiuolaikinė Rygos savivaldybė ir gyventojai didelį dėmesį skiria paveldo išsaugojimui bei istorinės atminties puoselėjimui, suprasdami, kad būtent praeities įvairovė kuria unikalią miesto vertę. Senamiesčio gatvės, menančios vyskupą Albertą, švedų kareivius ir vokiečių pirklius, šiandien yra tapusios atviromis kultūros erdvėmis, kuriose susitinka vietiniai gyventojai ir turistai iš viso pasaulio. Istorinių asmenybių, tokių kaip Petras I, Gustavas II Adolfas ar tautinio atgimimo veikėjai, palikimas yra nuolat tyrinėjamas ir permąstomas naujųjų kartų perspektyvoje. Ryga išlieka tiltu tarp Rytų ir Vakarų, jungiančiu Baltijos jūros regiono valstybes į bendrą kultūrinį bei ekonominį audinį.

 

Apibendrinant galima teigti, kad Rygos praeitis yra dramatiškas ir kompleksiškas procesas, kuriame imperijų ambicijos susipynė su vietos gyventojų tautiniu pabudimu ir laisvės siekiu. Nuo viduramžių vokiečių kolonijos iki šiuolaikinio Europos didmiesčio – miestas nuėjo ilgą evoliucijos kelią, išsaugodamas savo savitumą ir gebėjimą atgimti po didžiausių sukrėtimų. Šiandien ji pasitinka ateitį kaip atvira, europietiška sostinė, kuri gerbia savo praeitį, gina latvišką tapatumą ir kartu integruoja daugiatautį bei daugiakultūrį istorinį paveldą. Rygos istorija tęsiasi kasdienėse gatvių detalėse, architektūroje ir pačių gyventojų sąmonėje, liudydama apie šio miesto nesenstančią jėgą ir reikšmę Europos žemėlapyje.

 

Maištinga Siela

The Baltics' Biggest City: It's Now Vilnius, Not Riga (Which is the largest city in the Baltic states?)

 

Hello there,

 

Continuing my stories!

 

The capitals of Lithuania, Latvia, and Estonia—Vilnius, Riga, and Tallinn—are the key economic, cultural, and political hubs of the Baltic states. For a long time, Riga was the undisputed leader in terms of population. However, in recent decades, we’ve seen Vilnius's population grow while Riga's has declined. This article looks at the population dynamics of the Baltic capitals, Riga’s historical dominance, and the factors that led to Vilnius's rise.

 

Riga’s Historical Dominance

Historically, Riga was the largest and most important city in the Baltic states. Its strategic location on the Gulf of Riga made it a major trade center, connecting Eastern and Western Europe. According to the 1897 All-Russian Empire Census, Riga had a population of 282,230, making it the fifth-largest city in the entire empire, far ahead of Tallinn and Vilnius. Riga thrived due to industrial development, its large seaports, and a rail network that established it as the main transportation and economic hub of the region.

 

Riga’s Population Decline

During the Soviet era, Riga’s population continued to grow, surpassing 900,000 in 1989. However, following the collapse of the Soviet Union and the restoration of independence in Latvia, the city's population began to shrink rapidly due to several factors. The main reasons were economic stagnation, mass emigration, and low birth rates. Many Russian-speaking residents, who made up a significant portion of Riga's population, moved back to Russia or to other countries. As of 2023, Riga’s population has dropped to around 605,000, a significant decrease from its peak.

 

Vilnius’s Population Growth and Rise

Meanwhile, Vilnius, which was once smaller than Riga, has been showing consistent population growth. In 1989, Vilnius had a population of about 576,000, while Riga had over 900,000. But in recent decades, the Lithuanian capital has been expanding rapidly. Vilnius has become an attractive center thanks to its modern economy, strong IT and FinTech sectors, and high-quality educational institutions. These factors have drawn not only people from within the country but also immigrants, leading to steady population growth. By 2023, Vilnius's population reached 592,000 (with its suburbs, it surpassed Riga's city population). While the difference was still small then, it signaled a clear upward trend for Vilnius.

 

Interestingly, as of January 2025, the data looks something like this: Vilnius has a population of 607,667, while Riga has 591,882. It's important to remember that these figures change daily, as cities welcome temporary and long-term immigrants who may not be counted in official statistics. In reality, both cities likely have many more residents than those officially declared.

 

Population Dynamics in Other Baltic Capitals

Besides Vilnius and Riga, it’s also worth mentioning the population trends in Tallinn. Estonia’s capital, which used to be significantly smaller than both Riga and Vilnius, is now showing steady and consistent population growth, reflecting the country’s economic success. Much like Vilnius, Tallinn attracts residents with its strong IT sector and a thriving economy. As of 2023, Tallinn’s population is over 457,000, making it the third-largest city in the Baltic region.

 

Reasons for the Shift

Vilnius’s rise and the end of Riga’s dominance are the result of a complex mix of social and economic factors. Vilnius's success comes from its focus on a service-based economy, which has attracted foreign investment, while Riga, a former industrial center, has had a harder time adapting to these changes. Lithuania’s larger overall population and a more stable economic situation have also helped to solidify Vilnius’s position as a regional leader.

 

This data shows that the population dynamics of the Baltic capitals are changing. Riga, which was the undisputed leader for a long time, is facing a declining population, while Vilnius is growing rapidly and catching up. This trend reflects broader economic and demographic shifts in the Baltic region and shows that Vilnius’s economy is better suited for modern times.

 

Yours,

A Rebellious Soul

Kuris Baltijos šalių miestas yra didžiausias? Vilnius, kuris neseniai pralenkė Rygą!

 

Laba diena,

 

Tęsiu savo istorijas!

 

Lietuvos, Latvijos ir Estijos sostinės – Vilnius, Ryga ir Talinas – yra pagrindiniai Baltijos valstybių ekonomikos, kultūros ir politikos centrai. Nors Ryga ilgą laiką buvo neabejotina lyderė pagal gyventojų skaičių, pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas Vilniaus augimas ir Rygos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Šis straipsnis nagrinėja Baltijos šalių sostinių gyventojų skaičiaus dinamiką, Rygos dominavimą ir veiksnius, lėmusius Vilniaus iškilimą.

 

Istorinė Rygos dominavimo perspektyva

 

Istoriškai Ryga buvo didžiausias ir svarbiausias miestas Baltijos šalyse.  Miesto strateginė padėtis Rygos įlankos pakrantėje lėmė, kad miestas tapo pagrindiniu prekybos centru, jungiančiu Rytų ir Vakarų Europos šalis. 1897 m. visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, Ryga turėjo 282 230 gyventojų ir buvo penktas pagal dydį miestas visoje imperijoje, gerokai lenkdamas Taliną ir Vilnių. Ryga klestėjo dėl pramonės plėtros, didelių jūrų uostų ir geležinkelio mazgų, kurie padarė jį pagrindiniu regiono transporto ir ekonomikos centru.

 

Rygos gyventojų skaičiaus mažėjimas

 

Sovietmečiu Rygos gyventojų skaičius ir toliau augo, o 1989 m. viršijo 900 000. Tačiau po Sovietų Sąjungos žlugimo ir nepriklausomybės atkūrimo Latvijoje prasidėjo spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas, kurį lėmė keli veiksniai. Tarp pagrindinių priežasčių – ekonominė stagnacija, masinė emigracija ir žemas gimstamumas. Daug rusakalbių gyventojų, sudariusių didelę dalį Rygos populiacijos, persikėlė į Rusiją ar kitas šalis. 2023 m. duomenimis, Rygos gyventojų skaičius sumažėjo iki maždaug 605 000, o tai yra didelis nuosmukis, lyginant su populiacijos piko laikotarpiu.

 

Vilniaus gyventojų augimas ir iškilimas

 

Tuo tarpu Vilnius, kuris praeityje buvo mažesnis nei Ryga, demonstruoja nuoseklų gyventojų augimą.  1989 m. Vilniuje gyveno apie 576 000 gyventojų, o Rygoje – daugiau kaip 900 000. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos sostinė sparčiai augo. Vilnius tapo patraukliu centru dėl savo modernios ekonomikos, stipraus informacinių technologijų (IT) ir finansinių technologijų (FinTech) sektorių, taip pat dėl aukštos kokybės švietimo įstaigų. Šie veiksniai traukė ne tik šalies gyventojus, bet ir imigrantus, o tai lėmė nuolatinį gyventojų skaičiaus augimą. 2023 m. duomenimis, Vilniaus gyventojų skaičius siekia 592 000 (su priemiesčiais perkopė Rygos miestų gyventojų skaičių). Nors skirtumas dar nedidelis, jis atspindi aiškią Vilniaus augimo tendenciją.

 

Įdomu tai, kad nuo 2025 metų sausio duomenys daugmaž tokie: Vilnius – 607 667 tūkstančių gyventojų, o Rygoje – 591 882. Reikia pasakyti, kad duomenys kasdien kinta, miestus užpildo laikini ir ilgalaikiai imigrantai, kuriuos laikyti miesto gyventojais gal ir nederėtų. Realiai kiekviename mieste yra kur kas daugiau gyventojų, nei ten deklaravusių miestiečių.

 

Kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų dinamika

 

Be Vilniaus ir Rygos, svarbu paminėti ir Talino gyventojų skaičiaus raidą.  Estijos sostinė, kuri praeityje buvo gerokai mažesnė už Rygą ir Vilnių, šiuo metu demonstruoja stabilų ir nuoseklų gyventojų skaičiaus augimą, atspindintį šalies ekonominę sėkmę. Talinas, panašiai kaip Vilnius, pritraukia gyventojus dėl stipraus IT sektoriaus ir sparčios ekonomikos. 2023 m. Talino gyventojų skaičius viršija 457 000, todėl jis išlieka trečiuoju pagal dydį miestu Baltijos regione.

 

Priežastys, lėmusios pokyčius

 

Vilniaus iškilimas ir Rygos dominavimo pabaiga yra kompleksinių socialinių ir ekonominių veiksnių rezultatas. Vilniaus sėkmę lėmė orientacija į paslaugų ekonomiką, pritraukiant užsienio investicijas, o Ryga, kuri praeityje buvo pramonės centras, sunkiau prisitaikė prie pokyčių. Didesnis Lietuvos gyventojų skaičius ir stabilesnė ekonominė situacija taip pat prisidėjo prie Vilniaus, kaip regiono lyderio, pozicijų stiprinimo.

 

Šie duomenys rodo, kad Baltijos šalių sostinių gyventojų dinamika keičiasi. Ryga, kuri ilgą laiką buvo neabejotina lyderė, susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu, o Vilnius sparčiai auga, artėdamas prie lyderio pozicijos. Ši tendencija atspindi platesnius ekonominius ir demografinius pokyčius, vykstančius Baltijos regione, ir rodo, kad Vilniaus ekonomika yra labiau pritaikyta prie šiuolaikinių tendencijų.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 101: gyvenk kaip katinas – instinktyviai ir be vertinimo!

 Katė Rygoje, autor. nežinomas

Sveiki,

Vis neturiu kantrybės parašyti ką nors pozityvaus, laiko trūksta, o gal ir ne visada atsiranda tinkamu metu tinkamas žodis.

Džiaugiuosi šiomis dienomis atėjusiu „Kino pavasariu“, tad kinas eina išvien su ritmu, gal ne visada taip entuziastingai, kaip norėtųsi, tačiau visgi tai dalis ritminio pavasarinio gyvenimo.

Reikia galvoti ir mąstyti kaip katinui, kuris nežino, kad yra katinas, nes tikriausiai apie tai net mintis nekyla. Žmonės nuolat galvoja apie save ir niekaip negali sustoti savęs vertinti kitų perspektyvomis. Pavyzdžiui, aš tą nuolat save pagaunu darant, lyg man rūpėtų kas ką galvoja apie mane. Kada šis kailis ir iliuzija užaugo? Tikriausiai, kai pradėjau saugotis ir mes visi pradedame „nenormaliai normalėti“, todėl atsiranda dvilypumas.

Pastebėjau, kad veikla, darbas, įsitraukimas į bet ką, kur nebelieka minčių apie save ir vertinimo, padeda jaustis geriau. Kitaip sakant, galima suprasti tuos darboholikus, nes ką jie darytų, jeigu nereikėtų nieko daryti? Tada liktų daug laiko skirti sau ir savianalizei, kuri veda prie didesnės savianalizės, šioji dar toliau ir taip iki begalybės... Manau, svarbu neužsikasti prasmių paieškose, lengvumas ir juokas dažnai nuvertinami, nes bijome nebrandumo etikečių. Spjauti į juos. Mėgaukitės lengvumu kaip katinai, kurie veikia instinktyviai, nepriklausomai ir laisvai.

Šią nuotrauką išmetė facebooko sraute, net nespėjau pasižymėti, kas jos autorius, tik prisimenu, jog čia Latvijos sostinė Ryga, o katė eina savo keliu nepozuodama, o veikdama instinktyviai. Galime iš jos pasimokyti.

Maištinga Siela  

Sena Rīgas fotogrāfija / sena Rygos miesto nuotrauka

 

Sveiki,

 

Galvoju dažnai, kaip latviai su vokiečiais kūrė Rygą.

Iš akmenų ir plokščių.

 

Dulkių, vandens ir skiedinio,

Cemento ir betono,

Fantazijos ir matematinio apskaičiavimo.

 

Tamsus ir viduramžiškas senamiestis.

Šviesus, bet mistiška jugendo stilius.

 

Ten, sako, vaiduokliai seni ir aristokratiški,

Šneka sena latvių kalba.

 

Maištinga Siela

Zvaigznes Grāmatnīca knygynas Rygoje: Kokias knygas skaito latviai? (Kādas grāmatas lasa latvieši?)

Sveiki,

Patinka man užsienyje užeiti į bet kokį knygyną ir pasidairyti, ką kiti šiuo metu skaito. Dažniausiai komerciniuose knygynuose – kaip ir čia, užlėkiau Rygos centre esančiame „Zvaigzdes gramatnica“ – pasižiūrėti, ką, pavyzdžiui, dabar skaito broliukai.

Tendencijos panašios kaip ir Lenkijoje, kaip ir Skandinavijoje – pačios naujausios verstinės knygos ant populiariausių stendų. Kai ką mes, lietuviai, jau seniai išsivertę, o pas latvius tai dar kaip šviežia naujiena. Kai ką latviai turi išsivertę, o mūsų vertėjai dar tik ruošia leidinį.

Prie naujienų priskiriama ir Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“ vertimas su specialiu filmo plakato viršeliu. Tiesa, nežinau, ar tai debiutinis vertimas, ar perleistas pateikimas.

Žvelgiant į šio knygyno topus – vyrauja vaikiškos knygelės, populiarioji literatūra ir netikėtai į topą, kaip ir pas mus, įkritusi Sapiens serijos knyga. Regis, tendencijos tos pačios – veikia kokybė ir vardas. Pirmoje vietoje – suomių rašytojas naujausias Nele Noihausa romanas. Šios autorės knygos pakankamai populiarios ir pas mus. Keletas latvių rašytojų knygų su specifine pakraipa, kaip antai leidinys apie teatrą... Visai tikiu, kad užlėkus į dar vieną knygyną, tendencija visgi bus labai panaši.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Rygos senamiesčio bokštai

Sveiki, 

Ši nuotrauka atėjo atsitiktinai. Užkliuvo kažkur akis, gaila, kad nei autoriaus nežinau, bet... Bet tiek daug fantastiškų fotografijų padarytą, kuriose vaizduojamas Rygos senamiestis, kad sudėtinga kažką ir bepridurti. Šįkart trys didžiausi Rygos senamiesčio bokštai: Rygos katedra, Šv. Petro bažnyčia ir Šv. Jokūbo katedra. Paskendę rūke.

Jūsų Maištinga Siela