Šios dienos citata: Jonas Valonis apie knygynus

 

„Nesvarbu, kokioje vietoje būtų knygynas, nesvarbu, kuriame amžiuje, – dėsniai, apibrėžiantys lankytojus, lieka nekintantys. Knygų lankytojai bet kur ir bet kada pasaulyje buvo ir yra vienodi. Pavyzdžiui, jei kur atsidaro knygynas, jame būtinai pradės lankytis rašytojai. Jo nieku gyvu neaplenks keistuoliai. Šie turi tokią unikalią uoslę, kad knygyną rastų ir Marse. Esu tikras – kai Marse atsidarys pirmasis knygynas, tą pačią dieną jame prisistatys keistuolis, nors patekimas į bredberišką planetą bus griežtai kontroliuojamas. Lietingą vakarą į knygyną visada užsuks vienišas keleivis, lydimas ištikimo šuns. Keleivis prisės, šuo priguls. Sušils ir lietui lyjant vėl išeis. Jei viso to nenutiktų, knygynas būtų pasmerktas užsidaryti. Tai dėsnis“. Jonas Valonis

 

Retsykiais užsuku Vilniuje į „Mint Vinetu“ knygyną. Kvepia popieriumi ir knygomis. Galiu tik įsivaizduoti, kaip kartais atrodau juokingai ir nykiai, kai stebi skaitytų knygų pardavėjų akys. Toji filosofija iš stebinčiojo man suprantama ir empatiška, nors niekada nedirbau jokiame knygyne. Studijų metais bandžiau. Nepriėmė.

 

Jūsų Maištinga Siela

Ką šiandien skaito italai? Knygynas RIZZOLI Milane /Addres: Galleria Vittorio Emanuele II, 11/12, 20121 Milano MI, Italija

 

Sveiki,

 

Mėgstu užlėkti užsienyje į knygynus ir padaryti greitą fotoreportažą. Šįkart nuotraukos iš Milano, Italijos garsaus knygyno „Rizzoli“, kuris turi didelę pasiūlą. Šis knygynas ne kokiam merdinčiame kampe, o būtent viename prabangiausių Milano gatvių – Vittorio Emanuelle II galerijoje. Tai didžiulė prašmatni įstiklintais kupolais gatvė, seniausia Italijoje prekyvietė, netoli Milano garsiosios katedros. Šioje gatvėje yra savo parduotuves išsipirkę garsiausi madų dizaineriai ir čia yra, žinoma, „Rizzoli“ knygynas. 3 aukštų! Jam apeiti ir nuodugniau pamatyti viską reikia laiko, o man pavyko tik aplėkti aukštus per 10 minučių, nes, kaip visada, nėra daug laiko. Apskritai italai gan skaitanti tauta, turiu galvoje, pačius milaniečius, nes Milanas iš esmės knygų leidyba aprūpina visą šalį. Taigi, pasidairykite po knygyną „Rizzoli“.

Taip atrodo Milano garsioji Galleria Vittorio Emanuele II.

Nusileidus į rūsį, 0 knygyno aukštą, aptinkame didžiules erdves. Tai specialieji leidiniai. Čia gausu medicinos, gamtos ir meno knygų bei albumų. Italai turi labai daug išsileidę knygų apie savo šalies meną ir paveldą.

Trečiajame „Rizzoli“ aukšte yra vaikų ir jaunimo populiariosios literatūros skyrius. Taip pat nemažas. Didžiąją dalį leidybos užima japonų mangai, kurie itin išpopuliarėję ir Lietuvoje.

Italai taip pat neseniai išsivertė ir išsileido Rebecca F. Kuang bestselerį „Geltonveidė“. Tik kiek kitokiu, sakyčiau, patrauklesniu viršeliu.

Pačios naujausios knygos – pirmame aukšte, tai, ką skaito iš esmės lietuviai ir visas likęs pasaulis, nes leidyba čia taip pat labai greitai reaguoja į populiariąsias tendencijas.

Taip pat krūva bestselerių, kurie niekaip neišeina iš mados ir šios knygos tiek pas italus, tiek ir pas mus yra tarp perkamiausių knygų topų, todėl jų ieškoti toli nereikia. Hanya Yanagihara „Mažas gyvenimas“, Donna Tartt „Slapta istorija“ ir kt.

Maištinga Siela

Ką šią vasarą skaito prancūzai? Knygynas Avinjone: FNAC Avignon 19 Rue de la République, France

 Sveiki,

 

Mėgstu užbėgti svetimose šalyse į knygynus ir pasižiūrėti, ką skaito kitataučiai. Šįkart man tai pavyko padaryti Avinjone, Prancūzijoje. Apie šio miesto išskirtinumą, jei liks laiko, padarysiu atskirą apžvalgą. Prancūzijoje veikiantis knygų, muzikos įrašų, vinilinių plokštelių ir kompiuterinės technikos tinklas FNAC įsikūręs viename iš pagrindinių Avinjono centro bulvarų. Adresas, jeigu būsite, galite užsukti. FNAC Avignon 19 Rue de la République, France. Antrame aukšte veikia didelis knygynas, bandžiau ten surasti Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ prancūzišką vertimą, deja, nepavyko, gal neturėjo? Bet kokiu atveju, kviečiu pasižiūrėti, ką ir kaip skaito prancūzai 2023 metų vasarą.

Prancūzų ir lietuvių pamėgtas populiariosios literatūros kūrėjas Guillaume Musso iki šiol labai perkamas ir populiarus tarp prancūzų.

Prancūzai, kaip ir daugelis vakariečių, kažkodėl knygas leidžia išskirtinai vien tik minkštais viršeliais. Taip ir įsivaizduoju vidutinį prancūzų bukinistą, kuris atvažiuoja į Lietuvą ir pamato kokiais prabangiais viršeliais leidžiame mes knygas, kartais netgi visiškus vienadienius meilės romanus. Knyga pas mus suvokiamas kaip eksliuzyvinis daiktas, prabangos ir puošmenos prekė, ne vien skaitymui skirtas dalykas, o prancūzai tikriausiai kitaip.

Annos Patchett romanas „Olandų namas“, kuris, beje, man labai patiko, vis dar tarp prancūzų skaitomiausia.

Prancūzai reklamuoja savo literatūrinių premijų laimėtojus. Apie tai kasmet išsamiai pristato literatūrologas Vytautas Bikulčius. Tai visada paskatina populiarumą. O Goncourt‘o premijos laureatus neretai išsiverčiame ir mes patys.

Aptikau išskirtinę prancūzų populiarią autorę Leila Slimani. Sąžinė užgriaužė, kad paskutinis išverstas romanas „Kitų šalis“ mano taip ir liko neperskaitytas.

Amerikiečių autorius Cormac McCarthy taip pat išskirtas atskirame paminėjimo stende. Šiemet pasaulis neteko šio autoriaus ir dėmesys jo kūrybai yra savaime suprantamas. Čia prisiminiau tuos bambeklius, kai mirė J. Ivanauskaitė, o jos kūryba buvo masiškai tiražuojama, o leidykla kaltinama daranti verslą. Mūsų sovietinio požiūrio nesupras vakariečiai.

Atskirai reklamuojami, ko dar pas mus tikrai nėra, nebent tam tikrose internetinėse parduotuvėse, LGBTQ+ literatūros naujienos ir bestseleriai.

Premijų gavėjai, pavyzdžiui, Annie Ernaux, kuri neseniai pelnė Nobelio premija, pristatoma jau kiek kitokiame, išskirtiniame stende.

Jūsų Maištinga Siela

Lenkijos knygynai: kokias knygas skaito lenkai? Główna Księgarnia Naukowa im. B. Prusa

Vienas seniausių Varšuvoje knygynų, veikiančių nuo senų senovės. Manau, Vilniuje atitiktų Vilniaus centrinio knygyno dvasią Gedimino prospekte. Knygynas vadinasi: Główna Księgarnia Naukowa im. B. Prusa.

Sveiki,

Neseniai teko važinėtis po Lenkiją ir, kaip dažnai būna, įkišau savo ilgą snapą į tos šalies knygynus pasidairyti, ką skaito šiuolaikiniai lenkai ir kas pas juos lentynose padėta. Tikriausiai jau nieko nebenustebins tokie knygų reportažai, nes visas pasaulis eina išvien su garsiausiais bestseleriais. Beveik paraleliai tai, ką skaito latviai, ką griaužia lietuviai, panašiai skaito ir patys lenkai.

Naujienų ir topų lentynose jau nemažą knygų galima rasti Lietuvoje. Na, pavyzdžiui, lenkai jau išsivertė Margaret Atwood „Testamentą“ (lietuviškai tikriausiai vadinsis „Palikimas“), kurio leidimas lietuviškai dar tik ruošiamas. Labai populiari knyga, kaip, beje, ir pas mus Booker premijos finalininkės Sally Rooney „Normalūs žmonės“.

Apskritai yra vienas esminis skirtumas tarp lenkų į lietuvių knygynų ir tai jausti beveik visur. Buvau užsukęs į kokius keturis knygynus (senovinius senamiestyje ir mega prekybos centruose, stotyse) ir visi jie išlaiko senąją Lietuvoje jau beveik išnykusią knygyno atmosferą: knygų kvapas, išdėstymas, apšvietimas, ramuma. Jeigu pas mus pirmoje kokio nors „Pegaso“ knygyno vitrinoje išrikiuoti muilai, puodeliai ir kita atributika, lenkai į knygynus neintegruoja kavinių ar ledainių, nekvėpina patalpų dirbtiniais saldžiais kvapais, neleidžia net muzikos. Nežinau, ar tai gerai, tačiau pas mus knygynai tapo salonais, kur greitu metu galėsime, manau, nusipirkti grietinės. Maža šalis, maža rinka, matyt, knygynai sukasi kaip išmanydami, o lenkams, matyt, to dar nereikia, jie mėgaujasi knyga ir šiuo atžvilgiu jie yra praktiškesni.

Apskritai susidarė įspūdis, kad lenkai gana skaitanti tauta. Neretai pamatysi kokį Varšuvos pilietį skaitantį tiesiog gatvėje prie šviesoforo, kol įsijungs žalia spalva. Ir tai tikrai nėra koks nors kelionių vadovas, o toji pati Olga Tokarczuk, ar kokia nors kita skaitytoją jaudinanti grožinė literatūra.  Padariau keliolika nuotraukų, kviečiu pasidairyti...

Jūsų Maištinga Siela

 Dažnai didesniame knygyne populiarūs prabangūs lediniai su pačiais įvairiausiais meno šakų katalogais. Didžiuliai prašmatnūs albumai, didžiuliai ir sunkiai rankoje nulaikomi gero popieriaus architektūros, mados industrijos, rašytojų, istorinių veikėjų albumai, kurių labai gausu. Palyginus su Lietuva, manau, mes atrodome labai kukliai. Maža šalis, menka rinka, pasikartosiu vėl.

  

Beveik kiekviename knygyne aptikau anglų kalba pardavinėjamų knygų. Didžiuosiuose Lietuvos knygynuose tai jau seniai nebe naujiena, tačiau Lenkijoje ne kokios nors senos ir minkšto viršelio pamiršti bestseleriai, o tai, ką skaito visas pasaulis anglų kalba.

Tokią ramią knygyno atmosferą, kone muziejinio lygio, Lietuvoje teišlaikė retas knygynas, dažniausiai koks nors centrinis, nekomercinis. Pavyzdžiui, kokioje nors Klaipėdoje tokio knygyno jau nebėra.

2018 metų Nobelio laureatė Olga Tokarczuk Lenkijoje tikra literatūros žvaigždė. Su ja vis dar paruošti atskiri stendai. Jos knygos perleistos lenkų kalba su specialia Nobelio emblema. Ji tarp bestselerių autorių. Pasižiūrėjau, kad kone 10 knygų, kai kurių net nežinojau. Kai kurios knygos labai trumpos, nesiekiančios net 100 puslapių. Žinoma, įspūdingiausiai atrodo „Jokūbo knyga“, kurią, kaip supratau, jeigu koronavirusas nieko nepagadins, dar šių metų pabaigoje turėtume turėti lietuviškai. Tai beveik 1000 puslapių siekiantis epinis pasakojimas. Galite pasižiūrėti trumpą filmuotą reportažą.

Knygos anglų kalba. Lietuvoje kai kurios jau išleistos ir tapo bestseleriais. Michael Houellebecq „Serotoninas“, Michelle Obama „Mano istorija“, Margaret Atwood „Testamentas“, Jojo Moyes „The Giver of Stars“ ir kt.

 Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lenkijoje labai populiarios mokslinės literatūros autorius Yuval Harari „Homo Sapiens: glausta žmonijos istorija“ autorius. 

Jaukus, kone „naminis“ kampelis su knygomis. Čia galima prisėsti ir pavartyti knygą, gal net paskaityti.

 Audio knygos, kaip supratau, Lenkijoje taip pat paklausios ir populiarios, tačiau nepranoksta popierinio varianto.

Lietuviškai turime didžiulį biografinį talmudą apie kitą Nobelio laureatą Česlovą Milošą. Lenkai gerbia šį lietuvių-lenkų rašytoją. Aptikau jo didžiulę biografiją lenkų kalba, o knygos atgaliniame viršelyje pasisako lietuvis Tomas Venclova.

Jūsų Maištinga Siela

Zvaigznes Grāmatnīca knygynas Rygoje: Kokias knygas skaito latviai? (Kādas grāmatas lasa latvieši?)

Sveiki,

Patinka man užsienyje užeiti į bet kokį knygyną ir pasidairyti, ką kiti šiuo metu skaito. Dažniausiai komerciniuose knygynuose – kaip ir čia, užlėkiau Rygos centre esančiame „Zvaigzdes gramatnica“ – pasižiūrėti, ką, pavyzdžiui, dabar skaito broliukai.

Tendencijos panašios kaip ir Lenkijoje, kaip ir Skandinavijoje – pačios naujausios verstinės knygos ant populiariausių stendų. Kai ką mes, lietuviai, jau seniai išsivertę, o pas latvius tai dar kaip šviežia naujiena. Kai ką latviai turi išsivertę, o mūsų vertėjai dar tik ruošia leidinį.

Prie naujienų priskiriama ir Ruta Sepetys „Tarp pilkų debesų“ vertimas su specialiu filmo plakato viršeliu. Tiesa, nežinau, ar tai debiutinis vertimas, ar perleistas pateikimas.

Žvelgiant į šio knygyno topus – vyrauja vaikiškos knygelės, populiarioji literatūra ir netikėtai į topą, kaip ir pas mus, įkritusi Sapiens serijos knyga. Regis, tendencijos tos pačios – veikia kokybė ir vardas. Pirmoje vietoje – suomių rašytojas naujausias Nele Noihausa romanas. Šios autorės knygos pakankamai populiarios ir pas mus. Keletas latvių rašytojų knygų su specifine pakraipa, kaip antai leidinys apie teatrą... Visai tikiu, kad užlėkus į dar vieną knygyną, tendencija visgi bus labai panaši.

Jūsų Maištinga Siela